Pastaruoju metu valdžios, ekonomikos specialistų ir analitikų dėmesys krypsta į kaimo vietoves ir jose susidariusią gana sunkią socialinę ir ekonominę situaciją. Socialinis verslas ES šalyse nėra naujovė. Jo prigimtis glaudžiai siejama su ES siekiniu - socialine sanglauda ir vykdoma socialine politika.
Lietuvoje socialinis verslas neretai vis dar tapatinamas su ne pelno siekiančių organizacijų veikla, labdaros veiklą vykdančiomis organizacijomis, taip pat socialinėmis ir socialinę atsakomybę įgyvendinančiomis įmonėmis. Ir tai pasakytina ne tik apie verslo praktikus, įmones.
Socialiniu laikomas toks verslas, kuris integruoja tradicinio verslo, socialinę ir visuomeninio intereso misijas, o vykdoma veikla siekiama pridėtinės vertės - tiek ekonominės, tiek socialinės. Būtina pabrėžti, kad socialinis verslas - tai pelno siekianti veikla. Tokį verslą vykdo tradicinio verslo įmonės ir ne pelno siekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios tradicinio verslo principus.
Ūkio ministerija Socialinio verslo koncepcijoje numatė, kad „...didžiąją dalį socialinio verslo pajamų turi sudaryti rinkos įplaukos (prekių ir (arba) paslaugų pardavimas) - gaunama daugiau nei 50 proc." Neretai norintieji kurti socialinį verslą galvoja, kad toks verslas yra labai panašus į ne pelno organizacijos vykdomą veiklą ar remiasi labdaros ar paramos principais.
Socialinis verslas šiek tiek skiriasi nuo įprasto verslo. Įprastas verslas siekia maksimalizuoti pelną, tuo tarpu pagrindinė socialinio verslo užduotis yra socialinių visuomenės problemų sprendimas. Tai yra verslo modelis, kurio pagrindinis tikslas yra ne tik gauti naudos, bet ir daryti tam tikrą socialinį poveikį ar didinti bendruomenės gerovę.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Socialinis verslas siekia spręsti tokias socialines problemas, kaip skurdas, nedarbas, švietimo trūkumai, aplinkos taršą, ligų prevencija ir pan. Tai gali būti pasiekta per skirtingus veiklos metodus, tokius kaip sveikų maisto produktų pardavinėjimas palyginus nedidelėmis kainomis žmonėms su nedidelėmis pajamomis ar, tarkim, teikiant švietimo paslaugas ir mokymus neįgaliems žmonėms. Socialiniai verslai įdarbina socialiai pažeidžiamas žmonių grupes, pavyzdžiui, nepasiturinčiuosius, senjorus, daugiavaikių šeimų narius, neįgalius asmenis. Socialinės įmonės gali vykdyti skirtingas programas, skirtas gyventojų gerovei gerinti, tokias kaip būstų suteikimas benamiams arba priemonių teikimas sveikatos priežiūrai atskirose bendruomenėse. Tvarios mados kūrimas - taip pat socialinis verslas. Taigi socialinis verslumas - tai būdas savo veikla pagerinti aplinkinį pasaulį.
Socialiniu verslininku gali tapti bet kas - lytis, amžius ir profesija neturi reikšmės. Svarbiausia turėti idėją ir būti pasirengusiam padėti žmonėms.
Socialinio Verslo Veikimo Modeliai Lietuvoje
Šiuo metu Ūkio ministerija yra reglamentavusi ir patvirtinusi tris socialinio verslo veikimo modelius, pagal kuriuos esami ar būsimi socialinio verslo atstovai gali plėtoti savo veiklą ir gauti paramą, ES fondų lėšų. Vienas iš siūlomų modelių yra įterpiamasis socialinis verslas (embedded - angl.), kuriame socialinio poveikio siekiančios veiklos tiesiogiai generuoja verslo pajamas, o socialinė veikla derinama su tradicine verslo veikla. Šis modelis priimtinesnis tiems, kurie jau verčiasi verslu ir gali mėginti dalį veiklos orientuoti į socialinės pridėtinės vertės kūrimą. Tikėtina, kad tokio verslo rizika bus mažesnė, nes jau turima verslo praktikos ir verslo procesas yra gerai suprantamas, turima reikalingų vadybinių, finansinės veiklos, rinkodaros žinių ir gebėjimų. Įterpiamasis socialinio verslo modelis pasižymi iš anksto suplanuota veikla, kuri skirta socialinei misijai įgyvendinti. Kuriant įmonę (pavyzdžiui, lentpjūvę) yra įdarbinami pažeidžiamų darbo rinkoje asmenų grupių atstovai ir taip mažinama nedarbo problema kaimo vietovėje.
Kitas - integruoto socialinio verslo (integrated - angl.) - modelis taikomas ir Lietuvoje. Tai toks verslas, kai vykdoma veikla ar teikiamos paslaugos, susijusios su socialine misija, siekiant finansuoti socialinio tikslo įgyvendinimą. Vadovaujantis šiuo modeliu, verslas kuriamas siekiant konkretaus socialinio tikslo. Šiuo tikslu remiamasi nuo pat verslo kūrimo pradžios (nuo paties verslo plano parengimo), juo grindžiamas visas veikimo modelis. Socialiniai tikslai gali būti įvairūs. Integruotas socialinio verslo modelis apima tradicinį verslą, kurį įmonė ar ūkis vykdo nuo seniau, tarkime, augina bites ir avietes bei realizuoja gautą produkciją.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Dar vienas modelis, siūlomas Lietuvoje kuriamam socialiniam verslui, remiasi orientacija į išorinę aplinką. Tai išorinis socialinio verslo (external - angl.) modelis. Šio verslo veiklos, skirtos pajamoms uždirbti, visiškai skiriasi nuo socialinės misijos, tačiau uždirbtas pelnas skiriamas socialinei misijai įgyvendinti. Šis modelis nėra geriausias pasirinkimas socialiniam verslui vykdyti, nes reikia dviejų skirtingų įgūdžių veikloms įgyvendinti, o dėmesys paskirstomas dviem skirtingoms veikloms. Kita vertus, šis modelis priimtinas tiems, kurie mažiau įsigilinę į socialinio verslo kūrimą, stokoja žinių ir praktikos, tačiau norėtų padėti spręsti tam tikrą socialinę išorės problemą. Išorinio socialinio verslo modelį iliustruoja paprastas pavyzdys, kai, tarkime, ūkininkas dalį savo ūkyje užaugintų daržovių skiria nepasiturinčiai gyvenančioms šeimoms savo rajone ar pagyvenusiems žmonėms.
Ūkio ministerijos išleistame Socialinio verslo gide (2016 m.) išsamiai ir paprastai pristatoma socialinio verslo koncepcija, svarbiausi komponentai, pateikiami pagrindiniai žingsniai, kaip įkurti socialinį verslą. Vienas svarbesnių dalykų yra pasirinkti tinkamą socialinio verslo veikimo modelį. Socialinio verslo veiklos gali būti labai skirtingos, todėl ir jų vykdymo aspektai gali gerokai skirtis.
Svarbu, kokį poveikį socialinis verslas turės sprendžiamos problemos kontekste. Socialinis verslas turėtų sukurti kanalus, per kuriuos ir socialinę atskirtį patiriantys žmonės galėtų pasiekti teikiamą produktą ar paslaugą. Socialinis verslas turėtų apimti itin platų partnerystės tinklą, įtraukdamas suinteresuotas šalis, kurios taip pat mėgina išspręsti tą pačią problemą, pavyzdžiui, valstybės institucijas, nevyriausybines organizacijas ar kitus socialinius verslus, tarptautines organizacijas.
Socialinio verslo aplinkos tyrimai rodo, kad sąlygos tokiam verslui kurti Lietuvoje šiuo metu yra vidutiniškai palankios. Žinant šio verslo teikiamas galimybes, kurias padeda realizuoti ES parama, taip pat tinkamai įvertinus vietovės aplinką, apgalvojus veiklos organizavimo ir vadybinius aspektus, galima realizuoti idėjas, kurios yra inovatyvios, galbūt lokalios, tačiau reikšmingos konkrečiam kaimui ar gyvenvietei.
Kaip teigia studentams socialinį verslumą dėstanti moteris, jauniems žmonėms, žengiantiems inovacijų kryptimi, labiausiai trūksta lyderystės kompetencijų, susijusių su tam tikru gebėjimu daryti pokytį, spręsti problemas, mobilizuoti kitus tobulinant bendravimo, planavimo ir sprendimų priėmimo įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Pasak S. Laiconaitės, pirminis socialinio verslo tikslas yra daryti socialinį poveikį, spręsti tam tikrą socialinę problemą, pasitelkiant geriausias verslo praktikas, patraukliausius paslaugos ar produkto kūrimo metodus.
„Socialinio verslo modelis įgalina organizacijas vykdyti savo socialinę misiją, bet kartu ir turėti tvarias pajamas savo veiklai vykdyti ir nebūti priklausomiems nuo išorinių finansavimo šaltinių“, - socialinio verslo išskirtinumą aiškina socialinių inovacijų žinovė dr. I.
Pasak asociacijos direktorės Viktorijos Bražiūnaitės, šiuo metu Lietuvoje socialinio verslo reguliavimas bei teisinis reglamentavimas dar tik formuojasi. Lietuvos teisinėje bazėje dar nėra įtvirtintas aiškus socialinio verslo apibrėžimas, nėra aiškių reguliacinių mechanizmų bei atskirų paramos priemonių socialinio verslo, kaip atskiro sektoriaus plėtrai.
„Europos Sąjungos valstybėse veikia virš 2 milijonų socialinių verslų, kurie sudaro net 10 proc. visų ES įmonių. Daugiau nei apie 6 proc. visų ES darbuotojų dirba įmonėse, kurios priskiriamos socialiniams verslams. Socialinio verslo pagrindinis tikslas yra stiprinti visuomenę ir įgalinti ją pačią spręsti bendruomenei bei visuomenei aktualias problemas“, - sako LISVA direktorė V.
Siūlome pradėti diskusijas su suinteresuotomis pusėmis dėl galimos socialinio verslo sąvokos apibrėžimo Smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme.
„Pabrėžiame, kad socialinio verslo subjektai neturi būti tapatinami su Lietuvoje veikiančiomis socialinėmis įmonėmis, jų apibrėžimu bei socialinių įmonių įstatymu. Socialinės įmonės pagal socialinių įmonių įstatymo tikslą ir savo veiklą yra orientuotos į neįgalių asmenų įdarbinimą, o socialiniai verslai apima kur kas platesnį veiklos spektrą, - sako LISVA direktorė V.
Remiantis anksčiau ekonomikos ir verslumo pamokose įgytomis žiniomis, aptariami pagrindiniai verslo, kaip tam tikros veiklos, bruožai. Mokinių paprašius įvardinti jų aplinkoje veikiančias įprastas įmones, aiškinamasi, kas joms visoms būdinga ir bendroje diskusijoje prieinama išvados, kad įprastas verslas - tai veikla, kuria, tenkinant tam tikrus vartotojų poreikius (gaminant prekes, teikiant paslaugas), siekiama pelno.
Mokytojas paaiškina, kad socialinis verslas sprendžia socialines ir aplinkos problemas, tai yra jo esminis tikslas. Socialinis verslas, kaip ir bet kuris verslas, kuria darbo vietas ir pajamas, tačiau šio verslo gautas pelnas (ar bent jau didžioji jo dalis) atitenka ne įmonių savininkams, o konkrečioms visuomenės problemoms spręsti.
Mokytojas turėtų paaiškinti, kad socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, bei pelno nesiekiančios į socialinių problemų sprendimą orientuotos organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius. Juridinė veiklos forma niekur nėra apibrėžta, socialinis verslas gali būti tiek UAB, MB, tiek VšĮ.
Aptarus pagrindinius socialinio verslo požymius, mokytojas gali paprašyti mokinių pateikti jų aplinkoje veikiančio ar kito jiems žinomo socialinio verslo pavyzdžių. „Socialinis taksi“ - socialinis verslas, kuris teikia pavežėjimo paslaugą žmonėms judantiems neįgaliųjų vežimėlio pagalba. Miestų gatvės, šaligatviai, patekimas į pastatus Lietuvoje šiai tikslinei grupei yra nepritaikytas.
Kliūtys Kuriant Socialinį Verslą Lietuvoje
Lietuvos ekonominė situacija pastaraisiais metais vis dar sunki. Nors buvo didinamas minimalus darbo užmokestis, atlyginimai viešajame sektoriuje ir privačiose įmonėse, šiek tiek augo senatvės pensija (nors išliko viena mažiausių ES šalyse), tačiau tai nepakeitė situacijos iš esmės. Pragyvenimo lygio kilimas nebuvo žymus, o vidutinis darbo užmokestis nesiekia kitų ES šalių vidurkio.
Lietuvoje vis dar gana painus verslo steigimo mechanizmas, ypač kai tai susiję su pradedančiaisiais verslininkais. Be abejo, elektroninės paslaugos iš esmės pakeitė verslo steigimą, procesas tapo spartesnis ir lankstesnis, tačiau stringa elektroninio parašo naudojimas. Viešosios įstaigos, teikiančios paslaugas verslui, neretai nelanksčiai reaguoja į įmonių prašymus ir joms iškilusias problemas.
Mokesčių sistema Lietuvoje nuolat reformuojama, keičiami įstatymai, mokesčių dydžiai, mokėjimo tvarka. Tai atbaido norinčiuosius kurti verslą.
Ši kliūtis nėra visiškai ekonominė, daugiau nulemta verslo aplinkos dalyvių ir visuomenės požiūrio. Tačiau nesėkmės atveju nėra nei institucijų skatinimo, nei visuomeninės aplinkos paramos vėl pradėti verslą, nes tai siejama su nesėkme ir negebėjimu vykdyti verslo.
Lietuvoje neretai stokojama naujausių vadybinių verslo žinių, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, kurios paprastai taupo ribotus finansinius išteklius. Kita vertus, net jei lėšų pakanka ir pajamos yra didelės, stengiamasi dirbti primityviausiais metodais ir su labai ribotu darbuotojų, atliekančių vadybines funkcijas, skaičiumi. Tad neretai vadovui ir vienam vadybininkui tenka visos vadybos, o dažnai ir personalo valdymo, rinkodaros, pardavimų funkcijos. Toks darbo funkcijų paskirstymas ekonomiškai neefektyvus.
Idėjos pradėti verslą kyla ne tik iš ekonominių, bet ir iš asmeninių vidinių motyvų, ypač tai siejama su asmenine nepriklausomybe ir savivertės augimu.
Vis dėlto socialinių verslų veiklos lauke besisukanti moteris neretai girdi socialinių inovatorių išsakomus nuogąstavimus dėl nepakankamo biudžeto verslo startui. „Reikia būti labai drąsiam, kad imtumeisi socialinio verslo ir tvirtai laikytum abi ašis - lyg bėgtum du maratonus vienu metu. Jei nepavyksta, tai būni du kartus pralaimėjęs: ir savo verslo misiją, ir savo socialinę misiją.
Lietuvos socialinio verslo modeliai:
| Modelis | Aprašymas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Įterpiamasis | Socialinio poveikio veiklos tiesiogiai generuoja pajamas. | Lentpjūvė įdarbina pažeidžiamus asmenis. |
| Integruotas | Veikla susijusi su socialine misija, finansuojant socialinį tikslą. | Ūkis augina bites ir avietes, realizuodamas produkciją. |
| Išorinis | Pelnas skiriamas socialinei misijai įgyvendinti. | Ūkininkas dalį daržovių skiria nepasiturinčioms šeimoms. |
