Aušros Vartų Dievo Motinos atlaidai susiję su vieninteliu iki mūsų dienų išlikusiu sostinės vartų koplyčioje esančiu Mergelės Marijos paveikslu ir stebuklingomis jo legendomis. Šis paveikslas yra vienas garsiausių Lietuvoje, susilaukęs daugelio legendų ir įvairiausių vertinimų. Ir šiandien, iš daugelio Vilniuje minimų Švč. M. Marijos švenčių, iškilmingumu išsiskiria Gailestingumo Motinos iškilmė - lapkričio 16 d. - ir tuo laiku aštuonias dienas švenčiami Aušros Vartų atlaidai.
XVII a. pabaigoje-XVIII amžiaus pradžioje Vilnių niokojo priešai, prasidėjo badmetis, užpuolė maras, miestą siaubė gaisrai. Kiekviename žingsnyje tykanti mirtis stiprino bendrą religinę krašto atmosferą ir vertė gyventojus vis labiau kliautis dangiškų jėgų pagalba. Tuo laikotarpiu atsirado daugybė istorijų apie tai, kad stebuklingas paveikslas gydo mirtinas ligas ir pildo gerus norus, saugo miestą nuo negandų, teikia jo gyventojams stiprybės.
Aušros Vartų koplyčia su Švč. Mergelės Marijos paveikslu yra svarbi Vilniaus miesto dalis. Pažvelkime į šios šventovės istoriją ir reikšmę.
Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas
Taip pat skaitykite: Kaip Aušros Vartų ligoninė padeda įveikti priklausomybes
Vilniaus Gynybinė Siena ir Aušros Vartai
Mūrinė gynybinė siena aplink Vilnių pradėta statyti pačioje XVI a. pradžioje didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro, Jogailos anūko, įsakymu. Istorikų tvirtinimu, šiam sprendimui įtakos turėjo stiprėjančios Maskvos grėsmė. Jos valdovas Ivanas III, pasišovęs suvienyti visas rytų slavų žemes, keliskart kariavo prieš Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Nedavė miestiečiams ramybės ir nuolat puldinėjantys totoriai.
Gynybinė siena baigta statyti 1522 m., pietinėje jos pusėje puikavosi Medininkų, arba Krėvos, vartai. Tokį pavadinimą vartai gavo todėl, kad pro juos vedė kelias į Medininkus ir Krėvą. Dabartinis lietuviškas pavadinimas - Aušros vartai - palyginti naujas, atsiradęs XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje.
Pagal seną, daugelyje Europos kraštų populiarią tradiciją miesto vartai, matyt, norint sustiprinti jų simbolinę reikšmę, buvo puošiami šventųjų atvaizdais ir kitais religiniais simboliais. Taigi kadaise išorinėje Aušros vartų pusėje puikavosi Kristaus Išganytojo paveikslas (dabar ten matome restauruotą senovinę freską), o iš miesto pusės - Dievo Motinos atvaizdas. Nežinia, ar tai tas pats atvaizdas, kurį mes galime pamatyti šiandien, bet iki mūsų dienų išlikęs paveikslas datuojamas XVI a. pabaiga-XVII a. pradžia. Jo autorius nežinomas.
Iš pradžių paveikslas kabojo negilioje sienos nišoje, o nuo lietaus ir sniego jį saugojo atveriamos langinės. 1671 metais čia pastatyta pirmoji medinė koplyčia, bet ji sudegė. Trečiajame XVIII a. dešimtmetyje iškilo mūrinė. Pasakojama, kad nuo gaisro paveikslą išgelbėję juo besirūpinę basųjų karmelitų vienuoliai. Beje, jie labai prisidėjo ir prie Aušros vartų Dievo Motinos atvaizdo garsinimo ne tik Vilniuje, bet ir toli už jo ribų. Prieš tai paveikslas, matyt, nebuvo laikomas išskirtiniu, nes tarp švenčiausių Vilniaus relikvijų kone iki pat XVIII a. vidurio jis niekuomet neminimas.
Taip pat skaitykite: "Aušros" gimnazijos kontaktai
Aušros Vartai 1928 m.
Aušros Vartų Dievo Motinos Kulto Atsiradimas
Aušros vartų Dievo Motinos kultas pradėjo pamažu atsirasti antrojoje XVII a. pusėje. Tikėtina, kad tai lėmė ne tik karmelitų pastangos, bet ir kraštą užgriuvusios negandos. Atsirado įvairių pasakojimų, kad stebuklingas paveikslas gydo mirtinas ligas ir pildo gerus norus, saugo miestą nuo negandų, teikia jo gyventojams stiprybės.
Teigiama, kad pirmą kartą padėkos Aušros vartų Dievo Motinai pamaldos surengtos po vieno iš tokių gaisrų XVIII amžiaus pradžioje. 1735 m. lapkričio 16 d. pradėta švęsti vėliau kasmetinė tapusi Aušros vartų Dievo Motinos šventė, kurios organizavimu rūpinosi Švč. Mergelės Marijos globos draugija. Dar po keturiasdešimt metų šventė virto savaitiniais atlaidais. Teisę juos rengti brolijai suteikė popiežius Klemensas XIV.
Atlaidų Tradicijos
Pirmos ypatingos Aušros Vartų Dievo Motinai pagerbti skirtos iškilmės buvo surengtos po 1706 m. gegužės 18 d. Vilniaus gaisro. Daug vilniečių teigė patyrę Marijos pagalbą, kai kas net tvirtino regėjęs, kaip Ji pati, pakilusi viršum Šv. Teresės bažnyčios ir koplyčios, gesinusi liepsnas. Nuo to laiko kasmet gegužės 18 d. prie Aušros Vartų savo noru rinkdavosi viso Vilniaus orkestrai, kurie nuo aušros iki sutemų grieždavo Švč. Mergelei įstabiausias melodijas. Šis paprotys nunyko, 1715 m.
Nuo 1735 m. kasmet antrąją lapkričio savaitę Aušros Vartuose imta švęsti Dievo Motinos Globos šventę. 1761 m. buvo įsteigta Švč. Mergelės Marijos globos brolija, kuriai 1773 m. popiežius Klemensas XIV davė dvi privilegijas. Pirmoji privilegija suteikė atlaidus brolijos nariams jų įstojimo į broliją ir Marijos Globos šventės dieną. Antroji atlaidų privilegija suteikta šv. Mišioms už mirusius brolijos narius.
Taip pat skaitykite: Trakų Dievo Motinos paveikslo reikšmė Lietuvai
Nuo to laiko Marijos Globos šventė išaugo į iškilmingus aštuonias dienas trunkančius Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidus. Atlaidai būdavo užbaigiami geriausių miesto solistų ir miesto orkestro iškilmingai atlikta litanija.
Dabar Didieji Globos atlaidai švenčiami aštuonias dienas tą lapkričio savaitę, į kurią patenka 16-oji mėnesio diena. Atsižvelgiama ir į bendruomeniškumo puoselėjimą su kitų tautų katalikais, todėl šv. mišios aukojamos ne tik lietuvių ir lenkų, bet ir baltarusių, ukrainiečių, italų, prancūzų, ispanų bei anglų kalbomis.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| XVI a. pradžia | Pradėta statyti mūrinė gynybinė siena aplink Vilnių |
| 1522 m. | Baigta statyti gynybinė siena, įrengti Medininkų (Aušros) vartai |
| XVI a. pabaiga-XVII a. pradžia | Datuojamas iki mūsų dienų išlikęs Dievo Motinos atvaizdas |
| 1671 m. | Pastatyta pirmoji medinė koplyčia |
| 1706 m. | Surengtos pirmos ypatingos iškilmės Aušros Vartų Dievo Motinai pagerbti po Vilniaus gaisro |
| 1735 m. | Pradėta kasmet švęsti Dievo Motinos Globos šventė lapkričio antrą savaitę |
| 1761 m. | Įsteigta Švč. Mergelės Marijos globos brolija |
| 1773 m. | Popiežius Klemensas XIV suteikė brolijai atlaidų privilegijas |
Aušros Vartų Reikšmė
Po 1795 m. galutinio Abiejų Tautų Respublikos likvidavimo Aušros vartų Dievo Motinos kultas įgavo dar vieną ryškų bruožą - valstybiškai patriotinį. Atvaizdas suvoktas ne tik kaip religinis, bet ir kaip savotiškas politinės laisvės, katalikiško tikėjimo, pasipriešinimo rusinimui simbolis. O Aušros vartų Dievo Motinos globos atlaidai kasmet rengiami ir mūsų dienomis. Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, malda Aušros Vartų koplyčioje 2018 m. rugsėjo 22 d.
Didis Dievo Motinos stebuklas, kad buvo išsaugoti šie vieninteliai iš dvylikos miesto gynybinių vartų ir bokštų. Aušros vartai per ilgus šimtmečius tapo ir lenkų, ir lietuvių kovos už laisvę bei valstybingumą simboliu.
Aušros Vartuose Dievas per Mariją apreiškia mums savo Gailestingumą. Ir mes, melsdami Dievo Gailestingumo ir jį patirdami, turime tapti to paties Gailestingumo įrankiais savo artimiesiems. Turime ne tik kalbėti apie šią malonę, bet ir būti gailestingi kiekvienam, kuriam to reikia.