Socialinis darbas yra susijęs su veikla, kuri yra paremta darbu su asmenimis, šeimomis, grupėmis ir bendruomenėmis, siekiant skatinti žmogaus augimą ir vystymąsi bei socialinį teisingumą. Socialiniai darbuotojai siekia pagerinti žmonių gyvenimą, padėdami spręsti socialinius ir tarpasmeninius sunkumus, propaguoti žmogaus teises ir gerovę. Socialiniai darbuotojai saugo vaikus ir suaugusiuosius, turinčius paramos poreikių, nuo žalos.
Socialiniai darbuotojai dirba su labiausiai pažeidžiamais ir visuomenės atstumtais žmonėmis, skatindami jų teises, keldami nelygybės klausimus ir gerindami gyvenimo kokybę. Socialinis darbas yra įvairi, daug pastangų reikalaujanti, dažnai emocinga ir labai naudinga karjera - nuo pagalbos kartu išlaikyti spaudimą šeimai iki paramos žmogui, turinčiam psichikos sveikatos problemų. Nors socialiniai darbuotojai dirba skirtinguose sektoriuose ir įvairiose srityse bei atlieka įvairias pareigas, jie turi bendrą tikslą pagerinti ir apsaugoti asmenų, šeimų ir bendruomenių socialinę veiklas ir užtikrindami atitinkamą saugumo jausmą.
Vis dėlto, yra labai svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas socialinis darbuotojas, nepaisant jo veiklos pobūdžio, turi remtis atitinkamais socialinio darbo principais. Socialinis darbas grindžiamas pagarba prigimtinei visų žmonių vertei ir orumui. Socialinis darbas vertina kiekvieno žmogaus poreikius, pasirinkimus ir galimybes ir pasisako už žmogaus teises ir apsisprendimą per partnerystę ir įgalinimą. Socialinis darbas pirmiausia užtikrina pažeidžiamose situacijose esančių žmonių apsaugą, nepažeidžiant kitų teisių.
Socialinis darbas yra skirtas skatinti socialinį teisingumą, susijusį su jo paslaugų vartotojais ir visais visuomenės nariais. Socialinis teisingumas apima teisingą prieigą prie išteklių ir gydymą be išankstinių nuostatų ir diskriminacijos. Socialinis darbas ginčija piktnaudžiavimą valdžia ir neteisingą praktiką. Socialinis darbas skatina tarnystę kitiems, pamirštant savo interesus. Socialinis darbas teikia paslaugas žmonių gerovei ir padeda žmonėms, kuriems reikia pagalbos, spręsti asmenines ir socialines problemas.
Socialiniai darbuotojai vienu metu dirba su daugybe žmonių. Tai dažnai vadinama bylų krūviu. Kasdienis darbas apima žmonių poreikių, stiprybių ir pageidavimų įvertinimą, tiesioginį darbą su asmenimis ir šeimomis, padedant jiems atlikti pokyčius ir išspręsti problemas, organizuojant pagalbą, teikiant rekomendacijas ar nukreipiant kitoms tarnyboms ir įstaigoms, taip pat išsamios apskaitos vedimą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Problemos, su kuriomis susiduria socialiniai darbuotojai, dažnai kyla dėl socialinio ar emocinio nepalankumo, diskriminacijos, skurdo ar traumų. Socialiniai darbuotojai pripažįsta didesnį vaizdą, turintį įtakos žmonių gyvenimui ir darbui, kad būtų lygesnė ir teisingesnė visuomenė, kurioje gerbiamos ir saugomos žmogaus teisės.
Socialiniais darbuotojais Lietuvoje rengia aukštosios universitetinės ir neuniversitetinės mokyklos (kolegijos), kuriose būsimieji socialiniai darbuotojai gauna reikalingas teorines ir praktines žinias, formuojami jų profesiniai įgūdžiai ir vertybės. Socialinio darbuotojo profesinis pasirengimas, t.y. žinios, įgūdžiai, vertybės, turi padėti jam sėkmingai spręsti profesines problemas.
Magistrinio darbo tikslas - išanalizuoti socialinio darbuotojo veiklos ypatumus komandoje, teikiančioje socialines paslaugas neįgaliųjų globos institucijoje. Siekiant išnagrinėti šiuos ypatumus, darbe keliami tokie uždaviniai: atskleisti socialinių paslaugų organizavimo sistemos elementus neįgaliųjų globos institucijoje; išanalizuoti komandinio darbo taikymo galimybes, teikiant socialines paslaugas neįgaliųjų globos institucijoje; ištirti ir nustatyti socialinio darbuotojo veiklos ypatumus komandoje, teikiančioje socialines paslaugas neįgaliųjų globos institucijoje.
Pirmoje darbo dalyje nagrinėjama socialinių paslaugų neįgaliesiems politika, socialinių paslaugų sistema neįgaliųjų globos institucijoje bei socialinio darbuotojo kompetencijos, teikiant socialines paslaugas neįgaliesiems. Antroje darbo dalyje analizuojama, kaip formuojamos komandos, kokia komandos struktūra, jos narių funkcijos bei atliekami vaidmenys. Trečioje darbo dalyje apibendrinami kokybinio tyrimo (interviu) duomenys bei nustatomi socialinio darbuotojo veiklos ypatumai komandoje, teikiančioje socialines paslaugas neįgaliųjų globos institucijoje.
Tyrimo metu nustatėme, kad taikant komandinį darbą socialines paslaugas teikiančioje neįgaliųjų globos institucijoje reikėtų išnaudoti tokias komandinio darbo galimybes: sukurti dvi - problemų sprendimo ir projektų vykdymo komandas, tai priklauso nuo klientų amžiaus, jų specifinių poreikių ir socialinių darbuotojų veiklos jose; svarbiausiomis komandos narių savybėmis laikomi atsakingumas, pareigingumas, motyvacija, empatija ir tolerancija, mažiau svarbiomis įvardijamos pagarba kitam ir draugiškumas; atsižvelgiant į daugumos respondentų nuomonę, būtina plėsti komandinio darbo taikymą sveikatos priežiūros, laisvalaikio užimtumo ir papildomo ugdymo srityse, kad pagerėtų teikiamų paslaugų kokybė.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Tyrimo metu nustatėme, kad pagrindinio specialisto - socialinio darbuotojo veikla komandoje, teikiančioje socialines paslaugas neįgaliųjų globos institucijoje, pasižymi tokiais ypatumais: 1) socialinis darbuotojas savo veikloje su neįgaliaisiais dažniausiai atlieka poreikio nustatymo ir paramos planavimo, šiek tiek rečiau - vadybinę ir prevencinę veiklos funkcijas, kurios glaudžiai siejamos su informacinėmis, konsultacinėmis ir paramos vertinimo veiklomis bei funkcijomis; 2) tarp lyderiaujančių komandos specialistų - socialinio darbuotojo, socialinio pedagogo, psichologo, administracijos atstovių, dažniausiai lyderiu būna socialinis darbuotojas, rečiausiai - psichologas.
Lyderio poziciją dažnai lemia komandos tipas, problemų sprendimo pobūdis, darbuotojų kompetencija bei jų asmeninės savybės; 3) dažniausiai socialinis darbuotojas socialinės veiklos komandoje atlieka vykdytojo, vertintojo ir lyderio vaidmenis, rečiau - informacijos teikėjo; 4) svarbiausiomis socialinio darbuotojo kompetencijomis laikomos socialinė ir vadybinė, mažiau svarbiomis įvardijamos profesinė ir edukacinė kompetencijos.
Tyrimo metu atskleisti socialinio darbuotojo veiklos ypatumai patvirtino iškeltą tyrimo hipotezę, kad socialinis darbuotojas komandinėje veikloje užima lyderio poziciją ir atlieka svarbiausias poreikio nustatymo, socialinės paramos planavimo, vykdymo bei vertinimo veiklas, vadovaudamasis vadybine ir socialine kompetencijomis. Rekomenduojame neįgaliųjų globos institucijos, teikiančios socialines paslaugas, administracijos atstovams plėtoti komandinį darbą kitose paslaugų teikimo srityse, formuoti teigiamą darbuotojų požiūrį į komandinį darbą institucijoje, sudaryti sąlygas institucijos darbuotojams dalyvauti įvairiuose seminaruose bei mokymuose institucijoje ir už institucijos ribų.
Socialinių paslaugų politika
Pradedant nagrinėti socialinių paslaugų politikos klausimą, svarbu pažymėti, jog ši sąvoka atsirado tik XX a. Tačiau pats reiškinys, kurį galima apibūdinti kaip socialinių paslaugų politiką, žinomas jau labai seniai. Senovės Romoje buvo įtvirtintas principas: kiekvienam pagal jo padėtį - turtingajam, turtingas neturtingajam. Šis teiginys tinka ir socialinių paslaugų politikai.
Kuriant Europos Sąjungą socialinių paslaugų politika neįgaliesiems atžvilgiu buvo nepagrindinis aspektas. Neįgalieji, kaip socialinė grupė, buvo nereikšmingi ES socialinės politikos atsiradimui ir raidai. Europos Sąjungos socialinė politika, tapusi savarankiška ES politikos sritimi, apėmė ne tik naujus politikos aspektus, bet ir naujas socialines grupes (pagyvenusius žmones, neįgalius, jaunimą, moteris, vaikus). Šios socialinės grupės jau paminėtos Mastrichto (1993 m.) ir Amsterdamo (1999 m.) ES sutartyse, kiekviena iš jų paremta daugelio Europos šalių interesų grupės.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Įgyvendinant Lisabonos (2000) užimtumo ir lygis galimybių užtikrinimo strategiją visiems, didelę reikšmę turi ES socialinis veiksmų planas 2004 2010 m., kuriuo siekiama užtikrinti lygias galimybes neįgaliesiems. Jame keliamas pagrindinis uždavinys - pagerinti darbo ir paslaugų prieinamumą. ES socialinių paslaugų plėtra ir ekonomikos krizės paskatino įvykdyti ir socialinių paslaugų politikos reformas.
Skandinavijos šalyse jau antras dešimtmetis, kai pereita prie realaus socialinių paslaugų deinstitucionalizacijos programos įgyvendinimo. Šiai paveikė įvairias šalis gyvenimo sritis ir įvairias socialines žmonių grupes. Siekiant užtikrinti kuo geresnę socialinę pagalbą, socialinės paslaugos buvo plėtojamos kiekybiškai, neišskiriant prioritetinių žmonių grupių.
Galima teigti, jog vis didesnę svarbą Lietuvos socialinėje politikoje įgauna socialinių paslaugų klausimai. Lietuvoje per devyniolika nepriklausomybės metų susikūrė tokia valstybinė socialinės apsaugos struktūra (žr. 1 pav.). Valstybės skiriamos lėšos socialinei apsaugai kasmet didėja (žr. 1 lentelę). 2007 metais socialinei apsaugai skirta 2061,8 mln. Lt, o tai sudaro 9,8 proc. visų biudžeto išlaidų. Palyginus su 2006 metais valstybės išlaidos socialinei apsaugai padidėjo 38,33 proc., o lyginant su 2003 metais padidėjimas sudarė 66,67 proc.
Socialiniam draudimui tenka 85% visų socialinei apsaugai skiriamų lėšų, socialinei paramai apie 13% ir papildomoms, specialioms socialinėms išmokoms apie 2%. Socialinis draudimas sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima beveik visus Lietuvos gyventojus, o daugiau nei ketvirtadalis gauna jo mokamas išmokas. Socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinystės, senatvės, invalidumo ar kitais Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytais atvejais.
Globalizacija ir naujoji viešoji vadyba plinta į socialinės paramos struktūrinę dalį, kurią sudaro piniginė socialinė parama (ribotos socialinės pašalpos), specialiosios socialinės teisės ir stacionarios bei nestacionarios socialinės paslaugos. Šiuo terminu apibrėžiama valstybės parama asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti savimi.
Terminas „socialinės paslaugos“ labai populiarus, kai kalbama apie šiuolaikinės valstybės pagalbą žmogui, apie vadinamosios gerovės teikiamas socialines garantijas. LR Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 apibrėžime teigiama, kad socialinės paslaugos tai visuma priemonių, padedančių asmeniui (šeimai) įveikti socialinę atskirtį, patenkinti gyvybinius poreikius ir integruotis į visuomenę. Tai nemateriali veikla, kuri prisideda prie žmonių poreikių tenkinimo. Tuo tarpu A. Guogio (2000) nuomone, socialinės paslaugos tai pagrindinis valstybės socialinio pobūdžio programų (socialinės apsaugos, mokymo bei užimtumo) vykdymo būdas ir socialinės apsaugos tarnybos teikiamos ne medicinos srities paslaugos.
Pagal teikiamas paslaugas pobūdį, dažniausiai socialinės paslaugų įstaigos teikia paslaugas kuriai nors vienai klientų grupei pagal tai, kokie yra tos klientų grupės poreikiai (dienos centrai - probleminiams vaikams, krizės centrai - patyrusioms smurtą moterims ir jų vaikams ir t. t.). Neįgaliesiems asmenims teikia 30 stacionarių socialinės globos įstaigų, 4 globos namai vaikams ir jaunimui su negalia, 58 dienos socialinės globos centrai, 30 dienos socialinės priežiūros centrai žmonėms su negalia, apie 70 bendruomeninių įstaigų paslaugos įvairaus pavaldumo įstaigose. Socialinių paslaugų veiksmų veiksmingumo, kokybės, sudarant teisines, administracines, finansines sąlygas organizuoti ir teikti socialines paslaugas neįgaliems žmonėms, užtikrinant būtinuosius asmens poreikius ir skatinant jų patį aktyviai ieškoti savipagalbos būdų.
Socialines paslaugas pagal teikiamas paslaugas pobūdį, jų turinį, atskiras socialinių paslaugų rūšis bei socialinių paslaugų įstaigų tipus apibrėžia Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (2006) ir Socialinių paslaugų katalogas (2006). Remiantis šiais įstatymais, socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias socialines paslaugas ir specialiąsias socialines paslaugas. Bendrosios socialinės paslaugos apibrėžiamos kaip atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros tiesiogiai teikiamos paslaugos.
Bendrųjų socialinių paslaugų tikslas - ugdyti ar kompensuoti asmens (šeimos) gebėjimus savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenėje.
Socialinio darbuotojo profesinė veikla
Šiandieniniai socialiniai darbuotojai kelia vis naujus reikalavimus kokybiškam profesinės veiklos vykdymui. Tokiu būdu socialinis darbuotojas jau profesinio pasirengimo metu turi įgyti pakankamai teorinių ir praktinio pritaikymo žinių, tinkamai suformuoti praktinės veiklos įgūdžius ir bendruosius gebėjimus bei įsiugdyti vertybines nuostatas, privalomas visiems socialiniams darbuotojams.
Taigi socialinis darbuotojo profesinis pasirengimas yra itin svarbus. Nuo jo su klientais, kompetencijos dažnai tiesiogiai priklauso šiems klientams suteiktos socialinės pagalbos sėkmingumas ir teikiamų paslaugų kokybė. Kiekvienas reiškinį reikia valdyti, o tam reikalingas valdymo procesas, kurį sudaro: ištekliai (žmonės, kapitalas, medžiagos, technologija, informacija), valdymo funkcijos (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė), rezultatai (pasiekti tikslai, produktai, paslaugos, efektyvumas, našumas) ir grįžtamasis ryšys.
Viena svarbiausių valdymo funkcijų yra organizavimas, kurio esmė atrinkti žmones, suformuoti iš jų grupes ir padaryti jas veiksmingomis komandomis, kurios drauge siektų institucijos iškelts tiksls ir uždavinių įgyvendinimo. Organizavimas apima formalios ir neformalios institucijos struktūros sukūrimą ir sąveikos tarp individų ir grupių šioje struktūroje suformavimą. Organizavimas yra glaudžiai susijęs su kitomis valdymo funkcijomis: planavimu (kurio paskirtis atsakyti į klausimus: kokios institucijos veiklos perspektyvos ir kokiais būdais galima pasiekti užsibrėžtus tikslus), vadovavimu (administravimo ir lyderiavimo deriniu) ir kontrole (kurios paskirtis garantuoti standartų nustatymą).
Šios vadybos funkcijos yra labai svarbios ir teikiant socialines paslaugas neįgaliesiems globos institucijoje, kadangi socialinių paslaugų valdymas apima socialinių paslaugų planavimą, organizavimą, kompetencijų pasiskirstymą, socialinių paslaugų kokybės vertinimą, priežiūrą bei kontrolę valstybės ir vietos savivaldos lygmenimis. Socialinės paslaugos organizuojamos vadovaujantis LR Socialinių paslaugų įstatymo.
Teoriškai pagrįsti ir empiriškai patikrinti socialinio darbuotojo veiklos ypatumai komandoje gali pagerinti socialinio darbo proceso kokybę, planuojant, organizuojant, vykdant bei vertinant socialines paslaugas neįgaliesiems globos institucijoje. Kiekvieną reiškinį reikia valdyti, o tam reikalingas valdymo procesas, kurį sudaro: ištekliai (žmonės, kapitalas, medžiagos, technologija, informacija), valdymo funkcijos (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė), rezultatai (pasiekti tikslai, produktai, paslaugos, efektyvumas, našumas) ir grįžtamasis ryšys.
Viena svarbiausių valdymo funkcijų yra organizavimas, kurio esmė atrinkti žmones, suformuoti iš jų grupes ir padaryti jas veiksmingomis komandomis, kurios drauge siektų institucijos iškelts tiksls ir uždavinių įgyvendinimo. Organizavimas apima formalios ir neformalios institucijos struktūros sukūrimą ir sąveikos tarp individų ir grupių šioje struktūroje suformavimą. Organizavimas yra glaudžiai susijęs su kitomis valdymo funkcijomis: planavimu (kurio paskirtis atsakyti į klausimus: kokios institucijos veiklos perspektyvos ir kokiais būdais galima pasiekti užsibrėžtus tikslus), vadovavimu (administravimo ir lyderiavimo deriniu) ir kontrole (kurios paskirtis garantuoti standartų nustatymą).
Šios vadybos funkcijos yra labai svarbios ir teikiant socialines paslaugas neįgaliesiems globos institucijoje, kadangi socialinių paslaugų valdymas apima socialinių paslaugų planavimą, organizavimą, kompetencijų pasiskirstymą, socialinių paslaugų kokybės vertinimą, priežiūrą bei kontrolę valstybės ir vietos savivaldos lygmenimis. Socialinės paslaugos organizuojamos vadovaujantis LR Socialinių paslaugų įstatymo.
Socialinio darbuotojo kompetencijos
Žinios socialiniam darbuotojui yra tas svarbus pagrindas, kuris padeda kompetentingai atlikti savo pareigas. Socialinės pagalbos sistemoje ryškūs trys elementai: nustatyti, identifikuoti problemą, padėti jos išvengti ir teikti reikiamą pagalbą. Individualią pagalbą profesionalas teikia asmeniškai individui. Visuomeninė socialinė pagalba kaip profesionalus procesas, kuriame individai, jų grupės ar institucijos susijungia bendram darbui, siekdami identifikuoti ir išryškinti poreikius socialinės gerovės normalizavimui.
Kalbant apie profesinę kvalifikaciją, turimi galvoje įgūdžiai, mokėjimai ir žinios, išreikštos sugebėjimais, mokymosi arba studijų pažymėjimų forma. Šiame apibrėžime akcentuojamos ne tik įgytos žinios ir gebėjimai, bet ir jų įvertinimo arba pripažinimo aspektas, dažniausiai išreiškiamas tam tikra formalia forma.
Socialinis darbuotojas yra specialistas, kurio darbo paskirtis yra sustiprinti žmogaus prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimus, atstatyti ryšius su bendruomene, padedant jam integruotis į visuomenę ir skatinant pilnavertiškesnį žmogaus socialinį funkcionavimą. Taip pat pabrėžiama, kad bendriausias socialinio darbuotojo profesinės veiklos tikslas sudaryti optimalias sąlygas žmogaus socialinei integracijai, atskleidžiant reikalingus jam vidinius ir išorinius išteklius ir visiškai, veiksmingai, koordinuotai juos panaudojant.
Socialinis darbuotojas, norėdamas kokybiškai (kvalifikuotai) atlikti savo darbą, turi pasižymėti tam tikromis funkcinėmis kompetencijomis, kurios įgalintų jį sėkmingai realizuoti minėtas veiklos funkcijas. Tokis funkcinis kompetencijų visuma leidžia kalbėti apie atitinkamo laipsnio socialinio darbuotojo profesinę kvalifikaciją. Socialinis darbuotojas tokią profesinę kvalifikaciją Lietuvoje įgyja sėkmingai užbaigęs pagal Socialinio darbuotojo profesinio rengimo standartą parengtą socialinio darbo studijų programą. Standarto objektas yra profesinės kompetencijos pagal Socialinis darbuotojo kvalifikaciniuose reikalavimuose numatytas atlikti funkcijas.
Socialiniai darbuotojai, vykdydami minėtas funkcijas ir atlikdami uždavinius savo profesinės veiklos tikslui realizuoti, vadovaujasi profesinės etikos normomis ir principais, išreikštais Lietuvos socialinis darbuotojo etikos kodekse ir Socialinio darbo etikos normose ir principuose. Kiek galėdamas išnaudoja savo profesines žinias bei gebėjimus socialinio darbo vertybėms įgyvendinti. Lietuvos socialinis darbuotojo etikos kodekse pabrėžiama socialinio darbuotojo dorovinė atsakomybė klientui, bendravimo su jais taisyklės ir elgesio reikalavimai, nurodymai, ką, vykdydamas savo profesines priedermes, socialinis darbuotojas turi daryti ir ko nedaryti, kokiu pagrindu turi palaikyti santykius su bendradarbiais, kitais specialistais ir darbdaviais.
Profesinio ugdymo institucijoje suformuotos vertybinės orientacijos bei įgytos žinios, mokėjimai ir įgūdžiai, kuris siekiama realizuojant socialinio darbo studijų programą, yra fiksuojama socialinio darbuotojo profesine kvalifikacija.
Kompetencija yra konkretus mokėjimas atlikti tam tikrą profesinės veiklos funkciją. Atitinkams veiklos funkcijoms, būdingoms socialinio darbo profesijai, sistema (profesinės veiklos funkcijos puokaštė) charakterizuoja profesinės veiklos turinį. Veiklos funkcijos nurodo, ką socialinis darbuotojas turėtų mokėti daryti, o kompetencijos turėjimas liudija, kad socialinis darbuotojas yra pajėgus atlikti tą ar kitą profesinės veiklos funkciją. Kompetencija vadina sugebėjimą atlikti darbą ar kitą įsipareigojimą. Autorė teigia, kad atliekant socialinį darbą šios kompetencijos atsiranda ir gali būti pagrįstos tik pritaikius žinias, vertybes ir įgūdžius.
Profesinė kompetencija tai asmens savita raiška jam sėkmingai sprendžiant profesines problemas. Apibendrintai vertinant profesionalo profesinės kompetencijos struktūrą, išskiriamos trys jos sudedamosios dalys: dalyko (techninė technologinė), socialinė ir strateginė (planavimo). Bene svarbiausia profesinės kompetencijos dalis yra strateginė. Didžiausią dėmesį teikiant pagrindinis socialinio darbuotojo kompetencijos komponentams žinioms, vertybėms ir įgūdžiams esmei, turiniui ir reikšmei.
Socialinio darbuotojo vaidmuo sveikatos priežiūros srityje
tags: #socialinio #darbuotojo #veiklos #ipatumai