Socialinės normos yra elgesio taisyklės, kurios reguliuoja visuomeninius santykius, nustato teises ir pareigas bei užtikrina tvarką ir darną. Šių normų svarba slypi tame, kad jos leidžia žmonėms prognozuoti vieni kitių elgesį, suvienodina veiksmus ir palengvina bendrą gyvenimą. Normos gali skirtis priklausomai nuo socialinės grupės - nuo šeimos iki etninės ar visos valstybės.
Normų rūšys pagal reguliavimo objektą
- Techninės normos - reguliuoja žmogaus elgesį su daiktais, darbo įrankiais ir technologijomis, bei santykį su gamtos reiškiniais, siekiant saugumo ir ekonominės naudos.
- Socialinės normos - reguliuoja žmonių tarpusavio santykius ir nustato bendras elgesio taisykles grupėje.
- Religinės normos - reguliuoja elgesį pagal konkrečios religijos reikalavimus ir bendruomenės tikėjimą.
Normų klasifikacija pagal įtakos šaltinį
- Teisės normos - nustatytos valstybės, garantuojamos prievartos priemonėmis; jų laikymą užtikrina valstybės institucijos.
- Moralės normos - atitikimas paremamas vidiniu įsitikinimu, sąžine ir visuomenės pritarimu; dažnai nerašytos ir plačiai apimančios etinius principus.
- Papročių normos - susiformavusios dėl pasikartojimo ir įpročio; laikomasi dėl įpratimo ir socialinio patvirtinimo.
- Korporatyvinės normos - normos, kurias nustato visuomeninės organizacijos ar judėjimai; laikomasi jų narių grupėje, užtikrinamos poveikio priemonėmis.
Teisės ir moralės normų santykis
Teisės normos ir moralės normos dažnai sutampa turiniu ir tikslais, tačiau jų kilmė, garantavimo priemonės bei įtaka skiriasi. Teisės normos yra griežčiau apibrėžtos, suformuluotos ir turi teisėtą sankcionavimo mechanizmą; moralės normos - egzistuoja daugiausia žmonių sąmonėje ir gali būti nenaudojamos kaip teisės aktai. Moralės normos gali reguliuoti platesnius visuomeninių santykių ratus, įskaitant asmeninius ar intimsesnius ryšius, kuriuos teisė gali neriboti ar nereikalauti. Tačiau teisės normos gali įtvirtinti moralės minėtąjį „minimumą“ ir formuoti prievartos arba privalomosios veikos mechanizmus, kai jų laikymasis būtinas visuomenės saugumui ar teisei užtikrinti.
Paprastųjų normų rūšys: moralės, papročių ir korporatyvinių normų charakteristikos
- Moralės normos - formuojasi iš kultūros ir laikotarpio moralės sampratos, reglamentuoja vertybes, teisingumą, garbę, pareigą. Paprastai neformalios, laikomos viduje ir skleidžiamos per socialinį poveikį.
- Papročių normos - susiformavusios dėl daugkartinio elgesio pasikartojimo ir įpratimo; prisideda prie teisėtumo ir socialinės sanglaudos, dažnai sunkiai aiškiai įtvirtinamos įstatymuose, bet gali virsti teisės normomis, kai jas sankcionuoja valstybė.
- Korporatyvinės normos - taikomos tik konkrečios organizacijos nariams (įstatai, statutas); laikomasi savanoriškai, bet prireikus gali būti įtvirtintos poveikio priemonėmis (pareigų priskyrimas, pašalinimas ir kt.).
Techninės normos ir jų statusas
Techninės normos reglamentuoja santykius su daiktais, technologijomis ir gamtos reiškiniais. Pažeidimai gali sukelti aiškius neigiamus padarinius (pvz., gamybos klaidos ar pavojingų cheminių procesų rizika). Techninės normos gali tapti socialinėmis ar teisės normomis, kai valstybės institucijos jas sankcionuoja ir už pažeidimus nustato atsakomybę. Taigi, teisės normos gali įtraukti techninę dalį kaip prievartos mechanizmą, užtikrinant saugumą visoje visuomenėje.
Teisės normų struktūra ir tipai
- Įstatyminės teisės normos - aukščiausios teisinės galios, įtvirtintos įstatymuose.
- Poįstatyminės teisės normos - mažesnės galios, bet sukurtos vadovaujantis įstatyminėmis normomis (pvz., vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai).
- Bendrosios ir specialiosios teisės normos - bendroji norma nustato bendrą taisyklę, o specialioji ją plėtoja bei konkretina; individualios normos - vienkartiniai ar tęstinumo pobūdžio paliepimai; įpareigojamosios normos - priverčia atlikti veiksmus arba susilaikyti nuo jų; draudžiančiosios normos - uždraudimai, o įgalinamosios normos - suteikia teisę atlikti tam tikrus veiksmus.
- Deklaratyviosios ir definicinės normos - skelbia tikslus, principus ar apibrėžia sąvokas.
- Kolizinės normos - susidūrimas ar konfliktas tarp skirtingų normų; problema reikalauja teisinio sprendimo, kaip suderinti prieštaraujančias nuostatas.
- Blanketinės normos - nurodo, kad tam tikroje situacijoje dalyviai turi laikytis taisyklių, bet jų nėra konkrečiai išdėstyta toje normoje.
Socialinių normų poveikis asmeniniam vystymuisi
Prisitaikymas prie grupės gali turėti teigiamų ir neigiamų padarinių. Viena vertus, jis užtikrina bendrąją koheziją, informacijos rinkimą ir saugumą. Kita vertus, pernelyg stiprus palankumas grupei gali slopinti individualų savitumą, riboti savęs pažinimą ir net vedėti prie rizikinių sprendimų, kai visuomenės normos nusileidžia asmens sąžinei ar moraliniams įsitikinimams. Pavyzdžiui, eksperimentai rodo, kad žmonės gali pritarti ankstesnių dalyvių sprendimams, net jei jie turi būti laisvai prieinami, ir tai gali būti iššūkis racionalumui. Tačiau tokie tyrimai taip pat parodo, kad normos formuojami mechanizmai yra giliai įsišakniję paauglystėje ir gali įtakoti karjerą, santykius ar santuoką.
Socialinių normų įtaka praktikoje: pavyzdžiai
- Nedirigimai, tokie kaip mergaičių pėdų kaustymas Kinijoje, rodo, kaip žalingos ar primestos normos gali kenkia fizinei gerovei ir išlikimui.
- Karjeros pasirinkimai ir išsilavinimo siekimas dažnai priklauso nuo aplinkos normų: daugelis asmenų laikosi visuomenės siūlomo kelio, net jei tai nėra jų tikslas.
- Reklamos ir visuomeninių nuostatų įtaka gali stabdyti arba skatinti socialinius pokyčius (pvz., tvarumo iniciatyvų skatinimas ar nepalaikymas).
Socialinės normos ir sprendimų priėmimas
Naujosios tyrimų kryptys rodo, kad normos gali turėti gilesnį poveikį priimant sprendimus nei asmeninė sąžinė. Tai kelia klausimą, ar šiuolaikinė visuomenė gali per daug pasikliauti normomis vietoj asmeninės atsakomybės. Tačiau normos taip pat teikia struktūrą, leidžiančią išsiskirti ir siekti didesnių tikslų - pvz., verslo lyderiai, kurie siekia išsiskirti ir pralenkti kitus, gali rasti prasmę būti ne tik „visiems darant“, bet ieškoti naujų kelių ir inovacijų.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Įvairūs diagramų ir vaizdų papildymai
Naudingi matavimai ir praktiniai klausimai
- Kaip skirtingos normos poveikiai pasireiškia skirtingose kultūrose?
- Kokios moralės normos yra universalios, o kurios priklauso nuo konteksto?
- Kaip technologijų proveržiai keičia technines normų ribas ir jų teisinį statusą?
Supratimas apie socialinių normų įvairovę ir jų galimybes gali padėti geriau suvokti, kaip elgiamės kasdien ir kaip priimame sudėtingus sprendimus. Normos veikia tiek mūsų politinį, tiek asmeninį gyvenimą, formuodamos tiek jų tikslus, tiek priemones juos įgyvendinti.
Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos
tags: #kokios #yra #socialiniu #normu #rusys #apibudinkite