Modernioje skaitmeninėje kasdienybėje būtų sunku sutikti žmogų, kuris nesinaudoja socialinėmis medijomis. Anot Sohaib, Safeer, Majeed (2022) teiginių, socialinės medijos tapo neatsiejama daugelio žmonių visame pasaulyje gyvenimo dalimi.
Remiantis 2023 m. duomenimis, metų pradžioje 94,8 proc. vartotojų naudojosi pokalbių ir pranešimų siuntimo programėlėmis ir svetainėmis, o po jų sekė socialinės platformos - 94,6 proc. vartotojų. Pagal Edosomwan, Prakasan, Kouame, Watson, Seymour (2011) socialinės medijos dvidešimt pirmame amžiuje suvaidino svarbų vaidmenį transformuojant verslą ir komunikacijas.
Yra pripažinta, kad šiuolaikinė organizacija, siekdama konkurencinio pranašumo, turi komunikuoti nuolat, nes dėl augančios rinkos, vartotojas tampa vis reiklesnis, protingesnis (Siudikienė, 2016). Vartotojas prieš pirkdamas prekę turi galimybę išanalizuoti produktą, rasti šaltinių apie sudėtį, mažiausią kainą skirtingose platformose ir patikrinti įvairiuose kanaluose, ar pasirinktas produktas tikrai atitinka lūkesčius ir poreikius.
Nauji skaitmeniniai įpročiai sustiprino socialines medijas, kaip būtiną bendravimo su tiksliniu klientu kanalą (Lee Heng Wei, Ong Chuan Huat, Ramayah Thurasamy, 2023). Būtent dėl šios priežasties, socialinės medijos yra vienas iš populiariausių kanalų organizacijoms bendraujant su savo tiksline auditorija. Tai leidžia greitai ir efektyviai užmegzti ryšį ir formuoti pasitikėjimą.
Vadyboje socialinės medijos pasitelkiamos norint padidinti klientų srautą, taip pat įrankis, skatinantis pirkėjus pirkti bei susidomėti siūloma produkcija ar paslauga. Svarbu suprasti kokį poveikį tikslinei auditorijai daro organizacijų komunikacijos formos socialinėse medijose, nuo ko priklauso ir kokia komunikacijos forma socialinėse medijose labiausiai skatina Lietuvos socialinių medijų naudotojų susidomėjimą ir apsisprendimą pirkti vieną ar kitą produktą.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų mokymai ir paskaitos
Darbo tikslas - Įvertinti, kaip skirtingi komunikacijos faktoriai socialinėse medijose veikia vartotojų įsitraukimą.
Darbo uždaviniai:
- Išnagrinėjus skirtingų autorių pateiktą nuomonę, identifikuoti socialinių medijų paskirtį tam, kad nustatyti bendrus požymius.
- Remiantis moksline literatūra ir mokslininkų nuomone, išnagrinėti galimas skirtingas komunikacijos formas ir turinio tipus bei išskirti vartotojų įsitraukimą socialinėse medijose.
- Išanalizuoti ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatus.
- Atlikus kokybinį tyrimą, išsiaiškinti kokie komunikacijos formų socialinėse medijose faktoriai veikia vartotojus.
Darbo metodai Sisteminė mokslinės literatūros analizė, kokybinis tyrimas, struktūruotas interviu metodas.
Darbo struktūra Baigiamojo bakalauro darbo skyrių eiliškumas prasideda nuo pirmosios dalies - teorinės mokslinės literatūros analizės, kuri yra paremta kursiniu darbu. Šioje dalyje išnagrinėjami socialinių medijų apibrėžimai bei bruožai, komunikacijos formos ir funkcijos socialinėse medijose, skelbiamo turinio poveikis socialinėse medijose tikslinei auditorijai, bei mokslinių tyrimų analizė apie prekės ženklus, komunikacijos formas tarp tikslinių auditorijų socialinėse medijose.
Antrąją darbo dalį sudaro empirinio tyrimo metodika, tyrimo modelis ir instrumentai.
Taip pat skaitykite: Pagalba socialinės rizikos vaikams mokykloje
Socialinių medijų palyginimas su socialiniais tinklais
Vilniaus universiteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra
Vilniaus universitetas buvo pirmasis Lietuvoje, parengęs ir pradėjęs vykdyti socialinio darbo studijų programas. Pirmoji Socialinio darbo programa VU Filosofijos fakultete buvo parengta dar 1992 m. pavasarį.
Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra įsteigta 2018 metais siekiant užtikrinti nuo 1992 metų veikusios Socialinio darbo katedros tęstinumą.
Esame vieni pagrindinių veikėjų Lietuvoje inicijuojant ir formuojant akademinį socialinio darbo diskursą: intensyviai vykdome socialinio darbo lauko ir socialinio darbuotojo profesijos ypatumų tyrimus, leidžiame pirmąjį socialinio darbo žurnalą STEPP, rengiame mokslo publikacijos.
Kasmet organizuojame mokslo renginius, skirtus aptarti aktualiausioms socialinio darbo temoms - lyderystei, socialinėms inovacijoms, socialinio darbo ekologijai bei kitiems Lietuvai ir pasauliui reikšmingiems klausimams.
Taip pat skaitykite: Sociologija ir socialinė kultūra: pagrindinės temos
Katedros vykdomi tyrimai orientuoti į aktualiausias socialinio darbo sritis ir jų raidą. Jie nagrinėja Lietuvos visuomenei kylančius socialinius iššūkius.
Socialinis darbas kaip žmogaus teisių profesija labai svarbus sprendžiant nelygybės, socialinio neteisingumo problemas šiuolaikinėje visuomenėje. Tad socialiai pažeidžiamų grupių socialinės atskirties, diskriminacijos, o taip pat - integracijos ir įgalinimo tyrimai žmogaus teisių kontekste yra vienas esminių mūsų tyrimo laukų.
Visuomenės senėjimas Lietuvoje kaip visoje Europoje verčia skirti ypatingą dėmesį tarptautiniams palyginamiesiems ilgalaikės pagyvenusių žmonių globos tyrimams.
Su Lietuvos ir tarptautiniais partneriais aktyviai dalyvaujame moksliniuose projektuose bei taikomojo pobūdžio projektinėje veikloje. Šie projektai orientuoti į socialinio darbo ir socialinės gerovės mokslinių tyrimų plėtrą, inovacijų socialiniame darbe bei socialinių paslaugų organizavime diegimą, patirties sklaidą besivystančiose šalyse, reikminių tyrimų vykdymą.
Nuo 2018 iki 2021 metų katedrai vadovavo doc. Dr. Eglė Šumskienė. Nuo 2021 m. vasario mėn. Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros vedėjos pareigas eina doc. dr.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra, adr. Universiteto g. +370 5 266 7609, el.
Socialinių medijų tinklų landšaftas
tags: #kursiniu #temos #socialines #medijos