Naujo socialinio modelio kūrimas kelia diskusijas apie moterų teises, darbo ir šeimos derinimą bei demografinius padarinius. Lygių galimybių ekspertės Margaritos Jankauskaitės nuomone, projektas „socialinis modelis“ galbūt klaidina pats pavadinimas, nes iš tiesų jo tikslai neapima visų socialinių paslaugų spektro, kurios tikrai iškils, jei Dabartinis Darbo kodeksas bus liberalizuotas. Mokslininkės įsitikinimu, modelis orientuotas į didelio kapitalo interesus, o ne į darbuotojų realius poreikius ir gyvenimo kokybę aprėpiantį įsipareigojimų derinimą su šeima.
Viešasis diskursas apie moterų saugumą darbo vietoje ir trumpas motinystės laikotarpis
Pašnekovė teigia, kad net ir dabar, kai motinos grįžta po vaiko priežiūros atostogų, jos susiduria su restruktūrizacijomis ir dažnu išėjimu iš ankstesnės pozicijos. Keturių mėnesių darbo vietos išsaugojimo garantija, jos nuomone, primena sovietinį laikotarpį ir apsunkina moterų karjeros trajektorijas. „Pasekmės gali būti kelios: demografinių rodiklių kritimas dėl vėlyvo gimdymo, vaikai, augantys be motinos dėmesio ar motinos pieno, ir taip pat didesnė moterų priklausomybė nuo valstybės ar partnerio“ - sakė M. Jankauskaitė.
< tagimg >socialinis_modelis_infografikaJi taip pat atkreipė dėmesį į galimą didesnį spaudimą dirbti viršvalandas, kai visuomenė siekia didinti ekonominį sraigtelį be deramo dėmesio socialinei infrastruktūrai: darželiai, slaugos paslaugos, vaikų ugdymas ir pan. Ekspertė pabrėžė, kad be pakankamų paslaugų ir išteklių, liberalizavus darbo santykius, darbdaviai gali skųstis dėl darbuotojų nedarbingumo ar vaiko priežiūros atostogų dažnų pasikartojimų, o tai ribos moterų galimybes judėti karjeros linkse.
< tagimg >vaiko_prieziuros_schema„Danų ir vokiečių pavyzdžiai rodo, kad reikia mažinti darbo valandas, kad žmonės galėtų būti aktyvūs piliečiai ir dalyvautų visuomeniniuose procesuose,“ - tvirtina M. Jankauskaitė. Ji taip pat iškelia klausimą, kaip liberalizavus darbo santykius bus užtikrintas pakankamas vaikų darželių, ligų priežiūros ir senyvo amžiaus žmonių slaugos paslaugų kiekis.
Socialiniai modeliai ir politiniai užmojai
Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narės Birutė Vėsaitė ir kitos politikės teigia, kad siūlymai dėl darbo vietų išsaugojimo tik trumpam laikotarpiui užklijuoja rimtas problemas. Jie pabrėžia, kad be plataus dialogo bei profesinių sąjungų, mokslininkų ir darbdavių įtraukties, modelis gali būti sunkiai įgyvendinamas ir demografiškai nepalankus. „Moterų sąjungos konferencijos rezoliucijoje aiškiai išreiškiama nuomonė: neturėtume nusileisti to, kas mažina gimstamumą ir atima moteriai teisę į ilgesnę mamadieną“, - tvirtina B. Vėsaitė.
Taip pat skaitykite: moterų darbo teisės ir šeimos gyvensenos balansas
- Siūlomi pasikeitimai Darbo kodekse įtraukti trumpesnes motinystės ir tėvystės atostogas bei ribojamus garantijų laikotarpius.
- Tyrimų išvados skelbiamos Trišalėje taryboje ir planuojama, kad mokslininkų suformuotos nuostatos įtakos turėtų tik po viso sutarimo proceso.
- Seimo ir visuomenės tikslas - išlaikyti balansą tarp ekonomikos augimo ir socialinių teisių apsaugos.
Kolektyvinės sutartys, anot įstatymų ekspertų, nebus lengvai taikomos, o įstatymų leidėjai turi apsvarstyti, kaip užtikrinti teises, kai įdarbinimo santykiai kinta sparčiai. Seimo narė Irena Šiaulienė pabrėžia, kad būtina išlaikyti motinystės garantijas ir neskubėti įtvirtinti liberalizacijos, kol nėra aiškių visų sričių prasmių derinimo mechanizmų. Marija Aušrinė Pavilionienė priduria, kad didesnė diskriminacijos apsauga nuo šeimyninės padėties turėtų būti įtvirtinta įstatymuose, kad darbdaviai nebūtų skatinami atleisti moteris dėl jų vaikų ligų ar priežiūros reikalavimų.
Teisinė realybė ir įtaka ėjimą į darbo rinką
Naujo Darbo kodekso projekte siūloma trumpinti motinystės laikotarpio garantijas iki keturių mėnesių, panaikinti darbdavio pareigą išsaugoti darbo vietą po vaiko priežiūros atostogų ilgesniam laikui, bei spartinti išeitines kompensacijas. Be to, siūloma įteisinti naują darbdavio valia pagrįstą atleidimo mechanizmą su 6 mėnesių išeitine išmoka. Tokie pakeitimai galėtų lemti, kad moterims bus sunkiau išlaikyti profesinį įsitraukimą ir mokslininkai perspėja apie gimstamumo mažėjimą bei didesnį socialinį nestabilumą.
Valstybės institucijų atstovai teigia, kad socialinis modelis gali tapti pagrindu, tačiau būtina užtikrinti teisinį tikslumo ir socialinių garantijų balansą. Premjeras Algirdas Butkevičius pritarė mokslininkų siūlymams, tačiau pabrėžė, kad darbo ginčų sprendimas turi vykti per darbo ginčų komisijas, ne teismuose. Darbo teisės ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į būtinybę išlaikyti valstybės socialinę apsaugą moterims ir šeimoms, nepaisant naujų liberalizavimo tendencijų.
Ilgalaikiai perspektyvos ir moksliniai projektai
LSM TI įgyvendinamas projektas „Vyresnio amžiaus moterų darbinio gyvenimo (ne)ilginimas: teisinė aplinka, garantijos ir ketinimai“ siekia išnagrinėti vyresnių moterų įsidarbinimo klausimus, diskriminacijos ir garantijų kontekstą pagal Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos situacijas. Projekto rezultatai tikisi suformuluoti rekomendacijas dėl teisinio reguliavimo tobulinimo vyresnių moterų darbingumo kontekste. Monografija „Working or Withdrawing? Legal and Social Dimensions of Older Women’s Careers“ planuojama išleisti 2025-2027 metais.
| Aspektas | Svarbiausios nuostatos |
|---|---|
| Darbo vietos išsaugojimas | keturi mėnesiai po gimdymo (siūloma) |
| Izoliuotos paslaugos | darželiai, slauga, vaikų priežiūra - būtina plėsti |
| Atleidimas | nauji pagrindai, įspėjimas, išeitinė išmoka |
Tolimesnėje diskusijoje tikėtina, kad nauji socialinio modelio elementai bus derinami su įtvirtintomis garantijomis dabar ir ateityje, o Seimas sieks rasti konsensusą tarp darbdavių, darbuotojų ir profesinių sąjungų, kad būtų išsaugota gimstamumo dinamika bei užtikrintas moterų dalyvavimas darbo rinkoje su teise į socialinę apsaugą.
Taip pat skaitykite: Sprendimai dėl moterų darbingumo
Taip pat skaitykite: Deivė Hator ir jos reikšmė
tags: #moteru #darbo #teisiu #garantas #naujame #socialiniame