Socialinis darbas šiuolaikinėje visuomenėje atlieka svarbų vaidmenį kuriant išvystytą ir teisinę valstybę. Socialinis darbas gyvuoja jau daugelį metų. Tai profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškilusias iššūkiais. Tarptautinė socialinių darbuotojų federacija teigia, kad „socialinis darbas yra praktinė profesija ir akademinė disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, puoselėjanti socialinę sanglaudą, stiprinanti žmonių gebėjimą savarankiškai veikti visuomenėje ir juos išlaisvinti. Socialinio teisingumo, žmogaus teisių ir pagarbos įvairovei principai yra svarbiausi socialiniame darbe.
Socialinis darbas sąveikauja su daugeliu socialinių ir humanitarinių mokslų, tokių kaip sociologija, psichologija, filosofija ir kt., ir remiasi jų koncepcijomis. Socialinis darbuotojas turėtų gerai išmanyti daugelio disciplinų teorinius pagrindus, nes tai padeda suteikti reikiamą pagalbą ir paramą. Cholostova patvirtina, kad “socialinis darbas - tai tikslinga veikla visuomenėje, kuria siekiama suteikti pagalbą ir paramą įvairių kategorijų žmonėms, atsidūrusiems sunkioje gyvenimo situacijoje”.
Socialinio darbuotojo vaidmuo ir kompetencijos
Socialiniai darbuotojai - tai žmonės, kurie būna šalia, kai reikia pagalbos, kurie išklauso, paguodžia, pataria. Socialiniai darbuotojai teikia pagalbą užmegzdami santykį su paslaugų gavėjais, bendraudami, pažindami jų situaciją ir jų aplinką, ieškodami ir siūlydami sprendimus sprendžiant iškilusias problemas. Socialinis darbuotojas padeda paslaugų gavėjui atgauti savarankiškumą, padeda atkurti socialinius ryšius. Socialiniame darbe didelę reikšmę turi asmenims ar šeimoms savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas. Socialinis darbas prisideda prie smurto artimoje aplinkoje, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, padeda rasti konstruktyvias išeitis sudėtingose situacijose.
Socialinis darbas į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla, įgalinanti asmenis, šeimas, asmenų grupes ir bendruomenes spręsti tarpusavio santykių, socialines problemas ir išvengti galimų socialinių problemų ateityje, skatinant socialinę kaitą, gerinti gyvenimo kokybę, užtikrinanti žmogaus teises, didinanti ir stiprinanti solidarumą bei socialinį teisingumą. Be to, tai yra komandinė profesija, veiksminga tik veikiant kartu su kitais specialistais. Tai yra pokyčių profesija, kuri reikalauja ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų gerinimo.
Kiekvieno žmogaus problema socialiniam darbuotojui yra svarbi, kiekviena problema yra skirtinga ir yra sprendžiama individualiai. Dirbant socialiniu darbuotoju, tenka savyje atrasti savybių, kurios padėtų užmegzti ryšį su žmogumi, surasti geriausius problemos sprendimo būdus. Jei atrandi priėjimą prie paslaugų gavėjo, tai rezultatai gali džiuginti, tačiau jei tarp socialinio darbuotojo ir paslaugų gavėjo nėra atviro abipusio pasitikėjimu grįsto ryšio, tuomet rezultatai gali nedžiuginti.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Todėl svarbu socialiniam darbuotojui mokėti pažinti kitą, įsiklausyti ir kartu įveikti kylančias problemas bei gyvenimo iššūkius. Dirbdamas su žmonėmis socialinius darbuotojas siekia pagerinti paslaugų gavėjų ir jų aplinkos ryšius, sustiprinti asmenų bendruomenėje prisitaikymą, integruotis visuomenėje. Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti žmonėms spręsti jų socialines ar asmenines problemas. Pasižymėdamas profesionalumu, teikiamomis socialinėmis paslaugomis, bendravimu su paslaugų gavėjais, taip pat dirbdamas kartu su kitų sričių specialistais, socialinis darbuotojas prisiima įvairius profesinius vaidmenis, kuriuos įgyvendinti padeda profesinės kompetencijos.
Kadangi socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, kuriose vyksta socialiniai šeimos santykiai, tai niekada negali žinoti kokia laukia diena ir kokių naujienų ji atneš. Rytas socialiniams darbuotojams prasideda nuo darbų numatymo, susiplanuojamas darbas ką reikia atlikti, kur nuvykti, su kuo pabendrauti dėl esamų problemų ar dalyvauti atvejo vadybos posėdyje. Dienos eigoje seka bendravimas su šeimomis, pagalbos ir paslaugų planavimas, rengimas, tarpininkavimas paslaugų gavėjams bendraujant su kitomis institucijomis. Taip pat lankymasis šeimose, pagalbos teikimas, konsultavimas, informavimas. Prie viso to ne mažą laiko dalį tenka skirti dokumentų pildymui, bylų tvarkymui.
Kiekvienam socialiniam darbuotojui pasirinkusiam šį sudėtingą darbą ir tokį pagalbos kelią svarbu suprasti, kad socialinis darbuotojas yra pagalbininkas, nukreipiantis šeimą, kuria linkme reikėtų judėti bei kokias priemones naudoti tam tikslui pasiekti, jog šeimoje neliktų problemų. Sparčiai besiplėtojantis visuomeninis gyvenimas sukelia žmonėms vis naujų ir sunkiau išsprendžiamų socialinių problemų su kuriomis jie patys nesugeba susitvarkyti, todėl tokiems žmonėms socialiniai darbuotojai, turintys reikiamų gebėjimų, įgūdžių, žinių, gali suteikti pagalbą sprendžiant įvairias socialines problemas.
Profesine veikla užsiimantys socialiniai darbuotojai ne tik teikia konkrečią pagalbą paslaugų gavėjams, taip spręsdami visuomenės problemas, bet ir įtvirtina savo profesiją kaip neatsiejamą jos dalį. Socialinių paslaugų kokybė visiškai priklauso nuo darbuotojo asmenybės, jo atsakomybės, padorumo ir jautrumo. Nėra lengva pelnyti žmonių pasitikėjimą, tačiau tai būtina dirbant tokį darbą. Bet tuo tarpu tai ir yra tikras socialinio darbuotojo profesijos privalumas ir jos prestižas. Socialinius darbuotojus galima vadinti nematomais priešakinės linijos darbuotojais, nes dažnai visuomenė negirdi apie jų darbo rezultatus. Tačiau jie dirba ne dėl to, kad jų darbas būtų įvertintas. Socialinius darbuotojus skatina didžiulis troškimas padėti žmonėms.
Socialiniai darbuotojai metų metus tobulina savo bendravimo, įtikinėjimo ir empatijos įgūdžius, nuolat seka pokyčius, nes ateinant į darbą supranta, kad jie turi gebėti suteikti pirmąją pagalbą, prisiimti atsakomybę už sudėtingų sprendimų priėmimą, mokėti klausyti ir išklausyti, atrasti individualų požiūrį ir sprendimo būdus, bei būti gerais psichologais. Turime pripažinti, kad socialinis darbas yra psichologiškai ir fiziškai sunki profesija, nes socialiniai darbuotojai susiduria su liūdnais ir sudėtingais žmogaus gyvenimo aspektais. Socialinio darbuotojo darbas gali tapti gyvenimo būdu tik tiems, kurie yra pasirengę nesavanaudiškai dirbti žmonėms, kurie negali likti be pagalbos. Galime daryti išvadą, kad socialinio darbuotojo profesija yra ne tik profesija, bet pašaukimas. Socialiniam darbuotojui tenka dirbti su sunkiausia ir trapiausia materija - individais. Ne kiekvienas gali pajusti kito žmogaus vidinį pasaulį, jį suprasti, ne kiekvienas geba įsigilinti į konkrečias žmogaus problemas ir rasti būdus, kaip jas išspręsti.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Visuomenės nuomonė apie socialinį darbą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad net ketvirtadalis šalies gyventojų vienaip ar kitaip yra susidūrę su socialiniu darbuotoju, praėjusiais metais teigusių, kad yra tiesiogiai susidūrę su socialiniais darbuotojais, buvo 20 proc. Ministrė M.Navickienė sako, jog labai svarbu, kad žmonės ir toliau drąsiai kreiptųsi pagalbos į socialinius darbuotojus, ypač kai nuo šių metų visoje šalyje teikiamos prevencinės socialinės paslaugos: „Prevencinės socialinės paslaugos padeda pavieniams žmonėms ar bendruomenėms sulaukti pagalbos kur kas anksčiau, nei jų problemos įsisenėja ir tampa sunkiai įveikiamos. Šias paslaugas nemokamai gali gauti visi, kuriems jos reikalingos, nes nėra vertinamas šių paslaugų poreikis. Todėl paslaugos yra lengviau prieinamos ir pasiekia konkretų žmogų ar bendruomenę, kuriai jos reikalingos“.
Pasiteiravus respondentų, ar jie žino, kad susidūrę su iššūkiais šeimoje gali kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus, dirbančius jų savivaldybės socialinių paslaugų įstaigoje, net 79 proc. respondentų teigia žinantys, kad susidūrę su iššūkiais šeimoje ar kasdieniame gyvenime gali kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus, dirbančius Socialinių paslaugų įstaigose. Lyginant su 2021 m., žinančių padaugėjo net 12 procentinių punktų. Absoliuti dauguma (83 proc.) apklaustųjų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei: 32 proc. (padidėjo nuo 26 proc.) respondentų mano, kad socialinis darbas labai naudingas visuomenei, 51 proc. mano, kad naudingas.
Daugiau nei pusė (55 proc.) respondentų socialinio darbuotojo darbo naudą visuomenei įžvelgia tame, kad socialinis darbuotojas rūpinasi vienišais senoliais. Pusė apklaustųjų teigia, kad socialinis darbuotojas prisideda prie neįgaliųjų integracijos visuomenėje. 47 proc. (padidėjo nuo 34 proc. 2021 m.) socialinio darbuotojo veiklą vertina kaip naudingą kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą, o dar 42 proc. sako manantys, kad socialinis darbuotojas prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo.
Dažniausiai manoma, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis „padėjėjas“ (62 proc.), 46 proc. respondentų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu, 38 proc. - su specialistu, 28 proc. - su prižiūrėtoju. Socialinio darbo esmė dažniausiai suvokiama kaip pagalbos teikimas žmonėms, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją (57 proc.). 53 proc. respondentų socialinį darbą suvokia kaip socialinių paslaugų organizavimą, 43 proc. - kaip problemų sprendimą, siekiant pagerinti žmogaus gyvenimą, kai jis pats nepajėgus savimi pasirūpinti. Trečdalis (32 proc.) - kaip socialinio darbuotojo ir jo kliento bendrą veiklą, siekiant išspręsti kliento problemą.
Ministrė Monika Navickienė teigia, kad būtent socialinį darbą dirbančiųjų atsidavimas, motyvacija ir profesinė kompetencija užtikrina kokybiškesnę, poreikius atitinkančią pagalbą kiekvienam, kuriam jos prireikia, todėl būtina stiprinti jų kompetencijas mokymuose ir supervizijose. Šiemet kompetencijos tobulinimas įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, jo metu mokamas darbo užmokestis. Superviziją savo lėšomis organizuoja socialinių paslaugų įstaiga. Socialinių paslaugų įstaigų vadovai ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus dalyvauja mokymuose bei ne mažiau kaip 4 akademines valandas per metus - supervizijoje, o socialiniai darbuotojai - ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus dalyvauja mokymuose bei ne mažiau kaip 8 akademines valandas per metus - supervizijoje.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Supervizija - vienas iš veiksmingiausių metodų, siekiant stiprinti darbuotojo profesinę kompetenciją, jo darbo kokybę ir apsaugoti nuo „perdegimo“. Be kitų aukščiau išvardintų supervizijos naudų, tai tampa ir įrankiu, siekiant profesinėje veikloje atpažinti mobingą.
Socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliacija užtikrina socialinio darbo kaip profesinės veiklos vidinį suderinamumą, reguliarų, tikslingą, socialinių paslaugų srities darbuotojų poreikius atliepiantį profesinės kompetencijos tobulinimą, socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinio elgesio standartų laikymąsi. Tai tiesiogiai susiję su socialinių paslaugų kokybės užtikrinimu bei jos gerinimu, siekiant atpažinti ir atliepti socialinių paslaugų gavėjų individualius poreikius bei padėti jiems spręsti kylančias socialines problemas ar padėti jų išvengti ateityje. Taip pat patikslinti reikalavimai individualios priežiūros darbuotojui - socialinio darbuotojo padėjėjui ir lankomosios priežiūros darbuotojui. Šios pareigybės sujungiamos į vieną - individualios priežiūros darbuotojo pareigybę. Individualios priežiūros darbuotojai savo profesinėje veikloje atlieka naują funkciją - teikia socialines paslaugas, kurios apima pagalbą, užtikrinant asmens higieną. Tobulinamos individualios priežiūros darbuotojų profesinės kompetencijos tiesiogiai susiję su šių darbuotojų teikiamų socialinių paslaugų kokybe.
Siekiama, kad socialiniai darbuotojai būtų labiau užtikrinti savo profesinės veiklos apibrėžtumu įvairiose socialinio darbo įgyvendinimo srityse, visuomenė būtų supažindinta su socialinio darbo lygmenimis bei jų ypatumais, su socialinio darbuotojo profesijos specifika, sudarant galimybę geriau atpažinti socialinį darbuotoją kaip profesionalų specialistą, o ne kaip padėjėją ar prižiūrėtoją. Aiškus socialinio darbuotojo kaip profesionalaus specialisto identitetas svarbus ne tik visuomenei, tačiau ir pačiam socialiniam darbuotojui - savimi pasitikintis, motyvuotas, kompetentingas specialistas užtikrina kokybišką socialinio darbo kaip profesinės veiklos įgyvendinimą, individualių klientų poreikių atliepimą.
Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirba apie 14 tūkst. darbuotojų. Įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose iš viso dirba apie 5 tūkst. socialinių darbuotojų. Socialinių paslaugų įstaigose dirba socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai.
Socialinio darbuotojo profesinis identitetas
Spartūs socialiniai ir ekonominiai pokyčiai visuomenėje bei neo-liberalistinė valstybės politika nuolat didina reikalavimus socialiniam darbui. Tačiau socialinis darbas Lietuvoje vis dar yra nauja, besivystanti profesija, kurios įvaizdis visuomenėje vis dar neaiškus dėl nesusiformavusio profesinio identiteto.
Klientai, institucijų vadovai ir visa visuomenė turi skirtingus lūkesčius, o tai sukelia sumaištį tiek socialiniams darbuotojams, tiek aplinkai. Todėl socialiniai darbuotojai turi svarbią užduotį - ugdyti ir stiprinti savo profesinį identitetą, kuris lemia ne tik sėkmingą karjerą, bet ir socialinio darbuotojo profesionalumą bei teikiamų paslaugų kokybę.
Tyrimo analizė atskleidė, kad socialinių darbuotojų profesinio identiteto raida vyksta visą jų darbinį gyvenimą, judant įvairiais raidos etapais. Pagrindiniai profesinio identiteto aspektai yra bendri visiems praktikams, nes lūkesčiai, siejami su socialiniu darbu, būdingi profesijai, nepaisant pasirinktos specializacijos.
Preliminariose išvadose teigiama, kad profesinės tapatybės sampratai, kuri įtvirtinta kalboje, įtaką daro socialiniai ir politiniai procesai - socialinės politikos pokyčiai, su socialiniu darbu susiję visuomenės lūkesčiai, santykiai su klientais ir bendradarbiais kasdienėje darbinėje aplinkoje. Interviu atskleidžia, kad socialiniai darbuotojai dar neturi aiškios profesinės tapatybės koncepcijos; jie negali aiškiai apibrėžti savo vaidmens ir padėties visuomenėje, linkę nuvertinti savo pastangas, prisiimti atsakomybę už pozityvių darbo rezultatų trūkumą.
Socialinis darbas - gana jauna, kintanti ir tebesivystanti profesija, dažniausiai turinti moterišką atspalvį mūsų visuomenėje. Didžioji dauguma socialinių darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su klientais, yra moterys. Vyrai socialinio darbo srityje dažniausiai užima vadovaujančias pareigas, o apie jų gebėjimus dirbti tiesioginį socialinį darbą yra mažai kalbama ir dažnais atvejais socialiniai darbuotojai vyrai, dirbantys tiesiogiai su klientu, yra fenomenas.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog egzistuoja vienoda struktūra, pagal kurią socialiniai darbuotojai vyrai atskleidė profesinio tapatumo procesą. Beveik visi tyrime dalyvavę vyrai socialinio darbo sritį pasirinko po tam tikrų gyvenimo įvykių, reikšmingų kitų žmonių, turėjusių įtakos jų pasirinkimui. Papasakotose profesinio gyvenimo istorijose išryškėjo tiek individuali, tiek kolektyvinė patirtis, kuriai įtakos turėjo ir objektyvios socialinės struktūros.
Socialinių darbuotojų mintys apie savo profesiją
Rugsėjo 27 d. švenčiame Lietuvos socialinių darbuotojų dieną. Ši diena yra svarbi, nes joje dirba gausus būrys socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų ir mes visada ją paminime. Pakviečiau mūsų įstaigos socialinius darbuotojus pamąstyti ir pasidalinti savo mintimis apie savo pasirinkimą dirbti socialinį darbą, kokią savo darbo prasmę jie mato šiandieninėje visuomenėje, kokius lūkesčius jaučia iš visuomenės, kas juos įkvepia darbui ir kas padeda ,,neperdegti“, ko jie mokosi, kaip tobulina savo veiklą.
Socialinė darbuotoja Aušra Žukauskienė: ,,Man socialinis darbas, tai kasdieninis iššūkis sau, randant konstruktyvias išeitis tam tikrose situacijose su klientu ar klientų grupe. Vienas iš didžiausių privalumų socialiniame darbe yra tvirtas ir pasitikėjimu grįstas ryšys su klientu, jo globėju/ artimuoju. Sunkiausia socialiniame darbe yra perdegimas, gal net ne fizinis, tačiau emocinis. Todėl labai svarbu laiku save įsivertinti ir reikalui esant paprašyti pagalbos sau. Dažnu atveju socialiniai darbuotojai nelinkę prašyti pagalbos sau, nes yra įpratę pagalbą suteikti kitiems, labiau pažeidžiamiems asmenims.“
Socialinis darbuotojas Šarūnas Vainius Suchovas: ,,Visuomenė kelia padidintus lūkesčius socialiniams darbuotojams bei laukia greitų rezultatų. Tuo pačiu nepagrįstai ir nepelnytai nuvertina pačią specialybę, jos poreikį ir specialistus. Socialinis darbuotojas sustiprina asmenų socialinį gyvenimą, metodiškai naudoja konsultavimą, informavimą, tarpininkavimą, atstovavimą. Dirbdamas šį darbą, jaučiuosi realizuojantis savo gebėjimus, turiu galimybę nuolat mokytis ir tobulėti, o gyvenimas tampa prasmingu. Perdegimo sindromo man padeda išvengti savęs pažinimas, žinių gilinimas ir lavinimas, mokymasis nenusivilti dėl nesėkmių. Stengiuosi laikytis kokybiško dienos ritmo, rūpintis savimi, daug judėti, „nesinešti“ darbinių problemų į namus.“
Socialinė darbuotoja Aurika Lazdauskienė: ,,Labai džiaugiuosi, kad atradau „savo vietą“ ir dirbu mylimą darbą. Stengiuosi, žinoma, kiek įmanoma labiau pagerinti ne tik psichologinį klimatą, bet ir fizinį, t.y. nuolatos ieškau naujovių, kartu su gyventojais gražiname ir puoselėjame aplinką, kad namai būtų jaukūs, kad į juos būtų malonu sugrįžti. Visada išklausau gyventojų ir stengiuosi įgyvendinti jų poreikius. Matyti jų švytinčias akis - tai pats didžiausias pasitenkinimas savo darbu. Kartais jaučiuosi labai pavargusi ir išsekusi, tuomet stengiuosi užsiimti meditacija, skaitau knygas bei ieškau internete psichologinius bei filosofinius straipsnius. Tai padeda man geriau suprasti save, savo esamą būseną, iškilusios problemos priežastį, keisti mąstymą, požiūrį į aplinkinį pasaulį ir save.“
Vedėja Neringa Žalėnė: ,,Šiandien mane labiausiai džiugina atsinaujinantys socialinio darbo ištekliai, nauji įvairių grupių interesus atstovaujantys judėjimai, savanorystės iniciatyvos, į kurias noriai įsitraukiu, man svarbu nuolat plėsti profesinį akiratį. Branginu savo sukauptą profesinę patirtį ir noriai dalinuosi ja su jaunesniaisiais kolegomis. Visuomet pabrėžiu tai, manau, kad tokiu būdu prisidedu prie visuomenės švietimo apie socialinį darbą.“
Socialinė darbuotoja Alina Šukevič: ,,Socialinis darbas tai pokyčių profesija, veikla, kuri reikalauja iš žmogaus ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų generavimo. Dirbti socialinį darbą - reiškia visą laiką tobulėti, taikyti naujausias žinias ir metodus aktualius sparčiai besikeičiančios visuomenės kontekste. Tai nuolatinis informacijos atnaujinimas teisinėje, socialinėje, medicininėje, ekonominėje srityje. Kviečiu girdėti vieni kitus, mokytis vieni iš kitų, girdėti vieni kitų lūkesčius. Juk prasmę veikti, siekti pokyčių pajuntame tada, kai esame išgirsti, suprasti ir vertingi“.
Mane įkvepia ir sustiprina šie kolegų pamąstymai apie socialinio darbo prasmingumą, svarbą, vertybes. Nuoširdžiai dėkoju mūsų įstaigos socialiniams darbuotojams už jų atsidavimą darbui, jautrumą, norą tobulėti bei prisidėjimą prie visuomenės gerovės.
Diena socialinio darbuotojo gyvenime
| Rodiklis | 2021 m. | Dabartinis |
|---|---|---|
| Susidūrę su socialiniu darbuotoju | 20% | 25% |
| Žino, kad gali kreiptis pagalbos | 67% | 79% |
| Socialinis darbas naudingas visuomenei | N/A | 83% |
| Socialinis darbas labai naudingas visuomenei | 26% | 32% |
| Socialinis darbas prisideda prie visuomenės psichologinės sveikatos | 34% | 47% |
tags: #socialinio #darbuotojo #darbo #rezultatai