Smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas visuomenėje yra sudėtingos, tarpusavyje susijusios problemos, kurias reikia nagrinėti atsižvelgiant į smurto formas, stadijas, teisinį reglamentavimą, pagalbos sistemas ir prevencines priemones. Analizuojant smurtą, būtina aptarti ir tam tikrus specifines smurto stadijas, kurios vienaip ar kitaip pasireiškia konfliktinėje aplinkoje.
Smurto stadijos ir dinamika
1. Asmuo paprastai reaguoja ramiai, stengdamasis sušvelninti aplinkybes arba apginti savo padėtį. Abi pusės gali teisinti smurtaujančio elgesį: reakcija į stresą darbe, dėl pinigų ir t.t. Didėjant įtampai, patiriančio smurtą balansavimo galimybės silpnėja.
2. Pykčio priepuoliai tokie stiprūs, kad skriaudėjas nebegali jų paneigti, o patiriantis smurtą nebegali ignoruoti smarkaus poveikio. Tačiau dažniausiai neigiamas incidento rimtumas, būtinybė kreiptis į policiją ar medicinos įstaigas.
3. Šiuo laikotarpiu smurtautojas gali būti geras, mylintis, jaustis kaltas, žadėti niekada nebesmurtauti, arba atvirkščiai, apkaltinti smurto auką išprovokavus smurtą. Tokiu metu smurto auka jaučiasi laiminga, tiki to žmogaus pasikeitimu.
Smurto formos: šeima ir visuomenė
Smurtą, patiriamą už šeimos ribų, t.y. smurtas visuomenėje, yra suvokiamas kaip fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta, kurią nukentėjusysis patiria, dalyvaudamas visuomeniniame gyvenime. Tuo tarpu kalbant apie šeiminį smurtą, pažymėtina, jog smurto prieš asmenį sąvoka dažniausiai yra taikoma kaip kompleksinė, apimanti tris pagrindinius elementus: psichologinę, fizinę ir ekonominę prievartą.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto paplitimas
Smurtas artimoje aplinkoje yra nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų (ASAAĮ, 1 str. 1 dalis), taigi čia aiškiai atskiriami nukentėjęs asmuo ir smurtautojas. Atsakomybė už smurtinį elgesį tenka išimtinai tam, kas renkasi tokį elgesį, t.y. smurtautojui, o nusikaltimo aukoms, sutinkamai su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, yra teikiama Valstybės garantuojama specializuota kompleksinė pagalba, kurią teikia SPC.
Vaikai ir smurtas artimoje aplinkoje
Lietuvos teisinė bazė įtvirtino pažangią nuostatą, kad vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, yra smurtą patyręs asmuo (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 str. 4 d.).
SPC veiklos aprašas nurodo, jog SPC tiesioginės pagalbos vaikams neteikia, tačiau tarpininkauja, kad tokia pagalba būtų suteikta - tam informaciją apie smurtą patyrusį vaiką perduodama VTAS, o šis pagal veiklos pobūdį organizuoja pagalbos teikimą. SPC veiklos aprašas savo ruožtu apibrėžia: „Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai ir (ar) vaikai gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ir (ar) buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, SPC konsultantai nedelsdami, ne vėliau kaip kitą SPC darbo dieną po informacijos paaiškėjimo momento, elektroniniu paštu arba telefonu praneša apie tai VTAS ir policijai, jeigu smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo į SPC kreipėsi savarankiškai“.
Vaikai kaip ir jų motinos, patyrusios smurtą artimoje aplinkoje, turi gauti pagalbą, tačiau pagalba vaikams bus neefektyvi, jeigu nebus užtikrintas jų saugumas. Nepašalinus smurtautojo iš vaiko artimos aplinkos, netaikant baudžiamojo persekiojimo ir nenubaudus kaltojo dėl smurto, vaikui siunčiamas neteisingas pranešimas, kad problema yra jis pats ar jo motina, o ne smurtaujantis tėvas.
Specializuota pagalba ir teisinis atstovavimas
Specializuotos pagalbos centre dirbantis teisininkas: Nukentėjusiam pageidaujant rengia šiuos dokumentus: - prašymą raštu pateikti informaciją apie policijos komisariatui žinomus smurto prieš šią juos faktus, atliktus procesinius veiksmus ir priimtus sprendimus; prašymą dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar jų pakeitimo; prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš mažametį, jei bendradarbiavimo su SPC metu paaiškėja, pvz., smurto prieš vaikus, įskaitant seksualinį smurtą, atvejai; policijos veiksmų apskundimą prokuratūrai dėl šiurkščių arba įstatymų neatitinkančių pareigūnų veiksmų arba neveikimo; skundus dėl neteisėto ir nepagrįsto ikiteisminio tyrimo nutraukimo; kitus dokumentus.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Pagal galimybes, pvz., gavus papildomą finansavimą, SPC teisininkas rengia taip pat ir šiuos civilinius dokumentus: civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, civilinį skyrybų ieškinį dėl sutuoktinio kaltės įskaitant laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimą civiline tvarka, atsiliepimus į kitos pusės ieškinius, išryškinant kito sutuoktinio kaltę ir SPC žinomus smurto faktus, kt.
SPC teisininkas įspėja dėl mediacijos neefektyvumo ir galimos žalos, kurią auka gali patirti, jeigu mediacija bus taikoma. Rekomenduoja teisme nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, siekiant sumažinti smurtautojo manipuliacijų vaikais riziką. Atskirais atvejais informuoja apie teisines galimybes riboti tėvo valdžią smurtaujančiam partneriui ar sutuoktiniui.
Socialinių paslaugų sektoriaus iššūkiai ir rekomendacijos
Socialinių paslaugų įstatymo 2 str. 6 ir 7 dalys, apibrėžiančios socialinės rizikos šeimos ir socialinės rizikos suaugusio asmens sąvokas, neskiria šeimos, kurioje piktnaudžiaujama alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis, o tėvai stokoja socialinių įgūdžių, negeba pasirūpinti savo vaikais ir pan., ir šeimos, kurios vienas narys, dažniausiai vyras, smurtauja prieš kitus, dažniausiai moterį ir vaikus.
Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialinis darbuotojas patenka į keblią padėtį, nes jo darbą reglamentuojantis įstatymas nenumato galimybės nukrypti nuo socialinės rizikos šeimos ir socialinės rizikos suaugusio asmens apibrėžimų ir suponuoja abiejų partnerių lygybę bei vienodą atsakomybę už tai, kas vyksta jų šeimoje. Tokiu būdu iš esmės neteisingas problemos konceptualizavimas programuoja socialinio darbuotojo nesėkmę, neleidžia jam efektyviai spręsti smurto artimoje aplinkoje arba smurto prieš moteris ir vaikus šeimoje problemos ir didina šio smurtinio nusikaltimo latentiškumą.
Neverta tikėtis pozityvių rezultatų teikiant kompleksines paslaugas šeimai tol, kol nėra atpažintas, įvardintas ir užkardytas smurtas artimoje aplinkoje. Pirmasis žingsnis visuomet privalo būti smurtautojo atskyrimas nuo smurtą ir prievartą patiriančios šeimos, jo daromų nusikaltimų išviešinimas, teisėsaugos įstaigų atsakingas įsijungimas vykdant baudžiamąjį persekiojimą ir skiriant adekvačias bausmes smurtautojui. Moterims ir vaikams turi būti suteikiama specializuota pagalba, kurios efektyvumo galima tikėtis tik tuomet, jei smurtas liausis.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Socialiniam darbuotojui, susiduriančiam su smurto artimoje aplinkoje atvejais, kuomet jis bando dirbti „su visa šeima“, nedarant skirtumo tarp aukos ir smurtautojo, lengvai kyla interesų konfliktas, o tai didina profesinio perdegimo riziką. Šių dalykų prevencijai būtini reguliarūs užsiėmimai. Rekomenduojama socialinėse įstaigose organizuoti intervizijų - supervizijų, savitarpio paramos ir profesinių problemų sprendimo grupių veiklas.
Svarbu, kad socialinės tarnybos aktyviai įsitrauktų į tarpinstitucinį bendradarbiavimą su pagrindiniais Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo subjektais, t.y. Socialiniams darbuotojams, socialinių įstaigų specialistams būtina turėti specialiųjų žinių iš smurto artimoje aplinkoje įveikimo srities, išmanyti apie smurto priežastis, dinamiką ir pasekmes nukentėjusiam asmeniui ir visai visuomenei. Ne mažiau svarbu turėti teisingas pasaulėžiūros nuostatas smurtą ir prievartą patiriančio asmens atžvilgiu - būti nukentėjusiojo pusėje, remti jo pastangas siekti pagalbos ir apsaugos nuo smurto šeimoje, padėti aukai išviešinti smurto faktus ir siekti smurtautojo atsakomybės už padarytus nusikaltimus, o taip pat laiku nukreipti smurtą patiriančius asmenis į regioninį SPC. Būtini specializuoti socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojų mokymai, galintys padėti suformuoti teisingas nuostatas smurto artimoje aplinkoje, kaip reiškinio, atžvilgiu.
Prevencinės programos ir jaunimo įtraukimas
Bendras SPC pasirinktas telefoninio konsultavimo modelis užtikrina smurtą ir prievartą patiriančio asmens ir SPC efektyvų bendradarbiavimą absoliučia dauguma atvejų. Tačiau atokiuose rajonuose esančios savivaldybės ir regioniniai SPC gali bendradarbiauti rengdami ir nukentėjusių asmenų susitikimus su SPC konsultantais bei specialistais seniūnijų patalpose, arčiau nukentėjusio asmens gyvenamosios vietos.
Tarptautinės prevencinės programos “SAUGŪS nuo seksualinio smurto ir smurto lyties pagrindu” pristatymas šešiose savivaldybėse: interaktyvūs užsiėmimai - diskusijos skirtos seksualinio smurto artimoje aplinkoje problematikos atskleidimui, institucinių gebėjimų didinimui dirbant seksualinio smurto artimoje aplinkoje prevencijos srityje. Užsiėmimų metu bus pristatoma tarptautinė metodika “SAUGŪS nuo seksualinio smurto ir smurto lyties pagrindu” ir projekto metu kuriamos priemonės darbui su vaikais ir jaunimu.
Balandis - Gegužė: Tarptautinės metodikos “SAUGŪS nuo seksualinio smurto ir smurto lyties pagrindu” (SAFE from Sexual and Gender - Based violence) adaptavimas ir pilotavimas. Ši programa skirs ypatingą dėmesį pažeidžiamam jaunimui: jauniems žmonėms patiriantiems diskriminaciją dėl savo lyties, LGBT jaunimui, tėvų neturinčiam jaunimui.
Gegužė - Liepa: Lektorių mokymai seksualinio smurto artimoje aplinkoje tema specialistams dirbantiems su vaikais ir jaunimu. Interaktyvūs mokymai skirti didinti merginų ir vaikinų grupių vadovų kompetencijas praktiškai taikyti SSAA prevencijos priemones.
Liepa: Pasakų kūrimo stovykla. Dviejų dienų išvažiuojamosios pasakų kūrimo stovyklos metu, aktyviausi merginų ir vaikinų grupių vadovai, kartu su jaunuoliais kurs pasakas apie jaunuolių romantinius santykius, siekiant atskleisti SSAA temą. Bus sukurtos šešios socialinės pasakos su metodinėmis užduotimis kaip jas analizuoti ir kaip organizuoti praktinę diskusiją po pasakos skaitymo.
Rugpjūtis - Lapkritis: Merginų ir vaikinų gebėjimų stiprinimo grupės seksualinio smurto artimoje aplinkoje prevencijai. Interaktyvius mokymus baigę grupių vadovai ves tęstinius ilgalaikius užsiėmimus jaunimui mažose grupėse siekiant kurti saugią erdvę iš esmės nagrinėti SSAA temą.
Viešinimas, medijos priemonės ir moksliniai tyrimai
Sausis - Gruodis: Prevencinių ir viešinimo priemonių sukūrimas ir viešinimas. Projekto viešinimui pasirinktos skirtingos priemonės, manant, kad tokiu būdu informacija efektyviau pasieks pasirinktas tikslines grupes. Numatomos šios viešinimo priemonės: leidyba (tarptautinės adaptuotos metodikos spauda, socialinių pasakų knyga su šešiomis pasakomis, komiksai SSAA tema ir prevenciniai plakatai), interneto paslaugos (animaciniai video SSAA tema), socialinė kampanija - mėnuo be seksualinio smurto.
Beveik neturime prevencinių video skirtų išimtinai SSAA prevencijai, todėl ši viena labiausiai paslėptų SAA formų ir toliau lieka nematoma, tiek vaikai ir jaunimas, tiek suaugusieji nežino kaip komunikuoti šia tema. Projekto metu bus sukurti pirmieji Lietuvoje 2-3 animuoti video lietuvių kalba, kuriuose bus kalbama apie informuoto sutikimo svarbą romantiniuose santykiuose, atskleidžiama SSAA jaunimo tarpe dinamika.
Svarbu paminėti, kad ši tema ir seksualinio smurto reiškinys nėra plačiai išnagrinėtas ir reikalingi kompleksiniai moksliniai tyrimai, kurių metų būtų ištirtas seksualinio smurto paplitimas, dinamika, būtų nustatyti rizikos veiksniai ir apsaugojantieji faktoriai, bei sudaryti tiek nukentėjusių, tiek kaltinamųjų asmenų socialiniai demografiniai profiliai. Tokių tyrimų poreikis yra didžiulis dėl mokslinių tyrimų šia tematika Lietuvoje trūkumo.
Duomenys ir statistika
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio mėn. atliktas tyrimas parodė: Penktadalis apklaustųjų (19 %) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys - kas ketvirta (25 %) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 % smurtautojų - esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai.
Lietuvoje dažniausiai užfiksuojama smurto artimoje aplinkoje rūšis - fizinis smurtas (65 %). 2014-2019 metais daugiau nei pusė nukentėjusiųjų įvardijo patyrę būtent fizinę agresiją. Didžioji dalis (60 %) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos.
Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos. Policijos pareigūnai dažnai būna vieninteliai, iš kurių neįgalieji gauna informaciją apie savo teises. Tačiau jiems kai kuriais atvejais gali trūkti kompetencijos bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis.
Tarptautiniai kontekstai ir sveikatos aspektai
PSO 2018 m. ataskaitoje nurodo, kad smurtas prieš moteris - svarbi problema ir prioritetinė sveikatos priežiūros sritis, nes kas trečia moteris per savo gyvenimą patiria seksualinę prievartą, o iš jų net iki 59% pažinojo savo skriaudėją. Savo ataskaitoje 2020 m. PSO nurodo, kad COVID pandemijos poveikyje seksualinio smurto rizika ypatingai padidėjo.
Sexualinis smurtas yra rimta, bet sunkiai atpažįstama visuomenės sveikatos problema, kuri turi įtakos fizinei, psichinei ir reprodukcinei sveikatai. Jo pasekmės jaučiamos individualiu ir valstybiniu lygiu.
Medicinos ir teismo-medicinos iššūkiai
LR SAM įsakyme "Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galimai seksualinį smurtą patyrusiems moteriškosios lyties asmenims aprašo patvirtinimo“ (įsigaliojusio 2022-01-01) vienas kertinių aspektų - specialistų komandos, turinčios specialiųjų medicinos žinių ir sugebančių dirbti su seksualinį smurtą patyrusiais asmenimis, subūrimas. Tai reiškia, kad vis daugiau skirtingų sričių medicinos gydytojų yra įtraukiama pažinti šį reiškinį - gydytojams atsiranda prievolė mokėti ir gebėti ištirti nukentėjusius moteriškosios lyties asmenis.
Šiuo metu įsakymo vykdymas apsunkintas tiek dėl gydytojų žinių trūkumo šioje srityje, tiek dėl organizacinių klausimų neišsprendimo iš teisėsaugos pusės. Teismo medicinos gydytojas yra vienas iš šios komandos narių ir privalo dirbti su kitų medicinos disciplinų komandos nariais, tiriant seksualinio smurto aukas.
Prevencijos modeliai ir rekomendacijos
Rekomenduojama vyraujančią neigiamą vaikų paėmimo iš šeimos praktiką keisti gerąja praktika, kuri apsaugotų vaikus ir jų motinas nuo šeimoje patiriamo smurto, ribotų smurtautojo galimybes smurtauti toliau, nes visa tai sukelia neigiamų pasekmių fizinei, psichinei ir socialinei vaikų raidai.
Rekomenduojama socialinės įstaigose organizuoti intervizijų - supervizijų, savitarpio paramos ir profesinių problemų sprendimo grupių veiklas. Būtini specializuoti socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojų mokymai, galintys padėti suformuoti teisingas nuostatas smurto artimoje aplinkoje atžvilgiu.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad socialiniai darbuotojai informuotų smurtą ir prievartą patiriančius asmenis apie valstybės garantuojamos specializuotos pagalbos galimybę ir nukreiptų juos į regioninius SPC, kur jiems bus teikiama reikalinga pagalba.
| Prevencinė veikla | Laikotarpis | Paskirtis |
|---|---|---|
| Tarptautinės programos pristatymas | Kovas-Balandis | Instituciniai mokymai, jaunimo prevencija |
| Metodikos adaptavimas ir pilotavimas | Balandis-Gegužė | Pažeidžiamų grupių įtraukimas, vertinimas |
| Lektorių mokymai | Gegužė-Liepa | Specialistų paruošimas dirbti su vaikais ir jaunimu |
| Pasakų kūrimo stovykla | Liepa | Jaunimo įtraukimas, prevencinių priemonių kūrimas |
| Jaunuolių grupės | Rugpjūtis-Lapkritis | Ilgalaikė prevencija ir gebėjimų stiprinimas |
| Viešinimas ir video | Sausis-Gruodis | Informacijos sklaida, socialinė kampanija |
tags: #smurto #paplitimas #ir #jo #prevencija #lietuvoje