Susirgus ar patyrus traumą, laikinai nedarbingi asmenys Lietuvoje turi teisę gauti nedarbingumo (ligos) išmokas, kurios numatytos „Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme“. Šios išmokos tikslas - kompensuoti prarastas pajamas per ligos laikotarpį ir užtikrinti finansinį saugumą. Tačiau situacija apsunkėja, jei asmuo dirba keliose darbovietėse. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip skaičiuojamos nedarbingumo išmokos tokiu atveju, kokie yra teisės aktų reikalavimai, bei pateiksime patarimus, kaip tiksliai vykdyti suminės darbo laiko apskaitą.
Kas turi teisę gauti nedarbingumo išmoką?
Norint gauti ligos išmoką, asmuo privalo būti apdraustas ligos socialiniu draudimu, t. y. per 12 mėnesių prieš ligą turi turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą arba per 24 mėnesius - bent 6 mėnesių. Darbo sutartis pati savaime negarantuoja išmokos, ypač jei dirbama labai trumpą laiką.
Ypatingos situacijos: išimtis gali būti, jei nedarbingumo priežastis susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu.
Kaip skiriamos ir mokamos nedarbingumo išmokos?
Darbdavys moka nedarbingumo išmoką už pirmąsias dvi kalendorines dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku. Šios išmokos dydis yra nuo 62,06 % iki 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), priklausomai nuo darbdavio. Nuo trečiosios ligos dienos Ligonių socialinė apsauga („Sodra“) perima išmokų mokėjimą ir moka 62,06 % kompensuojamojo uždarbio.
Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal ligos socialinio draudimo įmokų bazę, kuri apima vidutinį bruto darbo užmokestį per tris mėnesius prieš mėnesį, kada susirgsite.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Maksimalios ir minimalios išmokos ribos:
| Riba | Dydis |
|---|---|
| Minimali ligos išmoka per mėnesį | 11,64 % šalies vidutinio darbo užmokesčio |
| Maksimali ligos išmoka per mėnesį | 2 šalies VDU dydžiai (pvz., 2998,37 EUR 2026 m. I ketv.) |
Išmokos mokesčiai: Ligos išmoka laikoma pajamomis, todėl nuo jos atskaičiuojamas 15% gyventojų pajamų mokestis ir 6% privalomojo sveikatos draudimo įmoka.
Nedarbingumo išmokos skaičiavimas, jei dirbate per kelias darbovietes
Dirbant keliose darbovietėse, ligos išmoka skaičiuojama sumuojant pajamas iš visų darboviečių, tačiau bendras kompensuojamasis uždarbis negali viršyti nustatytų „lubų“ - t. y. dviejų šalies vidutinių darbo užmokesčių ribos.
Ši taisyklė reiškia, kad jei vienoje darbovietėje gaunate mažas pajamas, o kitoje - didesnes, visų atlyginimų suma įskaitoma apskaičiuojant ligos išmoką, tačiau viršijus maksimalią ribą, išmokos suma nebus didesnė už maksimalų nustatytą dydį.
Nedarbingumo pažymėjimo gavimo ir išmokos prašymo pateikimo tvarka
- Jei yra pagrindas, gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą elektroniniu būdu nuo 2022 m.
- Darbuotojas praneša darbdaviui apie nedarbingumą (žodžiu ar elektroniniu būdu).
- Per 12 mėnesių nuo nedarbingumo pažymėjimo pabaigos reikia pateikti prašymą ligos išmokai „Sodros“ portale gyventojui.sodra.lt.
- Siekiant išvengti būtinybės kiekvieną kartą pateikti naują prašymą, galima užregistruoti ir pateikti neterminuotą prašymą.
Nedarbingumo apskaičiavimas ir suminės darbo laiko apskaita
Didžiausias iššūkis daugeliui įmonių - tikslus nedarbingumo valandų skaičiavimas, ypač taikant suminės darbo laiko apskaitą. Suminė darbo laiko apskaita leidžia lankstesnį darbo grafikų sudarymą, tačiau ligos išmokų skaičiavimo atžvilgiu svarbu žinoti, kaip tiksliai fiksuoti nedarbingumo dienas ir valandas.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Nedarbingumo skaičiavimas pagal įprastas darbo dienas
Daugelis įmonių skaičiuoja nedarbingumą pagal standartines darbo dienas - 5 dienų darbo savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 darbo valandas). Tokio skaičiavimo trūkumas - jis neatspindi individualių darbo grafikų lankstumo ir gali sukelti viršvalandžių ar neišdirbtų valandų apskaitą.
Pavyzdžiui, darbuotojas susirgo nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, nors pagal grafiką kai kurios dienos buvo laisvos. Pagal darbo dienų metodą skaitoma 4 dienų ligos išmoka, nors pagal grafiką ta dalis galėtų būti mažesnė.
Toks skaičiavimas gali sukelti situacijas, kai dėl darbo dienų skaičiavimo kyla papildomi viršvalandžiai, kuriuos reikia apmokėti, ar neišdirbtos valandos, dėl kurių darbuotojas turi dirbti papildomai.
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką - tikslesnis ir naudingesnis būdas
Atliekant skaičiavimą pagal darbo grafiką, vertinamas ne darbo dienų skaičius, o tikslus planuojamų darbo valandų skaičius nedarbingumo laikotarpiu. Tai leidžia tiksliai perskaičiuoti mėnesio darbo normą, sumažinant klaidų ir viršvalandžių atsiradimą.
Pavyzdys: jei darbuotojas turi 168 valandų darbo normą per mėnesį, o trys ligos dienos buvo suplanuotos po 8 valandas, tai iš 168 valandų atimamos 24 nedarbingumo valandos ir mėnesio darbo norma perskaičiuojama iki 144. Tokiu būdu nei papildomų viršvalandžių, nei neišdirbtų valandų nežymima.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Ką daryti dirbant keliose darbovietėse?
Jei dirbate keliuose darbo vietose, ligos išmoka bus apskaičiuojama sumuojant jūsų pajamas iš visų darboviečių, tačiau bendra suma negali viršyti nustatytų „lubų“. Tai reiškia, kad jūsų ligos išmoka bus proporcinga bendrai jūsų darbo užmokesčio sumai, bet neviršys maksimumo, kurį leidžia įstatymai.
Šis principas užtikrina teisingumą ir išmokų balansą nepriklausomai nuo to, kiek darboviečių turite. Vis dėlto svarbu, kad visose darbovietėse būtų laiku ir teisingai deklaruojamos socialinio draudimo įmokos, kad jos būtų atskaitomos ligos išmokos apskaičiavimui.
Kaip palengvinti suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus?
Norint tiksliai ir be klaidų apskaičiuoti nedarbingumo laiką pagal suminės darbo laiko apskaitą, rekomenduojama naudoti automatizuotas darbo grafikų sudarymo priemones, tokias kaip OPTAS. Šis įrankis padeda:
- Automatiškai sudaryti darbo grafikus pagal suminę darbo laiko apskaitą;
- Tiksliai žymėti nedarbingumo dienas ir valandas, remiantis darbuotojų grafiku;
- Perkelti informaciją į darbo užmokesčio sistemas be rankinio duomenų atkūrimo;
- Stebėti skirtingų nedarbingumo tipų žymėjimus ir gauti informaciją tiesiai iš SODROS.
Toks sprendimas sumažina apskaitos klaidų riziką, taupo buhalterio laiką bei palengvina ataskaitų rengimą ir darbuotojų informavimą.
Svarbiausi patarimai nedarbingumo laikotarpiu dirbantiems keliose darbovietėse
- Pirmiausia įsitikinkite, kad turite pakankamą ligos socialinio draudimo stažą - 3 mėnesius per 12 ar 6 mėnesius per 24 mėnesius.
- Pirmąsias dvi nedarbingumo dienas moka kiekvienas darbdavys už darbo dienas pagal jūsų darbo grafiką.
- Nuo trečios dienos „Sodra“ perima išmokų mokėjimą, apskaičiuodama bendrą išmoką pagal visas darbovietes.
- Teisingai fiksuokite darbą ir nedarbingumą pagal darbo grafiką, ypač jei taikote suminę darbo laiko apskaitą.
- Apsvarstykite galimybę naudoti automatizuotas apskaitos sistemas siekiant išvengti klaidų.
- Nuolat sekite „Sodros“ informaciją ir pateikite ligos išmokos prašymą laiku - per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos.
tags: #nedarbingumo #apmokejimas #antraeilininkui