Piniginė socialinė parama bus taiklesnė, labiau prieinama pažeidžiamoms gyventojų grupėms, paramos gavėjai bus skatinami integruotis į darbo rinką - nuo birželio 1 d. įsigalioja tai numatančios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos.
Kas keičiasi ir kam tai bus naudinga
Pakeitimų naudą pajus apie 15 tūkst.
Pakeitimų naudą pajus apie 15 tūkst. Bus lengviau gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus, palengvintos paramos gavimo sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus ar auginantiems vaikus su negalia.
Palankesnės piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms.
Daugiau galimybių gauti piniginę socialinę paramą - sąlygų supaprastinimas dirbantiesiems.
Taip pat skaitykite: Parama ir integracija neįgaliesiems
Didinamos paskatos įsidarbinti ir likti darbo rinkoje - palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus.
Turto ir piniginių lėšų vertinimo kriterijų pokyčiai
Dėl atnaujintų turto vertinimo kriterijų daugiau žmonių nepraras teisės į socialinę paramą.
Palankesni turto vertinimo kriterijai skiriant piniginę socialinę paramą.
2 kartus padidintas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui apskaičiuoti: vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių, šeimai - vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui - iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų - iki 10 (vietoj 5) VRP.
Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki šiol nustatytą pinigų sumą („finansinę pagalvę“).
Taip pat skaitykite: Viskas apie socialinės paramos gavimą Lietuvoje
Taip pat 1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidintas nuo 60 iki 90 kv.
Palankesnės sąlygos vieniems auginantiems tėvams ir šeimoms su neįgaliais vaikais
Kai tėvai vieni augina vaikus, siekiant didinti jų pajamas, nustatyta, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ar priteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos).
Planuojama atsisakyti ir taip vadinamos Veronikos nuostatos - paramą galės gauti mamos, kurių vaikų tėvystė nenustatyta. Šiuo metu pakeitimuose numatyta, kad parama būtų mokama tik pirmuosius metus, vėliau, jei mama nesikreips į teismą dėl tėvystės nustatymo, ji netektų paramos.
Atsisakymas „atidirbimo“ už paramą ir visuomenei naudingos veiklos pokyčiai
Vienas svarbiausių pakeitimų - tai priverstinės visuomenei naudingos veiklos atsisakymas.
Priverstinės visuomenei naudingos veiklos atsisakymas buvo siūlomas, nes realybėje ši veikla dažniausiai apsiribodavo nuolatinio pobūdžio aplinkos tvarkymo darbais ir tapo įteisintu būdu išnaudoti paramos gavėjus, nesuteikiant jokių socialinių garantijų ar realių galimybių įsidarbinti.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
„Siūlomi įstatymo pakeitimai yra reikšmingas žingsnis į priekį - atsisakome „atidirbimo“ už piniginę paramą, kuris žemino ir stigmatizavo paramos gavėjus; sumažės biurokratinė našta ir parama taps prieinama didesniam skaičiui žmonių; palengvės sistemos veikimas; sprendžiama skurdo spąstų problema - įsidarbinus nenutrūks paramos mokėjimas.
Prieinamumo problemos ir nepanaudotos išmokos
Šiuo metu vienas didžiausių iššūkių - piniginės socialinės paramos prieinamumas.
Potencialūs gavėjai nesikreipia, arba tiesiog nežino apie įmanomą gauti socialinę paramą.
Netgi labiau yra atvirkščiai - Lietuvoje virš 20 proc. Potencialūs gavėjai nesikreipia, arba tiesiog nežino apie įmanomą gauti socialinę paramą.
Skirtingais skaičiavimais, socialinės paramos nepaėmimas siekia nuo 20 iki 49 proc.
Įstatymo projekte numatoma atsisakyti dalies nepagrįstų ribojimų ir taip padidinti piniginės socialinės paramos prieinamumą. Paramą galės gauti visi, kurie dirba, nepriklausomai nuo darbo laiko trukmės.
„Susitikimuose su verslo atstovais tekdavo girdėti, kad žmonės atsisako dirbti, nes netektų paramos, o mokamas darbo užmokestis nebūtų pakankamas jų poreikiams patenkinti.
Skurdo spąstų sprendimas ir adekvatumo klausimai
Visgi, rengiant įstatymo pakeitimus, socialinės paramos dydžiai iš esmės nebuvo peržiūrėti, neįtvirtintas paramos adekvatumą užtikrinantis mechanizmas.
Kad būtų užtikrinta apsauga nuo skurdo ir patenkinti žmonių minimalūs poreikiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra patvirtinusi pajamų dydį, kuris reikalingas minimaliems žmogaus maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų poreikiams patenkinti. Šiais metais jis yra 450 eurų, kai vidutinė pašalpa nesiekia 150 eurų.
Administracinės kliūtys ir informacijos trūkumas
Viešojo administravimo priežastys. Joms priklauso biurokratinės-organizacinės kliūtys.
Ne visada viskas vyksta sklandžiai, savivaldybės ar centralizuotos organizacijos puslapyje gali būti patalpinta netiksli informacija apie išmokas, o komplikuotos taisyklės ir procedūros gali vesti prie administracinės atskirties.
Socialinės-informacinės priežastys, kai gyventojai turi žinoti savo realią situaciją ir ko jiems stinga poreikiams patenkinti. Tai ypač tinka socialinėms paslaugoms, bet tinka ir išmokoms. Ši problema yra tampriai susijusi su skaitmeniniu ir kalbiniu raštingumu, socialiniais įgūdžiais ir žinojimu apie socialinę paramą.
Socialinės ir psichologinės priežastys nepasinaudoti parama
1) Socialinės-psichologinės priežastys, kai gali suveikti psichologiniai trukdžiai ir pasireikšti prieštaringos emocijos kreipiantis socialinės paramos. Psichologijoje tai aiškinama „reaktanso" teorija (reaktansas - nemaloni būsena, kylanti dėl suvoktos grėsmės asmens laisvei) ir „grėsmės savivertei" modeliu.
Šios priežastys gali sąlygoti ir nesėkmės bei nepilnavertiškumo patyrimą. Gyventojai šiuo atveju patys atlieka taip vadinamą kaštų ir naudos analizę iš savivertės perspektyvos, kai svarstoma, ar kreiptis pagalbos.
Yra dar viena socialinių-psichologinių priežasčių dalis, kuri apima lygybės teoriją.
Kultūriniai veiksniai ir specifinės grupės
3) Socialinės-kultūrinės priežastys (dar žinomos kaip socialinės-normatyvinės priežastys). Pavyzdžiui, psichinio neįgalumo atveju asmuo gali nenorėti priimti išmokų, galvodamas, kad užteks šeimos paramos.
Socialinės-kultūrinės priežastys gali būti susijusios ir su tautiškumo aspektu, pavyzdžiui, romų atveju.
Egzistuoja ir „orūs" potencialūs išmokų gavėjai, kuriuos yra labai sunku nustatyti.
Tyrimų išvados, gerosios praktikos ir regioniniai skirtumai
Mykolo Romerio universiteto tyrėjai atskleidė, kad egzistuoja ir labai reti atskirų socialinių grupių ir atskirų asmenų deviantiniai atvejai, kai bendraujant ir aiškinantis situaciją yra būtina atskira, netipiška prieiga ir pagalba.
Įdomi projekto dalis duotu klausimu dėl regioninių skirtumų Lietuvoje. Labai prieštaringi tyrimo dalyvių atsakymai pasireiškė ekonomiškai silpniausioje Tauragės apskrityje.
Iš didžiuosius miestus turinčių apskričių, Vilniaus apskritis neišsiskyrė didesniu gyventojų domėjimusi pinigine socialine parama, tuo tarpu Kauno apskritis - priešingai, atsakymai atkleidė, kad informacija yra žinoma, paramos kreipiamasi.
Analizuojant minimalių pajamų išmokos nepaėmimą ir piniginę socialinę paramą Austrijoje, nepaėmimas sumažėjo nuo daugiau kaip 50 iki 30 proc. Tai yra geriausias atsakymas skeptikams ir kritikams apie galimybes spręsti šią problemą ir Lietuvoje.
Labai svarbūs viešinimo darbai, atliekami tokių sociologų ir ekonomistų Lietuvoje, kaip Romas Lazutka ir Boguslavas Gruževskis. Labai svarbūs jo straipsniai žurnale „Savaitė", kadangi jį labiausiai skaito internetu nesinaudojančios gyventojų grupės ir ekonomiškai mažiau aktyvūs asmenys.
Reikėtų prisiminti ilgą laiką Lietuvoje ėjusį leidinį „Esu", kuris buvo nemokamai dalinamas visiems norintiems „Sodros" teritoriniuose skyriuose, ir kuriame buvo atitinkamos skiltys išmokų gavėjams.
Duomenų šaltiniai ir analizės kontekstas
LTKnygoje analizuojama tiek kategoriniu, tiek pajamų ir turto įvertinimo pagrindu teikiama socialinė parama Lietuvoje.
Apsiribojama pinigine socialine parama ir išlaidų komunalinėms paslaugoms kompensacijomis, nesigilinant į socialinių paslaugų sritį.
Knygoje socialinė parama ir ją gaunančių šeimų padėtis nagrinėjama naudojant Statistikos departamento atliekamų namų ūkių biudžetų tyrimų duomenų bazes.
Kiti duomenys buvo surinkti autorių atliktų originalių tyrimų metu, tiriant šeimų, kurios gauna socialinės paramos pašalpas, nuomonę apie gaunamą paramą. Taip pat pateikiami ir gausių šeimų socialinės paramos tyrimo rezultatai. Tyrimai aprėpia 1999-2006 metus.
Šiame kontekste darbo medžiaga ir atlikti tyrimai leidžia analizuoti socialinės paramos šeimai administravimo efektyvumą ir transformacijas bei vertinti socialinės paramos poveikį gyventojų dalyvavimui darbo rinkoje.
Rekomendacijos ir tolesni žingsniai
Įstatymo pakeitimai pagerins paramos prieinamumą bei leis atsisakyti „atidirbimo“ už paramą, tapusio būdu išnaudoti jos gavėjus.
Siūlomi įstatymo pakeitimai sumažins biurokratinę naštą ir padidins administravimo skaidrumą, tačiau reikalinga tolesnė diskusija dėl paramos dydžių peržiūros ir adekvatumo mechanizmų įtvirtinimo.
Nutarimuose taip pat pabrėžta, kad svarbu tęsti informavimo ir viešinimo kampanijas, didinti skaitmeninį bei kalbinį raštingumą, taip pat taikyti regionams pritaikytus sprendimus, nes egzistuoja reikšmingi skirtumai informuotumo ir pasinaudojimo lygyje.
Lentelė: Pagrindiniai pakeitimai ir jų poveikiai
| Pakeitimas | Poveikis |
|---|---|
| Piniginių lėšų normatyvų padidinimas | Daugiau gyventojų nepraras teisės į paramą dėl sukauptų lėšų |
| Būsto ploto normatyvo padidinimas | Padidėja teisė gauti paramą gyvenantiems individualiuose namuose |
| Papildomos pašalpos įsidarbinus teisės supaprastinimas | Skatinama įsidarbinimas, mažėja skurdo spąstai |
| Atsisakymas priverstinės visuomenei naudingos veiklos | Mažinamas stigmatizavimas ir išnaudojimas |
| Paramos sąlygų palengvinimas vieniems auginantiems tėvams | Padidėja šeimų pajamos ir prieinamumas |
Analizė rodo, kad socialinė parama ir pagalba šeimoms yra kompleksiškai susijusios su skurdo mažinimu, socialine politika ir darbo rinkos dalyvavimo skatinimu. Siekiant užtikrinti, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia, būtinas ne tik teisinis reglamentavimas, bet ir veiksmingos informavimo, administravimo bei regionaliai pritaikytos intervencijos priemonės.
tags: #prasta #socialines #paramos