Parašė Simonas Audickas. Antradienis, sausio 31 d. (Vilnius).
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis įvedama prievolė visas nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas vykdyti pasitelkus profesionalų psichologą ir tik specialiose patalpose, bei siūlo jas svarstyti neeilinėje Seimo sesijoje ypatingos skubos tvarka.
Problemos aktualumas ir teisinio reguliavimo poreikis
Nesiliaujančios smurto prieš vaikus tragedijos viena po kitos atskleidžia šiurpią tikrovę, kad kankinami, luošinami, žudomi vaikai lieka neišklausyti, nes teisėsauga jų apklausas atlieka neprofesionaliai arba apsiriboja tik suaugusiųjų liudijimais. Dėl nekokybiškų apklausų ikiteisminiai tyrimai neretai nutraukiami, o smurtautojai išvengia pelnytos bausmės.
Nukentėjusių nepilnamečių skaičius kasmet didėja. Pernai jų buvo 2777, iš jų fizinį smurtą patyrė 1051 vaikas. Tačiau iš 1048 pradėtų tyrimų net 489 buvo nutraukti, teismui perduoti 346. Privalomas psichologas vaikų apklausose padės teisėsaugai atlikti objektyvų bei operatyvų tyrimą ir išvengti lemtingų klaidų.
Specialiuose apklausos kambariuose vykdomos apklausos apsaugos vaiką nuo galimos kitų asmenų įtakos, sumažins psichologinį spaudimą ir traumuojantį apklausos poveikį. Tokių patalpų šalyje šiuo metu yra 46. Pataisomis taip įtvirtinama prievolė nepilnamečių apklausas stebėti vaiko teisių apsaugos specialistui, kad būtų apginti vaiko interesai.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo cigarečių ir psichika
Teisės ir psichologijos integracija kriminologiniuose tyrimuose
Nusikaltimų tyrimo psichologija (angl. investigative psychology) yra teisės psichologijos šaka, kurioje siekiama psichologijos žinias (principus, teorijas, empirinius duomenis) pritaikyti kriminalinio tyrimo procese. XIX a. pabaigoje - XX a. pradėjus tirti liudytojų parodymus ir atlikus empirinius tyrimus paaiškėjo, kad liudytojo nuoširdumas dar negarantuoja tikslių parodymų arba kad įtaigūs klausimai sumažina liudytojų pasakojimo apie nusikalstamą įvykį tikslumą.
Nusikaltimo tyrėjui kyla klausimas: kaip liudytojui padėti atkurti informaciją - pvz., kaip formuluoti klausimus, kad būtų galima išgauti kuo išsamesnį ir tikslesnį matyto užpuoliko apibūdinimą? Dar sudėtingiau, jeigu tas liudytojas yra vaikas ar asmuo, turintis protinę negalią. Kaip tokiems asmenims padėti prisiminti matytus įvykius ar žmones?
Teismo psichologijos ekspertizė - „tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichologijos žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichologas ekspertas ištiria turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą.“ E. Žiobienė teigia, jog „teismo psichologinės, teismo psichiatrinės ekspertizės baudžiamajame procese skiriamos visais atvejais, kai reikia objektyviai įvertinti vaiko psichikos būseną, jo psichikos būseną nagrinėjamo įvykio metu, įvertinti ar dėl nagrinėjamo įvykio neatsirado kokių nors psichikos sutrikimų, taip pat, kai reikia įvertinti vaiko sugebėjimą suvokti bei perteikti reikšmingas bylai aplinkybes (nukentėjęs vaikas) ar jo gebėjimą visiškai (pilnai) suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (įtariamas vaikas).“
Teisinis apibrėžimas ir tarptautinė praktika
Kontinentinėje teisėje psichinės prievartos panaudojimas vertinamas per prievartos, privertimo sąvokas. Pvz., Vokietijos BK 240 str. nustato, kad „tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar psichinę prievartą, neteisėtai verčia kitą asmenį atlikti neteisėtus veiksmus arba susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, yra baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pinigine bauda.“ Antrojoje dalyje išaiškinamas neteisėtumo požymis.
Austrijos BK ir kiti kontinentinės teisės aktai taip pat numato privertimo elementą kaip nusikalstamos veikos požymį. Anglosaksinėje teisėje susijusios kategorijos dažnai apibrėžiamos terminais compulsion, constraint, necessitatation ir pan., tačiau tikslaus lietuviškos „žmogaus veiksmų laisvės varžymo“ termino atitikmens anglų kalboje rasti sudėtinga.
Taip pat skaitykite: Vidinis pasaulis
Lietuvos teisė: nuo spragų prie reglamentavimo
Lietuvoje iki 1998 m. nusikalstamos veikos, susijusios su asmens laisvės pasirinkimu, buvo traktuotos labai siaurai: buvo numatytos tik fizinės laisvės suvaržymo formos (pvz., neteisėtas laisvės atėmimas, pagrobimas). Tuo tarpu prievartavimas pasirinkti, kaip elgtis, nebuvo reglamentuotas - tai buvo Baudžiamojo kodekso spraga. Tik 1998 m. vasario 3 d. pradėta pildyti šias spragas.
LR BK 148 str. apibrėžia žmogaus veiksmų laisvės varžymą: „tas, kas reikalavo iš asmens atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą, panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajam asmeniui ar jo artimiesiems“. Ši norma įsigaliojo 2003 m., nors Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu jau buvo kitos žmogaus teisių apsaugos priemonės (Konstitucija, Europos žmogaus teisių konvencija).
Taikymo praktikos ypatumai ir teisiniai iššūkiai
Teisinėje praktikoje normos taikymas dažnai susiduria su problemomis: trūksta aiškaus psichinės prievartos nustatymo mechanizmo, terminų aiškumo ir praktikose pasitaikančių situacijų diferencijavimo (grasinimai, šantažas, manipuliacija, emocinė prievarta, turto prievartavimas ir kt.). Kai kuriose bylose teisminė praktika pagal LR BK 148 str. yra menka, todėl reikalinga sisteminga praktikos analizė ir papildomas reglamentavimas.
Vaikų teisės, apklausų procedūros ir praktiniai sprendimai
Iki šiol psichologo ir vaiko teisių apsaugos specialisto dalyvavimas nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausose nebuvo privalomas. Praėjusią savaitę nužudyto mažamečio iš Kėdainių ikiteisminiame tyrime profesionali vaiko apklausa taip ir nebuvo atlikta. „Mažamečiai yra vieni jautriausių teismuose apklausiamų liudytojų. Jų apklausai taikomi specialūs reikalavimai. Teisėjai ir teismo psichologai turi atjausti mažuosius ir siekti apsaugoti juos nuo nemalonių išgyvenimų teismo posėdžių salėje. Kaip šiuo atveju vyko teismo posėdis, ar buvo laikomasi įstatyme numatyto vaiko apklausos reglamentavimo, atsakys tikslinis patikrinimas“, - teigia patikrinimą inicijavęs R. Tikslinį teisėjų veiksmų patikrinimą atliksiančios komisijos pirmininku paskirtas LAT teisėjas Gintaras Goda.
Teismai, stengdamiesi sumažinti neigiamą teisinių procedūrų poveikį nepilnamečiui, savo iniciatyva teismuose kuria vaikui draugiškus apklausų kambarius.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: atleidimas už girtumą
Praktinis reglamentavimo poveikis: teismų ir socialinių institucijų pavyzdys
Kauno apylinkės teismo sprendimų analizė iliustruoja, kaip vaiko gerovės apsauga ir psichologiniai įvertinimai integruojami civiliniuose bylose. Byloje dėl tėvų valdžios ribojimo nagrinėjant motinos priklausomybės nuo alkoholio problematiką, teismas aiškiai vertino medicininius dokumentus, psichologo konsultacijų duomenis, vaikų gerovės centrų nuomones ir nepilnamečio nuomonę. Dalyvaujant teismo psichologei, buvo išklausytas nepilnamečio E. Z. nuomonė, kuri turėjo aiškią reikšmę sprendimo priėmimui.
Bylos medžiagoje akcentuota, kad atsakovės pažanga (6 mėnesių blaivumas, psichologo konsultacijos, tėvystės įgūdžių kursai) turi būti įvertinta, tačiau taip pat pabrėžta ankstesnių periodų kaita ir būtinybė ilgalaikio stebėjimo. Teismas nutarė ieškinį atmesti, tačiau pažymėjo, kad šeimos situacija bus stebima ir esant pablogėjimui Vaiko teisių apsaugos tarnyba gali pakartotinai inicijuoti procesą.
Mediacijos ir alternatyvūs ginčų sprendimo būdai
Teisingumo ministerijos koncepcijos projektas dėl taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) plėtros numato mediacijos platinimą civiliniuose, šeimos bylose ir tam tikra dalimi baudžiamuosiuose procesuose. Siūloma nustatyti privalomą mediaciją tam tikrų kategorijų civiliniuose ginčuose prieš kreipiantis į teismą (pvz., dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), taip pat galimybę taikyti mediaciją baudžiamosiose bylose, nagrinėjamose privataus kaltinimo tvarka.
„Nors mediacijos procedūra civiliniuose ginčuose yra įteisinta nuo 2008 m., tačiau iš tiesų taikinamasis tarpininkavimas naudojamas retai. Kai kada žmonės net nieko nėra girdėję apie tokį ginčų sprendimo būdą, kuris ne tik leidžia sutaupyti bylinėjimosi išlaidas, bet ir atkurti socialinę taiką tarp šalių. Todėl nuspręsta imtis ryžtingų sprendimų, kurie padės Vakaruose populiariam mediacijos institutui įsitvirtinti Lietuvoje“, - pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Rekomendacijos teisiniam reglamentavimui ir praktikai
- Įtvirtinti privalomą profesionalaus psichologo dalyvavimą vaikų apklausose ir vaiko teisių apsaugos specialisto stebėjimą, kaip siūloma BPK pataisose.
- Plėsti specializuotų apklausų kambarių tinklą: esamų 46 patalpų pritaikymas ir naujų įrengimas regionuose.
- Aiškinti psichinės prievartos, privertimo ir manipuliacijos terminus teisės aktuose bei praktikoje remtis tarptautine praktika (Vokietija, Austrija) bei teismų sprendimų analize.
- Užtikrinti nuoseklų teismo psichologų, teisėsaugos pareigūnų ir socialinių darbuotojų mokymą dėl vaikų apklausų metodikų ir liudijimų surinkimo.
- Skatinti mediacijos taikymą šeimos ginčuose kaip alternatyvą, siekiant mažinti traumų poveikį vaikui ir spartinti ginčų sprendimą.
- Diegti standartizuotus psichologinius vertinimus ir ekspertizes, aiškiai apibrėžiant atvejus, kada jos privalomos (pvz., įtarimai dėl vaikų seksualinės prievartos, sunkių psichologinių traumų atvejai).
Psichologinių žinių vaidmuo teisėje
Psichologinės žinios padeda formuluoti klausimus, kurie leidžia atkurti tikslią liudytojo prisiminimų seką, sumažinti klaidų riziką apklausose ir identifikuoti parodymų tikslumą. Piešinys, projecijos, meno terapija ir kitos projektyvios technikos gali suteikti papildomos informacijos apie vaiko vidinę būseną - tai viena ankstyvųjų komunikacijos formų šalia žaidimo ir kalbos.
Teisės psichologai atlieka išsamų (kompleksinį) psichologinį asmens, šeimos, vaiko ar vaiko-tėvų tarpusavio santykių įvertinimą. Atlikus įvertinimą užsakovui teikiama išsami psichologinio įvertinimo išvada, kurioje atsakoma į suformuluotus klausimus. Atsakymai pagrindžiami ir formuluojamos rekomendacijos.
Duomenų ir praktikos analizė: lentelė
| Rodiklis | Metai | Reikšmė |
|---|---|---|
| Nukentėjusių nepilnamečių skaičius | Per paskutinius metus | 2777 |
| Fizinį smurtą patyrusių vaikų skaičius | Per paskutinius metus | 1051 |
| Pradėtų tyrimų | Per paskutinius metus | 1048 (iš jų 489 nutraukti, 346 perduoti teismui) |
| Specialių apklausų patalpų skaičius Lietuvoje | Šiuo metu | 46 |
Teisinės normos, bylinėjimosi praktika ir mokymai
Siekiant užtikrinti teisės aktų efektyvumą, būtina: 1) tikslinti terminus ir elgesio formuluotes baudžiamajame kodekse; 2) užtikrinti aiškius procedūrinius reikalavimus vaikų apklausoms; 3) vykdyti nuolatinį teismo praktikos stebėjimą ir patikrinimus (kaip minėtas tikslinis teisėjų veiksmų patikrinimas Kėdainių byloje), kad būtų užtikrintas reglamentavimų laikymasis; 4) organizuoti nuolatinius praktinius mokymus teisėsaugos institucijų ir psichologų bendradarbiavimui.
Konkrečių institucijų vaidmuo
- Teismai: užtikrinti vaiko draugiškas apklausos sąlygas, taikyti teismo psichologų rekomendacijas.
- Policija ir ikiteisminis tyrimas: užtikrinti profesinę apklausų praktiką ir psichologų įtraukimą nuo tyrimo pradžios.
- Vaiko teisių apsaugos tarnyba: stebėti vaiko interesų apsaugą, dalyvauti apklausose ir teikti socialines paslaugas.
- Medicinos ir psichologinės įstaigos: teikti nuoseklias diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos paslaugas nukentėjusiems vaikams ir tėvams.
Apibendrinant (be išvadų skyriaus)
Psichiką veikiančių medžiagų ir psichinės prievartos įtakos suvokimas, teisės ir psichologijos integracija bei praktinis reglamentavimas yra būtini siekiant užtikrinti efektyvų nusikaltimų tyrimą, vaikų apsaugą ir teisingumą. Įtvirtinus privalomą profesionalių psichologų dalyvavimą vaikų apklausose, plėtojant specializuotas apklausų patalpas ir tobulinant teisinę terminologiją, galima žymiai sumažinti traumų žalą ir padidinti tyrimų kokybę.
tags: #psichika #veikiancio #medziagos #teises #aktai