Baigiantis mokslo metams, Mykolo Romerio universitete įvyko konferencija ,,Socialinė ekonominė nelygybė: kokia ji iš tikrųjų?“ Trijų laboratorijų - Gyvenimo kokybės, Psichologinės gerovės tyrimų ir Lyčių tyrimų - mokslininkų grupė, įgyvendindama Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Socialinė ekonominė nelygybė: veiksniai, pasekmės gyvenimo kokybei ir mažinimo būdai“ (projekto Nr. GER-009/2015), atliko tyrimą Lietuvoje, kurio rezultatus ir pristatė šiame renginyje.
Prof. O. G. Rakauskienė skaito pranešimą MRU konferencijoje
Socialinė ekonominė nelygybė ir jos grėsmės
Gyvenimo kokybės laboratorijos vadovė prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė pranešime „Socialinė ekonominė nelygybė - grėsmė ekonomikos augimui, gyvenimo kokybei ir žmogaus saugumui“ pabrėžė, kad per pastaruosius du dešimtmečius auganti socialinė ekonominė nelygybė visame pasaulyje įgauna beprecedentį mastą. Įžymiųjų pasaulio ekonomistų tyrimų duomenimis, šiandien 1 proc. planetos gyventojų disponuoja didesniu turtu nei likusieji 99 proc. Nelygybė, sukelianti ypač aštrias neigiamas ekonomines, demografines, socialines ir politines pasekmes, tampa viena didžiausių pasaulio grėsmių. Pasak profesorės, nelygybė, paskirstant išteklius, tradiciškai išlieka vienu iš aktualiausių iššūkių Lietuvai. Lietuva yra antilyderė Europos Sąjungoje pagal pajamų diferenciaciją. Pagal nelygybę 2015 m. mūsų valstybė pirmavo ES.
Didėjanti visuomenės poliarizacija, kai nėra vidurinės klasės arba ji labai maža, - ypatinga Lietuvos ekonominio nuosmukio priežastis, reikalaujanti valstybės dėmesio. Šis reiškinys skatina socialinę įtampą visuomenėje, lemia visuomenės kataklizmus (socialines grėsmes, emigraciją ir kt.). Pagal daugelį nelygybės rodiklių Lietuvos situacija per pastarąjį dešimtmetį tapo išskirtine - nelygybė joje pasiekė didžiausią mastą nuo įstojimo į Europos Sąjungą.
Socialinės ekonominės nelygybės vertinimo iššūkiai
MRU prof. habil. dr. Stasys Puškorius aptarė temą „Socialinės ekonominės nelygybės vertinimo iššūkiai“. Pasak profesoriaus, pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys gyventojų ekonominę nelygybę, yra pajamos ir vartojimo galimybės. Vykdant šį projektą, sukurta metodika, leidžianti nustatyti, kokią bendrų pajamų dalį reikia perskirstyti tarp gyventojų grupių, kad pajamos būtų pasiskirsčiusios vienodai visuose gyventojų sluoksniuose. Siekiant šio tikslo, pritaikytas patobulintas Robin Hudo indeksas. Panaudoti šį indeksą praktikoje - gana sudėtinga, bet jis gali būti orientyras politikams ir ekonomistams, siekiant mažinti visuomenės grupių nelygybę.
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apibrėžimas
Be kita ko, buvo atlikta pajamų normalizavimo prielaidų analizė ir konstatuota, kad valstybė turėtų sukurti tokią pajamų, vartojimo, turto ir materialių sąlygų lygmens perskirstymo sistemą, kuri užtikrintų minimalius socialinius standartus visiems savo šalies piliečiams.
Psichologiniai socialinės ekonominės nelygybės veiksniai
MRU Psichologinės gerovės tyrimų laboratorijos vadovė profesorė dr. Aistė Diržytė pranešime „Socialinės ekonominės nelygybės psichologiniai veiksniai“ pažymėjo, kad vidutiniai psichologinę gerovę atspindinčių konstruktų rangai subjektyviai neturtingiausiųjų grupėje buvo daugiau kaip tris kartus mažesni nei subjektyviai turtingųjų grupėje. Gyvenimo kokybės vertinimo vidutiniai rangai neturtingiausiam sluoksniui save priskiriančiųjų grupėje buvo beveik septynis kartus mažesni nei viduriniam sluoksniui save priskiriančiųjų grupėje. Analizuojant gyvenimo vertinimą pagal realias pajamas (eurais per mėnesį), žemiausių pajamų grupės gyvenimo vertinimo vidutiniai rangai buvo daugiau kaip du kartus mažesni nei aukščiausių pajamų kvintilyje.
Tai reiškia, kad savo gyvenimo kokybės vertinimui svarbesnės yra ne tik realios pajamos, bet ir tai, kaip asmuo suvokia savo socialinę ir ekonominę padėtį.
Materialiųjų gyvenimo sąlygų netolygumai
Pasak dr. Vaidos Servetkienės (pranešimas „Materialiųjų gyvenimo sąlygų netolygumai Lietuvoje“), lyginant su pajamomis, materialiosios gyvenimo sąlygos, gyventojų disponuojamas turtas yra dar netolygiau pasiskirstę. Disponavimas turtu nulemia ne tik materialinį, bet ir moralinį žmogaus saugumą, pasitikėjimą savimi ir gyvenimo kokybę. Pagal apklausos metu surinktus duomenis ir atsižvelgiant į 2016 m. būsto, žemės, ilgalaikio naudojimo prekių ir kito turto rinkos kainas, apskaičiuota vidutinė kiekvienos decilinės grupės namų ūkio disponuojamo turto vertė ir decilinis turto diferenciacijos koeficientas (I ir X decilių santykis), kuris yra lygus net 40,8. Taigi, turto diferenciacija smarkiai viršija pajamų nelygybę (decilinis pajamų diferenciacijos koeficientas - 11,4 karto). Pagal respondentų, patekusių į tiriamąją imtį, atsakymus nustatyta, kad 10 proc. turtingiausių Lietuvos gyventojų disponuoja 34,8 proc., o 1 proc. pačių turtingiausių - 8,9 proc.
Nematerialiųjų išteklių poveikis ekonomikos augimui
Dr. Ilona Bartuševičienė pranešime ,,Nematerialiųjų išteklių poveikis ekonomikos augimui“ kalbėjo apie vieną svarbiausių svertų, mažinančių socialinę ekonominę nelygybę. Tai - pažangios ekonomikos skatinimas, t. y. nematerialių išteklių, gebėjimų ugdymas. Sumanios, besimokančios visuomenės vystymąsi sąlygoja žinių sklaida ir investicijos į švietimą bei nematerialius išteklius. Šalys, sukaupusios daugiau žmogiškojo kapitalo, tampa konkurencingesnės ir susiduria su mažesne skurdo problema. Lietuvoje situacija yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje. Atlikus reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą, paaiškėjo, kad didžioji dalis respondentų nėra linkę manyti, kad asmeninių gebėjimų ugdymas galėtų prisidėti prie jų pajamų padidėjimo, kvalifikacijos kėlimo, karjeros galimybių.
Taip pat skaitykite: Moksliniai straipsniai apie autizmą
Vartojimas socialinės ekonominės nelygybės požiūriu
MRU Lyčių tyrimų laboratorijos vadovės dr. Eglė Krinickienės pranešime „Vartojimas socialinės ekonominės nelygybės požiūriu“ buvo kalbama apie tai, kad vartojimas atspindi šiuolaikinio pasaulio poliarizaciją ir atskleidžia didelę socialinę ekonominę nelygybę tarp atskirų valstybių. 2015 m. duomenimis, Lietuvoje maistui skiriamų išlaidų dalis visose gyventojų vartojimo išlaidose yra beveik du kartus didesnė už ES vidurkį. Taip pat 2015 m. duomenimis, Lietuvoje suvartojamo alkoholio kiekis viršija ES vidurkį beveik 3 kartus. Lietuvos gyventojai daug mažesnę vartojimo išlaidų dalį skiria poilsiui ir kultūrai, beveik tris kartus mažiau nei ES vidurkis išleidžia viešbučiams ir pan. Vartojimo diferenciacijos vertinimas, pagal sociologinės apklausos duomenis, atskleidė menką mūsų šalies gyventojų perkamąją galią ir ribotas vartojimo galimybes. Mažiausiuose vartojimo išlaidų intervaluose (nuo 102 iki 650 eurų) yra susitelkusi didžioji Lietuvos respondentų dalis iš visų pateiktų gyvenamųjų vietų: kaimų, miestelių, miestų, didmiesčių ir sostinės). Mažiausių vartojimo išlaidų intervaluose dominuoja jaunimas ir pensinio amžiaus žmonės.
Didžiausiose vartojimo išlaidų kategorijose (2001-3000 eurų ir 3001-4000 eurų) - visiškai nėra moterų, o vyrų, nurodžiusių, kad leidžia sau tokias išlaidas per mėnesį, yra atitinkamai tik 0,6 ir 0,2 proc. Tačiau vienoje iš žemiausių vartojimo išlaidų kategorijų (151 iki 350 eurų) dominuoja moterys.
Gini koeficientas pasaulyje
Socialinė atskirtis ir socialinės paslaugos šeimoms su neįgaliais vaikais
Socialinių paslaugų prieinamumas yra vienas iš gerovės valstybės kriterijų socialinės politikos srityje. Straipsnyje apžvelgiamos socialinių paslaugų vaikus su negalia auginančioms šeimoms vartojimo ypatybės Lietuvoje. Vaiko su negalia gerovė neatsiejama nuo suaugusiųjų asmenų, dažniausiai šeimos, kurioje jis gyvena. Priklausomai nuo vaiko neįgalumo lygmens, šeimai tenka daugiau ar mažiau laiko skirti išskirtiniams vaiko poreikiams, todėl ribojamos tėvų galimybės įvairiapusiškai funkcionuoti visuomenėje, didėja socialinė atskirtis.
Straipsnyje pristatytas tyrimas stiprina supratimą, kaip neįgalius vaikus auginančios šeimos naudojasi valstybės teikiamomis socialinėmis paslaugomis ir kokių sprendimų bei priemonių reikėtų, kad neįgaliųjų vaikų ir jų artimųjų gyvenimo kokybė taptų geresnė.
Taip pat skaitykite: Vyriausiojo slaugos administratoriaus pareigos
Tyrimas vykdytas Lietuvos Druskininkų savivaldybėje. Tyrime dalyvavo šešiasdešimt aštuonios šeimos, auginančios vaikus su negalia.
Mūsų tyrimas parodė, kad socialinės paslaugos Lietuvoje prastai tenkina šeimų su neįgaliais vaikais poreikius. Nors socialinė įtrauktis yra vienas iš svarbiausių gerovės valstybės bruožų, socialinių paslaugų teikimas neįgaliesiems ir jų šeimoms bent jau Druskininkų savivaldybėje neatitinka šios koncepcijos. Šeimos turi mažai informacijos apie valstybės ir savivaldybės teikiamas socialines garantijas ir paramą. Šeimos apsiriboja sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigų teikiamomis paslaugomis. Be to, pati reikšmingiausia problema, trukdanti socialinei neįgaliųjų ir jų šeimų integracijai, yra maža dalis neįgalių vaikų, besinaudojančių dienos centro paslaugomis.
Socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje
- Ilgalaikio nedarbo lygis
- Bedarbių asmenų skaičius
- Vidutinės vartojimo pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį
- Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susiduriančiuose su būsto problemomis, dalis
- Socialinės pašalpas gaunančių asmenų skaičius
- Skurdo rizikos lygis
- Namų ūkių, turinčių interneto prieigą, dalis
- Darbingo amžiaus asmenys, pripažinti neįgaliaisiais
- Teismo nuteistųjų asmenų skaičius
- 18-24 m. jaunimo, kuris neturi vidurinio išsilavinimo ir nesimoko, dalis
- Mokymosi visą gyvenimą lygis tarp 25-64 m. amžiaus gyventojų
Atlikus ekspertų apklausą, buvo išskirti šie socialinės atskirties rodikliai - ilgalaikio nedarbo lygis, bedarbių asmenų skaičius, vidutinės vartojimo pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį, asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susiduriančiuose su būsto problemomis, dalis, socialinės pašalpas gaunančių asmenų skaičius, skurdo rizikos lygis, namų ūkių, turinčių interneto prieigą, dalis, darbingo amžiaus asmenys, pripažinti neįgaliaisiais, teismo nuteistųjų asmenų skaičius, 18-24 m. jaunimo, kuris neturi vidurinio išsilavinimo ir nesimoko, dalis, mokymosi visą gyvenimą lygis tarp 25-64 m. amžiaus gyventojų, - bei išsiaiškinti jų svoriai agreguotam socialinės atskirties rodikliui.
Apskaičiavus agreguotą socialinės atskirties rodiklį, pastebėta, jog nuo 2001 iki 2008 metų socialinė atskirtis šalyje mažėjo, tačiau nuo 2008 iki 2009 metų socialinės atskirties rodiklio reikšmė staigiai kyla, grįždama į beveik 2005 - 2006 m. lygį.
Atlikus koreliacinę analizę, paaiškėjo, jog bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui turi didelę įtaką socialinės atskirties mastui. Egzistuoja stiprus neigiamas ryšys tarp išlaidų socialinei apsaugai dydžio ir agreguoto socialinės atskirties rodiklio, tačiau poveikis pasiekiamas tik reikšmingai reguliuojant išlaidas socialinei apsaugai.
Kaip ekonominė nelygybė kenkia visuomenėms | Richardas Wilkinsonas
LIFT projekto dalyviai
tags: #moksliniai #pranesimai #apie #socialinias #problemas