Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra minimalusis stažas senatvės pensijai Lietuvoje, kaip jis apskaičiuojamas ir kokią įtaką jis daro jūsų pensijos dydžiui. Suprasdami šiuos aspektus, galėsite geriau planuoti savo ateitį ir užtikrinti orią senatvę.
Pagrindiniai Termininai ir Sąvokos
Prieš gilinantis į detales, svarbu susipažinti su pagrindiniais terminais, kurie bus naudojami šiame straipsnyje:
- Minimalusis stažas: Šio įstatymo nustatytas pensijų socialinio draudimo stažas, kurį turint įgyjama teisė gauti tam tikrą socialinio draudimo pensiją.
- Būtinasis stažas: Šio įstatymo tam tikrai socialinio draudimo pensijos rūšiai nustatyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmė metais bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies dydžiui apskaičiuoti.
- Stažas: Laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai.
- Socialinio draudimo pensiją: Sudaro bendroji ir individualioji dalys.
Kas Nustato Pensijų Skyrimo, Apskaičiavimo bei Mokėjimo Sąlygas?
Šis įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, taip pat kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką.
Šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamai socialinio draudimo pensijos rūšiai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, - jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams).
Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kuriems netaikomos šio straipsnio 1 dalies 2-3 punktų nuostatos dėl teisės gauti pensiją gyvenant užsienio valstybėje, pagal šį įstatymą teisę gauti pensiją įgyja tik tuo atveju, jeigu jie yra įgiję ne mažesnį už minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdami Lietuvos įmonėse (šio įstatymo 10 straipsnis, šio įstatymo 2 priedas).
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Minimalus ir Būtinas Stažas Pensijai
Įstatymas numato, kad minimalus stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Neįgijęs 15 metų stažo, žmogus neturi teisės gauti senatvės pensijos. Nuo 2022 m. įgijęs 15 metų stažo senatvės pensijai žmogus gauna nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri 2023 m. sudaro 246,21 euro, t.y. lygi kasmet tvirtinamai bazinei pensijai.
Anksčiau bendroji pensijos dalis buvo proporcingai mažinama, jei žmogus nesukaupia 15 metų minimalaus stažo. Dabar gi tokiam žmogui stažas padidinamas iki būtinojo, o atitinkamai didėja ir bendroji pensijos dalis.
Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Paprastai kalbant kasmet nauji pensininkai turi dirbti bent šešiais mėnesiais ilgiau, kad sukauptų būtinąjį stažą.
II pakopos pensijų fondai: periodinių išmokų mokėjimo tvarka
„Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 25 metus“, - nurodo „Sodra“.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
Kaip Apskaičiuojamas Stažas?
Stažas pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimaliąja mėnesine alga (MMA). Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų nuo 12-os tais metais nustatytų MMA, kuri 2023 m. siekė 840 eurų, o nuo 2024 metų - 924 eurai.
Jeigu sumokėta mažiau įmokų, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Daugiau negu vienerių metų pensijos stažo per kalendorinius metus įgyti negalima.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus dirbo 42 metus, ar tai reiškia, kad sukaupė 42 metus stažo pensijai? „Nebūtinai. Tai priklauso nuo to, ar kasmet draudžiamosios jūsų pajamos siekė 12 MMA, ar buvo mažesnės“, - aiškina „Sodra“.
Į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jei tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė nei per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesio algos. Jei yra nustatyti skirtingi šios algos dydžiai, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga. Jei šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis.
Jei teisės aktų nustatyta tvarka asmenys mokėjo (už juos turėjo būti mokamos) sumažinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokas, apskaičiuojant stažą už tuos metus, laikoma, kad pensijų socialinio draudimo įmokos buvo skaičiuojamos viso patvirtinto tarifo.
Taip pat skaitykite: Pensijos skaičiavimo niuansai Lietuvoje
Išėjimo į pensiją metais į asmens stažą įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją, jei priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė nei per tuos kalendorinius mėnesius turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesio algos dirbant pagal darbo sutartį.
Į stažą, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, kalendorine trukme įskaitomi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavimo metai (ar jų dalis, jei pensiją asmuo gavo ne visus metus).
Laikotarpiai, buvę iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau - Pensijų įstatymas) įsigaliojimo, t. y. iki 1995 m. sausio 1 d., kurie yra prilyginami stažui, nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.
Per kalendorinius metus įgytu stažu laikoma šio straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse apskaičiuotų laikotarpių suma. Per kalendorinius metus negali būti įskaityti daugiau kaip vieneri stažo metai.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias 2016 m.
Senatvės Pensijos Amžius
Senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai.
Vidutinei tikėtinai 65 metus sukakusių asmenų gyvenimo trukmei padidėjus puse metų (šešiais pilnais mėnesiais) ar daugiau, palyginti su buvusia 2026 metais, senatvės pensijos amžius didinamas puse metų (šešiais mėnesiais) praėjus dvejiems metams nuo vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės padidėjimo metų sausio 1 dienos. Toks pats senatvės pensijos amžiaus didinimas kartojamas, kiekvienąkart vidutinei tikėtinai 65 metus sukakusių asmenų gyvenimo trukmei padidėjus dar puse metų (šešiais pilnais mėnesiais) ar daugiau, palyginti su paskutiniu buvusiu vidutinės gyvenimo trukmės padidėjimu puse metų, kuriuo remiantis paskutinį kartą buvo padidintas senatvės pensijos amžius.
Vidutinei tikėtinai 65 metus sukakusių asmenų gyvenimo trukmei sumažėjus, senatvės pensijos amžius nekeičiamas.
Senatvės pensijos amžiaus didinimo pradžia skelbiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Apskaitos Vienetai
Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų ženklų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5.
Apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį iki senatvės pensijos skyrimo, nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumą (neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) iš pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumos, kurią per metus ar atitinkamą metų dalį teisės aktų nustatytu pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai tarifu apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio tų metų šalies darbo užmokesčio.
Jei asmuo kalendoriniais metais gavo socialinio draudimo išmokas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, laikoma, kad nuo šių išmokų buvo skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos pagal pensijų socialinio draudimo individualiajai pensijos daliai įmokų tarifą (įskaitant kaupiamąją pensijų įmoką).
Kalendoriniais metais, kai asmuo gavo netekto darbingumo pensiją, įgytų apskaitos vienetų skaičiumi laikomas tų metų asmens pakaitinių apskaitos vienetų vidurkis (šio įstatymo 31 straipsnis).
Jei asmuo netekto darbingumo pensijos gavimo metais pagal šio įstatymo 12 straipsnį įgyja apskaitos vienetų skaičių, didesnį už pakaitinių apskaitos vienetų vidurkį, tais metais įgytu apskaitos vienetų skaičiumi laikomas didesnysis apskaitos vienetų skaičius.
Pensijos Dydžio Apskaičiavimas
Skiriant senatvės pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius bei mažinamas po 0,4 proc. už kiekvieną pilną mėnesį, kai asmuo ...
Jei pensijos skyrimo metu dar nepaskelbtas vidutinis šalies darbo užmokestis, reikalingas visiems įgytiems apskaitos vienetams apskaičiuoti, pensijos individualioji dalis apskaičiuojama pagal skyrimo metu žinomą apskaitos vienetų skaičių.
Statistika ir Faktai
Šiuo metu Lietuvoje yra 616,2 tūkst. senatvės pensijų gavėjų. Vidutinė senatvės pensija dabar siekia 539,1 euro. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą yra 574,2, o būtinojo stažo neturint - 342,7 euro.
Kaip Pasitikrinti Savo Stažą?
Sukauptą pensijų socialinio draudimo stažą ir įgytą apskaitos vienetų skaičių kiekvienas gyventojas gali pamatyti prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros. Šią informaciją „Sodra“ atnaujina kas pusmetį pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis.
Išvados
Šis straipsnis apžvelgė pagrindinius aspektus, susijusius su minimaliuoju stažu senatvės pensijai Lietuvoje. Tikimės, kad ši informacija padės jums geriau suprasti pensijų sistemą ir planuoti savo ateitį.
tags: #minimalusis #stazas #senatves #pensijai