Katarakta: priežastys, simptomai ir nedarbingumas

Akių liga katarakta - vienas dažniausių regėjimo sutrikimų, paliečiantis daugybę žmonių visame pasaulyje. Ji laikoma viena pagrindinių aklumo priežasčių, tačiau šiuolaikinė medicina suteikia galimybių efektyviai spręsti šią problemą. Katarakta, kitaip akies lęšiuko drumstis (akies valkius, valktis), yra liga, kai lęšiukas, esantis akies viduje, netenka skaidrumo, susidrumsčia ir trukdo šviesai tinkamai patekti į tinklainę. Todėl matoma tarsi pro rūką.

Kataraktos priežastys ir tipai

Kataraktos atsiradimą lemia daugybė veiksnių:

• Amžius: Dažniausiai katarakta kamuoja vyresnio amžiaus žmones. Pagal sergamumo katarakta statistiką ji diagnozuojama iki 50 proc. pacientų 65-74 amžiaus grupėje, o vyresniems nei 75 metų, nustatoma net iki 70 proc.
• Traumos
• Įgimti veiksniai
• Ligos

Lęšiukas susideda iš vandens ir baltymų. Kartais baltymai susijungia į gniužulėlius, todėl pablogėja regėjimas. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti problemų, tačiau laikui bėgant ji gali plėstis ir apimti vis daugiau lęšiuko.

Akių katarakta skirstoma į kelias rūšis (tipus), priklausomai nuo jos kilmės ir pobūdžio:

• Įgyta katarakta
• Senatvinė katarakta: Susijusi su natūraliu senėjimo procesu, kai lęšiukas palaipsniui praranda skaidrumą.
• Metabolinė katarakta
• Komplikuota katarakta
• Trauminė katarakta
• Antrinė katarakta
• Įgimta katarakta: Ši liga diagnozuojama naujagimiams arba ankstyvoje vaikystėje. Įgimta katarakta atsiranda ankstyvame amžiuje dėl įvairių paveldimų ligų, tačiau neretai aiškios priežasties nenustatoma.

Įgyta katarakta vystosi vyresniame amžiuje su amžiumi prasidėjus lęšiuko baltymų degradacijai. Lęšiuko drumstėjimą gali paskatinti kai kurie vaistai, tokie kaip gliukokortikoidai ar chemoterapiniai medikamentai, o taip pat ultravioletiniai, infraraudonieji bei jonizuojantys spinduliai, rūkymas ir alkoholio vartojimas. Įgyta katarakta gali išsivystyti po akių traumos arba sergant kai kuriomis sisteminėmis ligomis, kurios sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus, kaip pavyzdžiui cukrinių diabetu, hipokalcemija, galaktazemija ir pan.

Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?

Kataraktos simptomai

Kataraktos simptomai gali pasireikšti įvairiais būdais, priklausomai nuo jos progresavimo laipsnio. Pagrindiniai kataraktos simptomai, kuriuos pastebi pacientai:

• Regėjimo aštrumo palaipsnis mažėjimas: Matymas darosi tarsi per rūką, ar nešvarų stiklą. Palaipsniui regėjimas gali prastėti iki visiško aklumo, kai akis tik jaučia šviesą, bet nieko neįžiūri.
• Padidėjęs jautrumas ryškiai šviesai: Ryški kontrastuojanti šviesa pradeda akinti ir erzinti, atsiranda šviesos ratilai apie šviesos šaltinius. Akinimas vairuojant ar ryški saulės šviesa tampa problema.
• Palaipsniui išblunka spalvos: Be blyškių spalvų vaizdas gali įgauti daugiau gelsvo atspalvio.
• Dvejinimasis žiūrint viena akimi
• Pablogėja matymo kontrastas: Darosi sunku skaityti smulkesnį raštą, ypač spalvotame fone.
• Refrakcijos pokyčiai: Susidariusios drumstys gali keisti ir lęšiuko refrakcines savybes, todėl progresuoja trumparegystė ar toliaregystė, darosi „sunku prisitaikyti akinius”.

Šie simptomai - tai tik dalis galimų regėjimo sutrikimų formuojantis kataraktos drumstims lęšiuke. Pacientai dažniausiai pastebi ir atkreipia dėmesį tik į keletą iš jų. Kokie simptomai dominuoja priklauso nuo kataraktos tipo, drumsčių lokacijos ir kiekio.

Išoriškai kataraktą artimieji gali įtarti, kai išsiplėtusiame vyzdyje, kuris įprastai yra juodos spalvos, kartais matosi pilkšvos, balkšvos ar net gelsvos spalvos drumstis, galimi ir šviesos atspindžio skirtumai tarp akių.

Jei pastebėjote tokius požymius, rekomenduojama kuo greičiau apsilankyti pas akių ligų gydytoją, kuris ištirs regėjimą ir diagnozuos galimas problemas.

Kataraktos tipai

Katarakta gali būti skirtingų tipų:

Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas

• Branduolinė katarakta: Dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, vystosi lęšiuko centre ir dažnai sukelia trumparegystę. Šio tipo katarakta dažnai progresuoja lėtai, todėl žmonės gali ilgą laiką nepastebėti, kad jų regėjimas pablogėjo.
• Žievinė katarakta: Formuojasi lęšiuko kraštuose ir gali sukelti šviesos atspindžius apie šviesos šaltinius, dėl ko sunku matyti ryškioje šviesoje. Žievinė katarakta dažnai būdinga žmonėms, kurie turi problemų dėl cukrinio diabeto, ir gali sukelti didelį diskomfortą, ypač ryškioje šviesoje.
• Užpakalinės kapsulės katarakta: Vystosi greičiau nei kitos formos ir dažnai paveikia žmones, kurie serga cukriniu diabetu arba vartoja steroidinius vaistus. Šis tipas gali sukelti greitą regėjimo pablogėjimą, todėl dažnai reikalinga ankstyva intervencija.
• Antrinė katarakta: Gali atsirasti po kataraktos operacijos, tačiau ją galima sėkmingai gydyti lazeriu. Antrinė katarakta susidaro, kai lęšiuko kapsulė sudrumstėja po kataraktos operacijos, tačiau tai yra lengvai gydoma lazerinėmis procedūromis.

Kataraktos gydymas ir operacija

Deja, vaistų, kurie išgydytų kataraktą, nėra. Vienintelis efektyvus gydymas, galintis sugrąžinti regėjimą, yra kataraktos operacija. Kataraktos operacija yra neskausminga. Kataraktos operacija ne tik pagerina matymą bei gyvenimo kokybę, bet ir padeda išvengti nelaimingų atsitikimų, kuriuos gali sukelti prastas regėjimas.

Kaip atliekama kataraktos operacija?

Kataraktos operacija - tai procedūra, kurios metu pašalinamas drumstas natūralus akies lęšiukas ir pakeičiamas dirbtiniu. Naudojamos modernios technologijos - fakoemulsifikacija, kurios dėka atlikus labai mažą pjūvį ragenoje kataraktos pažeistas lęšiukas susmulkinamas ultragarso pagalba ir išsiurbiamas, o į jo vietą įdedamas naujas dirbtinis lęšis.

Kataraktos operacija dažniausiai atliekama ambulatoriškai, todėl nereikia gultis į stacionarą (ligoninę), o pacientai grįžta namo tą pačią dieną. Po operacijos gijimo laikotarpis priklauso nuo paciento sveikatos ir atidumo laikantis gydytojo rekomendacijų. Dažniausiai jau po 1 mėnesio nėra jokių apribojimų įprastinei veiklai.

Šiuolaikinės technologijos ir gydytojų profesionalumas leidžia atlikti operaciją itin tiksliai ir saugiai, o minimaliai invazyvi operacija užtikrina greitą audinių gijimą ir minimalų akies audinių traumavimą operacijos metu. Tai sąlygoja gerą ir ilgalaikį operacijos rezultatą. Kataraktos operacija reikalinga tuomet, kai katarakta pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui - vairavimui, skaitymui, darbinei veiklai ar kitiems gero regėjimo reikalaujantiems užsiėmimams. Pagrindinis kriterijus - suprastėjęs matymas, dėl kurio pablogėja gyvenimo kokybė ir atsiranda trukdžių atlikti kasdieninę veiklą.

Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos

Kartais pasitaiko, kad gana nemažos drumstys lęšiuko periferijoje dar netrukdo paciento įprastinei veiklai, tačiau net ir maža drumstis matymo lauko centre jau gali reikšmingai bloginti regėjimo kokybę. Laiku atliekant kataraktos operaciją, galima išvengti regėjimo praradimo ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Ilgai laukiant, pažeistas lęšiukas kietėja, operacija tampa sudėtingesnė, labiau traumuojanti akį bei padidėja pooperacinių komplikacijų rizika.

Jei katarakta nėra gydoma, regėjimas ir toliau blogėja, o tai gali sukelti:

• Nuolatinį regos praradimą, kai akis nebegali išskirti vaizdų.
• Kasdienio gyvenimo apribojimus, sunkumus atliekant įprastas veiklas.
• Traumų riziką, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems regėjimo problemos gali lemti griuvimus užkliuvus už nepastebėtų slenksčių, laiptų ar pan.
• Socialinę saviizoliaciją, nes prastėjantis regėjimas gali trikdyti bendravimą su kitais žmonėmis, todėl pradedama vengti bendravimo su aplinkiniais.
• Psichologines problemas, vis prasčiau matantis žmogus pradeda jaustis nepilnavertišku, negalinčiu savarankiškai be kitų pagalbos gyventi. Tai skatina uždarumą, depresines nuotaikas.

Ilgai laukiant, lęšiukas kietėja, todėl operacija tampa sudėtingesnė, o tai sąlygoja:

• Didesnį akies traumatizavimą operacijos metu.
• Ilgesnį gijimo laikotarpį.
• Didesnę pooperacinių komplikacijų riziką.
• Prastesnį regėjimą po operacijos dėl paminėtų faktorių.

Tinkamas gydymo būdas priklauso nuo kataraktos tipo ir individualios situacijos. Ankstyvoje stadijoje gali būti skiriami specialūs akių lašai nuo kataraktos, kurie padeda sulėtinti ligos progresavimą. Chirurgija yra efektyviausias ir dažniausiai naudojamas būdas gydyti kataraktą. Tinkamiausias gydymo būdas turi būti parenkamas atsižvelgiant į individualią situaciją ir ligos progresavimo lygį.

Kataraktos operacija yra saugi ir efektyvi procedūra, kuri padedanti atgauti regėjimo aiškumą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Operacija atliekama pašalinant drumstą akies lęšiuką ir jį pakeičiant dirbtiniu implantu. Operacija rekomenduojama, kai akies lęšiuko drumstis žymiai paveikia regėjimą, dėl ko žmogus patiria sunkumų vairuodamas, skaitydamas ar atlikdamas kitas kasdienes užduotis.

Operaciją svarbu atlikti patikimoje klinikoje, kurioje dirba patyrę oftalmologai ir naudojama moderni chirurginė įranga. Kataraktos operacijos kaina priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant pasirinktą kliniką, chirurgo patirtį, naudojamą įrangą ir lęšiuko tipą. Renkantis, pas kokį specialistą atlikti operaciją, atsiliepimai gali būti itin vertingas informacijos šaltinis. Jie suteikia galimybę sužinoti apie kitų žmonių patirtį - nuo bendravimo su medicinos personalu iki paslaugų kokybės ir pasiektų rezultatų. Taigi, prieš priimdami sprendimą, tiek peržvelkite atsiliepimus, tiek įvertinkite gydymo įstaigos patikimumą. Tai padės lengviau apsispręsti ir užtikrins, kad Jūsų regėjimas būtų patikėtas tikriems profesionalams.

Atsigavimas trunka apie 4-6 savaites. Pirmos kelios dienos po operacijos yra kritinės, todėl svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, kad būtų išvengta komplikacijų. Taip, dažniausiai skiriami akių lašai, kurie padeda išvengti infekcijų, mažina uždegimą ir skatina gijimą.

Po akių operacijos svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir vengti veiksmų, galinčių apsunkinti gijimą ar padidinti komplikacijų riziką:

• Fizinio krūvio
• Akių trynimo
• Vandens patekimo į akis
• Tiesioginio šviesos poveikio
• Cheminių medžiagų poveikio

Taip, kai kuriais atvejais glaukoma ir katarakta gali būti gydomos kartu. Jei asmuo serga abiem ligomis, dažnai pasirenkama atlikti kombinuotą operaciją, kurios metu pašalinamas pažeistas lęšiukas (kataraktos gydymas) ir tuo pačiu pagerinamas akies skysčių nutekėjimas, mažinant akispūdį (glaukomos gydymas). Ši procedūra padeda efektyviau spręsti abi problemas vienu metu ir sumažinti poreikį papildomoms operacijoms ateityje.

Operacija paprastai trunka nuo 15 iki 30 minučių. Tai greita ir neskausminga procedūra, atliekama vietinėje nejautroje. Kai kuriems asmenims po operacijos gali reikėti akinių skaitymui ar darbui artimu atstumu.

Nors ši operacija yra laikoma saugia, retais atvejais gali kilti komplikacijų, tokių kaip infekcija, tinklainės atšokimas, padidėjęs akispūdis, antrinė katarakta, regėjimo pablogėjimas dėl kraujavimo ar kitų komplikacijų. Pati akies lęšiuko drumstis-katarakta negali atsinaujinti, nes pažeistas lęšiukas yra visiškai pašalinamas ir pakeičiamas dirbtiniu. Tačiau kai kuriais atvejais gali atsirasti vadinamoji antrinė katarakta - lęšiuko kapsulės drumstis.

Ko tikėtis po kataraktos operacijos

Kataraktos operacijos metu vietoje sudrumstėjusio naturalaus lęšiuko implantuojami dirbtiniai lęšiai, kurie atstato šviesos pralaidumą į akies tinklainę. Yra keli pagrindiniai pagal optines savybes dirbtinių lęšių tipai:

• Monofokaliniai lęšiai (vieno židinio): Užtikrina ryškiausią matymą vienam regėjimo nuotoliui, dažniausias pasirinkimas - regėjimui į tolį, todėl reikalingi akiniai artimam atstumui. Tai yra dažniausiai naudojamas lęšio tipas, nes jis užtikrina aiškų matymą tolimais atstumais, tačiau reikalingi akiniai skaitymui, vairuojant ar dirbant kompiuteriu.
• Praplėsto židinio (EDOF): Šie lęšiukai turi praplėstą regėjimo gylio zoną, todėl pacientas gali gerai matyti ne tik į tolį, bet ir vidutiniu, ištiestos rankos atstumu (apie 60cm), tai naudinga dirbant kompiuteriu, vairuojant automobilį ir žiūrint į prietaisų skydelį, navigaciją ar pan. Skaitymui su šiais lęšiais reikalingi akiniai.
• Multifokaliniai lęšiai (daugiažidininiai): Suteikia galimybę gerai matyti įvairiais atstumais: tiek arti,tiek vidutiniu atstumu, tiek į tolį, todėl dažniausiai akiniai po operacijos nereikalingi. Šie lęšiai leidžia pacientams mėgautis kasdiene veikla be akinių, kas ypač svarbu žmonėms, kurie nori išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
• Toriniai lęšiai: Skirti pagerinti regėjimo aštrumą pacientams, turintiems astigmatizmą. Šie lęšiai užtikrina geresnį regėjimą be papildomų astigmatizmą koreguojančių priemonių. Jie taip pat gali būti monofokaliniai (vieno židinio) ir multifokaliniai (daugiažidininiai).

Šiuolaikiniai kokybiški lęšiai turi geras optines savybes. Juos galima implantuoti per minimalų 2,2-2,4mm pjūvį, nes yra minkšti ir sulankstomi. Kuo mažesnis operacinis pjūvis, tuo mažiau traumuojama akis, tuo saugesnis, lengvesnis ir trumpesnis pooperacinis gijimo laikotarpis.

Kokybiški pasaulinio mastu pripažintų gamintojų lęšiai turi apsauginius filtrus nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių, geriau fiksuojasi ir tvirčiau laikosi akyje, turi mažesnę antrinės kataraktos vystymosi ir kitų komplikacijų riziką. Visa tai užtikrina ilgalaikį kataraktos operacijos rezultatą ir gerą matymą daugelį metų.

Kataraktos operacija atliekama keliais etapais:

• Pirminė konsultacija: Pacientui atliekami išsamūs akių tyrimai, siekiant įvertinti akies būklę ir parinkti tinkamą lęšį.
• Pasiruošimas operacijai: Po konsultacijos reikia susisiekti su šeimos gydytoju ir atlikti priešoperacinius tyrimus bei gauti siuntimą su išvadą apie bendrą paciento sveikatos būklę, vartojamus medikamentus ir galimybę atlikti chirurginę operaciją.

Reikalingi šie įprastiniai priešoperaciniai tyrimai:

• Bendras kraujo tyrimas
• Gliukozės kiekis kraujyje
• Elektrokardiograma (EKG)
• Kraujo krešėjimo rodikliai
• Bendras šlapimo tyrimas
• Krūtinės ląstos rentgenograma (pagal indikacijas).

Tyrimus reikėtų atlikti ne anksčiau kaip 30 dienų iki operacijos.

• Operacijos eiga: Atvykus operacijai pradžioje vyksta pasiruošimas: lašinami vaistai į akį ir skiriami kiti priešoperaciniai medikamentai. Operacijos metu naudojant nejautrą, atlikus mažą 2,2-2,4 mm pjūvį ragenoje, ultragarsinio zondo pagalba susmulkinamas ir pašalinamas drumstas lęšiukas bei injektoriaus pagalba implantuojamas dirbtinis lęšiukas. Operacija paprastai trunka apie 15-30 minučių. Patyrę ir kvalifikuoti gydytojai bei modernios technologijos užtikrina, kad operacija yra labai tiksli ir saugi, sumažinant komplikacijų tikimybę.
• Pooperacinė konsultacija: Kitą dieną po operacijos reikia atvykti į kliniką konsultacijai, kurios metu nuimamas tvarstis, apžiūrima operuota akis, patikrinamas regėjimas. Jei esate iš toliau ir jums būtų patogiau apsilankyti pooperacinei konsultacijai pas savo oftalmologą arčiau namų, būtina iš anksto užsiregistruoti ar susitarti su akių gydytoju dėl vizito sekančią dieną po operacijos.
• Pooperacinis laikotarpis: Po operacijos pacientui rekomenduojama kelias savaites vengti didesnio fizinio krūvio, neliesti akies ir naudoti paskirtus akių lašus. Per kiek laiko pilnai sugyja akies audiniai po kataraktos operacijos priklauso nuo individualios paciento sveikatos, tačiau dažniausiai tai užtrunka nuo kelių savaičių iki mėnesio. Pirmosios pooperacinės savaitės yra svarbiausios - pacientui rekomenduojama kelias savaites riboti skaitymą, televizorių žiūrėti saikingai ir vengti bet kokio sunkesnio fizinio krūvio. Tinkamai laikantis rekomendacijų, pacientai dažniausiai po 3-4 savaičių gali pilnai grįžti prie įprastų veiklų ir mėgautis pagerėjusiu regėjimu.

Kataraktos gydymo privalumai

Kataraktos operacija suteikia daug privalumų, tarp kurių yra:

• Ryškus regėjimas: Po kataraktos operacijos pacientai dažnai patiria reikšmingą regėjimo pagerėjimą, kuris padeda grįžti prie kasdienės veiklos be apribojimų.
• Didesnis gyvenimo komfortas: Pagerėjęs regėjimas leidžia geriau atlikti kasdienius veiksmus, tokius kaip skaitymas, vairavimas ar televizoriaus žiūrėjimas, o tai padidina bendrą gyvenimo kokybę.
• Sumažėjęs poreikis akiniams: Naudojant multifokalinius, galima sumažinti arba visiškai atsisakyti akinių naudojimo tiek tolimam, tiek artimam regėjimui. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie nori išlikti aktyvūs ir nenori būti priklausomi nuo korekcinių priemonių.
• Galimybė mėgautis kasdienine veikla be trukdžių: Atkurtas regėjimas leidžia pacientams aktyviai dalyvauti mėgstamoje veikloje, pavyzdžiui, sporte, kelionėse ar laisvalaikio užsiėmimuose be regėjimo apribojimų.
• Nepriklausomybė kasdieniniame gyvenime: Regėjimo atkūrimas suteikia pacientams daugiau nepriklausomybės: leidžia jiems vėl saugiai judėti aplinkoje, vairuoti ar skaityti be pagalbinių priemonių ir artimųjų pagalbos.
• Pagerinta psichologinė savijauta: Ryškesnis regėjimas ne tik pagerina fizinį gyvenimą, bet ir suteikia daugiau pasitikėjimo savimi bei padeda išvengti socialinės saviizoliacijos ar depresijos, kuri gali atsirasti dėl regos problemų.
• Mažesnė nelaimingų atsitikimų rizika: Ryškesnis regėjimas padeda išvengti nelaimingų atsitikimų, tokių kaip griuvimai, kurie dažnai įvyksta dėl prastesnio matymo, ypač vyresnio amžiaus pacientams.
• Didesnis pasitikėjimas savimi: Pagerėjęs regėjimas suteikia daugiau galimybių mėgautis mėgstamomis veiklomis be apribojimų, todėl pacientai jaučiasi labiau pasitikintys savimi ir laisviau dalyvauja socialiniame gyvenime.

Kada reikia operuoti akį dėl kataraktos?

Pagrindinis kriterijus - pablogėjęs matymas, dėl kurio pablogėja gyvenimo kokybė, atsiranda trukdžių atlikti kasdieninį darbą. Akių ligų gydytojui diagnozavus kataraktą nerekomenduojama delsti, kadangi ilgai laukiant pažeistas lęšiukas kietėja ir operacija tampa sudėtingesnė, padidėja pooperacinių komplikacijų rizika.

Kataraktos operacija yra neskausminga procedūra, atliekama naudojant vietinę nejautrą. Per akyje padarytą 2 mm mikropjūvį pašalinamas drumstas lęšiukas ir implantuojamas naujas dirbtinis. Paprastai operacija trunka 20-30 minučių.

Nedarbingumas po kataraktos operacijos

Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y. laikotarpis, kuriam esate atleidžiamas nuo darbo dėl ligos ar po operacijos. Taip, po šios operacijos gali būti suteiktas laikinas nedarbingumas, kuris dažniausiai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo darbo pobūdžio ir atsigavimo greičio.

Maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai: Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).

Ar išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikintas anksčiau laiko? Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsult...

Ar išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikintas anksčiau laiko? Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsult...

tags: #nedarbingumas #del #akiu