Socialinis darbas yra susijęs su veikla, kuri yra paremta darbu su asmenimis, šeimomis, grupėmis ir bendruomenėmis, siekiant skatinti žmogaus augimą ir vystymąsi bei socialinį teisingumą. Socialiniai darbuotojai siekia pagerinti žmonių gyvenimą, padėdami spręsti socialinius ir tarpasmeninius sunkumus, propaguoti žmogaus teises ir gerovę. Socialiniai darbuotojai saugo vaikus ir suaugusiuosius, turinčius paramos poreikių, nuo žalos.
Socialiniai darbuotojai dirba su labiausiai pažeidžiamais ir visuomenės atstumtais žmonėmis, skatindami jų teises, keldami nelygybės klausimus ir gerindami gyvenimo kokybę. Socialinis darbas yra įvairi, daug pastangų reikalaujanti, dažnai emocinga ir labai naudinga karjera - nuo pagalbos kartu išlaikyti spaudimą šeimai iki paramos žmogui, turinčiam psichikos sveikatos problemų. Nors socialiniai darbuotojai dirba skirtinguose sektoriuose ir įvairiose srityse bei atlieka įvairias pareigas, jie turi bendrą tikslą pagerinti ir apsaugoti asmenų, šeimų ir bendruomenių socialinę veiklas ir užtikrindami atitinkamą saugumo jausmą.
Paternalizmo samprata socialiniame darbe
Vis dėlto, yra labai svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas socialinis darbuotojas, nepaisant jo veiklos pobūdžio, turi remtis atitinkamais socialinio darbo principais. Socialinis darbas grindžiamas pagarba prigimtinei visų žmonių vertei ir orumui. Socialinis darbas vertina kiekvieno žmogaus poreikius, pasirinkimus ir galimybes ir pasisako už žmogaus teises ir apsisprendimą per partnerystę ir įgalinimą. Socialinis darbas pirmiausia užtikrina pažeidžiamose situacijose esančių žmonių apsaugą, nepažeidžiant kitų teisių.
Paternalizmas socialiniame darbe pasireiškia kaip rizika užgožti kliento autonomiją tais atvejais, kai globos institucijoje priimami sprendimai už paslaugų gavėjus. Socialinis teisingumas apima teisingą prieigą prie išteklių ir gydymą be išankstinių nuostatų ir diskriminacijos. Socialinis darbas ginčija piktnaudžiavimą valdžia ir neteisingą praktiką.
Institucinės globos ypatumai Lietuvoje
Socialines paslaugas pagal teikiamas paslaugas pobūdį, jų turinį, atskiras socialinių paslaugų rūšis bei socialinių paslaugų įstaigų tipus apibrėžia Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (2006) ir Socialinių paslaugų katalogas (2006). Remiantis šiais įstatymais, socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias socialines paslaugas ir specialiąsias socialines paslaugas. Bendrosios socialinės paslaugos apibrėžiamos kaip atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros tiesiogiai teikiamos paslaugos.
Taip pat skaitykite: Paternalizmo apibrėžimas ir pavyzdžiai
Pagal teikiamas paslaugas pobūdį, dažniausiai socialinės paslaugų įstaigos teikia paslaugas kuriai nors vienai klientų grupei pagal tai, kokie yra tos klientų grupės poreikiai (dienos centrai - probleminiams vaikams, krizės centrai - patyrusioms smurtą moterims ir jų vaikams ir t. t.). Neįgaliesiems asmenims teikia 30 stacionarių socialinės globos įstaigų, 4 globos namai vaikams ir jaunimui su negalia, 58 dienos socialinės globos centrai, 30 dienos socialinės priežiūros centrai žmonėms su negalia, apie 70 bendruomeninių įstaigų paslaugos įvairaus pavaldumo įstaigose.
Socialinės globos namų veiklą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, apimantys tiek bendruosius socialinės apsaugos principus, tiek specifinius reikalavimus, taikomus tokioms įstaigoms. Svarbiausi teisės aktai, reglamentuojantys socialinės globos namų veiklą, yra šie: Socialinių paslaugų įstatymas (2006-01-19 Nr. 2); Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas (1991-11-28 Nr.); Tikslinių kompensacijų įstatymas (2016-06-29 Nr.); Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (2011-05-26 Nr.); Biudžetinių įstaigų įstatymas Nr. I-1113; Viešųjų pirkimų įstatymas Nr. I-1491.
Teisiniai dokumentai ir normos
Be įstatymų, socialinės globos namų veiklą reglamentuoja ir kiti svarbūs dokumentai, detalizuojantys įvairius aspektus: Socialinių paslaugų katalogas (2006-04-05 Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministro įsakymas Nr.), Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas (2006-04-05), Higienos norma HN 125:2019 “Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (2011-02-10) ir Socialinės globos normos (2007-02-20).
Socialinės globos normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministro įsakymu, nustato reikalavimus personalui, patalpoms, inventoriui, paslaugų teikimo procesui ir kitiems svarbiems aspektams. Šis įsakymas buvo keistas daugybę kartų, siekiant atnaujinti ir patobulinti socialinės globos standartus, atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius ir geriausią praktiką.
Komandinio darbo reikšmė institucinėje globoje
Magistrinio darbo tikslas - išanalizuoti socialinio darbuotojo veiklos ypatumus komandoje, teikiančioje socialines paslaugas neįgaliųjų globos institucijoje. Siekiant išnagrinėti šiuos ypatumus, darbe keliami tokie uždaviniai: atskleisti socialinių paslaugų organizavimo sistemos elementus neįgaliųjų globos institucijoje; išanalizuoti komandinio darbo taikymo galimybes, teikiant socialines paslaugas neįgaliųjų globos institucijoje; ištirti ir nustatyti socialinio darbuotojo veiklos ypatumus komandoje, teikiančioje socialines paslaugas neįgaliųjų globos institucijoje.
Taip pat skaitykite: Dienos socialinės globos gavimas
Pirmoje darbo dalyje nagrinėjama socialinių paslaugų neįgaliesiems politika, socialinių paslaugų sistema neįgaliųjų globos institucijoje bei socialinio darbuotojo kompetencijos, teikiant socialines paslaugas neįgaliesiems. Antroje darbo dalyje analizuojama, kaip formuojamos komandos, kokia komandos struktūra, jos narių funkcijos bei atliekami vaidmenys.
Tyrimo metu nustatėme, kad pagrindinio specialisto - socialinio darbuotojo veikla komandoje, teikiančioje socialines paslaugas neįgaliųjų globos institucijoje, pasižymi tokiais ypatumais: 1) socialinis darbuotojas savo veikloje su neįgaliaisiais dažniausiai atlieka poreikio nustatymo ir paramos planavimo, šiek tiek rečiau - vadybinę ir prevencinę veiklos funkcijas, kurios glaudžiai siejamos su informacinėmis, konsultacinėmis ir paramos vertinimo veiklomis bei funkcijomis; 2) tarp lyderiaujančių komandos specialistų - socialinio darbuotojo, socialinio pedagogo, psichologo, administracijos atstovių, dažniausiai lyderiu būna socialinis darbuotojas, rečiausiai - psichologas.
Lyderio poziciją dažnai lemia komandos tipas, problemų sprendimo pobūdis, darbuotojų kompetencija bei jų asmeninės savybės; 3) dažniausiai socialinis darbuotojas socialinės veiklos komandoje atlieka vykdytojo, vertintojo ir lyderio vaidmenis, rečiau - informacijos teikėjo; 4) svarbiausiomis socialinio darbuotojo kompetencijomis laikomos socialinė ir vadybinė, mažiau svarbiomis įvardijamos profesinė ir edukacinė kompetencijos.
Socialinio darbuotojo kompetencijos ir vaidmenys
Žinios socialiniam darbuotojui yra tas svarbus pagrindas, kuris padeda kompetentingai atlikti savo pareigas. Socialinės pagalbos sistemoje ryškūs trys elementai: nustatyti, identifikuoti problemą, padėti jos išvengti ir teikti reikiamą pagalbą. Individualią pagalbą profesionalas ...
Socialinio darbuotojo profesinis pasirengimas, t. y. žinios, įgūdžiai, vertybės, turi padėti jam sėkmingai spręsti profesines problemas. Socialinis darbuotojas, veikdamas įvairiais lygmenimis (mikro, mezo, makro), analizuoja savo profesinėje veikloje priimamus sprendimus, atliekamus veiksmus, pasiektus rezultatus ir nuolat tobulina profesinę kompetenciją (profesionalumo užtikrinimo). Socialinis darbuotojas nuolat, ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus, tobulina profesinę kompetenciją, jo veikla vertinama socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Paslaugų teikimas neįgaliesiems Lietuvoje
Vyriausiasis socialinis darbuotojas vykdo tokias funkcijas: teikia direktoriui siūlymus dėl kuruojamo padalinio ir (ar) pavaldžių darbuotojų darbo organizavimo tobulinimo, rengia veiklos planus, organizuoja ir koordinuoja veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą, kontroliuoja darbo kokybę, analizuoja pavaldžių darbuotojų mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo poreikį, organizuoja socialinio darbo, darbo terapijos, kultūrinių, švietimo, ugdymo, sporto, buitinių paslaugų teikimą paslaugų gavėjams.
Institucinės globos teisės aktų pokyčių kryptys
Įgyvendinant Lisabonos užimtumo ir lygių galimybių strategiją visiems, didelę reikšmę turi ES socialinis veiksmų planas 2004-2010 m., kuriuo siekiama užtikrinti lygias galimybes neįgaliesiems. Jame keliamas pagrindinis uždavinys - pagerinti darbo ir paslaugų prieinamumą. ES socialinių paslaugų plėtra ir ekonomikos krizės paskatino įvykdyti ir socialinių paslaugų politikos reformas.
Skandinavijos šalyse jau antras dešimtmetis, kai pereita prie realaus socialinių paslaugų deinstitucionalizacijos programos įgyvendinimo. Šiai paveikė įvairias šalis gyvenimo sritis ir įvairias socialines žmonių grupes. Siekiant užtikrinti kuo geresnę socialinę pagalbą, socialinės paslaugos buvo plėtojamos kiekybiškai, neišskiriant prioritetinių žmonių grupių.
Dėl teisės aktų pakeitimų, įskaitant naujus reikalavimus šeiminiams namams ir permainas ilgosios globos srityje, numatoma spartinti pereinamojo periodo priemones ir skatinti bendruomenines paslaugas. Pakeitimai numato ir konkrečius reikalavimus patalpoms, saugai bei paslaugų prieinamumui, įskaitant reikalavimus pritaikyti patalpas regos negalią turintiems asmenims ir nustatyti reikalavimus dienos socialinės globos centrų infrastruktūrai.
Institucinės globos iššūkiai ir praktinės rekomendacijos
Nepaisant griežto teisinio reglamentavimo, socialinės globos namai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, personalo stoka, senėjanti infrastruktūra ir augantys gyventojų poreikiai. Socialinis darbas yra veikla, kurios pagrindinis tikslas - padėti tiems, kurie susiduria su sunkumais gyvenime ir nepajėgia efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų.
Tyrimo metu atskleisti socialinio darbuotojo veiklos ypatumai patvirtino iškeltą tyrimo hipotezę, kad socialinis darbuotojas komandinėje veikloje užima lyderio poziciją ir atlieka svarbiausias poreikio nustatymo, socialinės paramos planavimo, vykdymo bei vertinimo veiklas, vadovaudamasis vadybine ir socialine kompetencijomis. Rekomenduojame neįgaliųjų globos institucijos, teikiančios socialines paslaugas, administracijos atstovams plėtoti komandinį darbą kitose paslaugų teikimo srityse, formuoti teigiamą darbuotojų požiūrį į komandinį darbą institucijoje, sudaryti sąlygas institucijos darbuotojams dalyvauti įvairiuose seminaruose bei mokymuose institucijoje ir už institucijos ribų.
Teikiant pagalbą šeimai specialistai turėtų prisiminti, kad bet kokie pokyčiai šeimoje sukelia krizę, net jei tie pokyčiai teigiami, šeimai tenka iš naujo prisitaikyti ir atrasti tinkamą funkcionavimo ir bendravimo taktiką. Svarbu užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius, būti lankstiems, sąžiningiems, nuoširdiems, paaiškinti šeimai galimas pasekmes, jei nepavyks dirbti kartu. Reikėtų bendrauti pasitelkiant nesmerkiantį požiūrį ir empatiją.
Praktiniai reikalavimai ir pavyzdžiai
Vyriausiasis socialinis darbuotojas organizuoja socialinio darbo, darbo terapijos, kultūrinių, švietimo, ugdymo, sporto, buitinių paslaugų teikimą paslaugų gavėjams. Jis bendradarbiauja su įstaigos specialistais sprendžiant paslaugų gavėjų socialines, medicinines, buitines ir kitas problemas. Bendradarbiaudamas su kitų institucijų specialistais ir paslaugų gavėjų artimaisiais, sprendžia jų socialinės globos klausimus.
| Veikla | Komandos narys | Pagrindinės funkcijos |
|---|---|---|
| Poreikio nustatymas | Socialinis darbuotojas | Vertinimas, planavimas, dokumentavimas |
| Psichologinė pagalba | Psichologas | Emocinė parama, diagnostika |
| Edukacija | Socialinis pedagogas | Šeimos, įgūdžių ugdymas |
| Administravimas | Administracija | Koordinacija, finansai, teisės aktų įgyvendinimas |
Siekiant užtikrinti paslaugų kokybę ir mažinti paternalizmo riziką, būtina užtikrinti: nuolatinį darbuotojų kompetencijų kėlimą, etikos normų laikymąsi, paslaugų gavėjų teisių chartijų plėtojimą, individualių poreikių gerbimą ir sprendimų priėmimą kartu su paslaugų gavėju.
Išvados dėl paternalizmo valdymo praktikoje
Teoriškai pagrįsti ir empiriškai patikrinti socialinio darbuotojo veiklos ypatumai komandoje gali pagerinti socialinio darbo proceso kokybę, planuojant, organizuojant, vykdant bei vertinant socialines paslaugas neįgaliesiems globos institucijoje. Kiekvieną reiškinį reikia valdyti, o tam reikalingas valdymo procesas, kurį sudaro: ištekliai (žmonės, kapitalas, medžiagos, technologija, informacija), valdymo funkcijos (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė), rezultatai (pasiekti tikslai, produktai, paslaugos, efektyvumas, našumas) ir grįžtamasis ryšys.
tags: #paternalizmas #ir #institucine #globa