Lietuva, kaip ir kiekviena demokratinė valstybė, yra įsipareigojusi gerbti žmogaus teises. Pripažįstama, kad kiekvienas žmogus turi turėti visas teises ir laisves neatsižvelgiant į rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją, nacionalinę ar socialinę kilmę, turtą, sveikatą ar kitas aplinkybes.
Asmeniui, kuris nesugeba pats tinkamai įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, būtina sudaryti sąlygas, kurios užtikrintų jo teisių ir interesų realizavimą. Globa ir rūpyba yra viena iš priemonių, padedanti vaikui ir neveiksniam fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti.
Šis straipsnis skirtas aptarti vaiko globos siekimo teisinius aspektus Lietuvoje. Jame nagrinėjami pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys vaiko globą, globos nustatymo procesas, reikalavimai globėjams, globos rūšys ir su tuo susiję klausimai.
Lietuvos žemėlapis
Vaiko globos teisinis reglamentavimas
Lietuvoje vaiko globos klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas, Šeimos kodeksas ir kiti teisės aktai. Šeimos kodeksas apibrėžia tėvų valdžią, jos įgyvendinimą ir apribojimą, taip pat nustato vaiko teises ir interesus. Civilinis kodeksas reglamentuoja globos ir rūpybos institutą, globėjų ir rūpintojų teises ir pareigas.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Svarbu pažymėti, kad vaiko interesai yra svarbiausias prioritetas sprendžiant globos klausimus. Teismas, priimdamas sprendimą dėl globos, visada atsižvelgia į vaiko nuomonę, jo poreikius ir norus, jeigu vaikas gali juos išreikšti.
Vaiko socializacijos procese pagrindinį vaidmenį atlieka šeima. Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, - skelbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis. Šeima - santuoka arba kraujo ryšiais grįsta mažoji grupė, kurios narius sieja bendra buitis, bendra moralinė atsakomybė ir tarpusavio pagalba. Šeima užima svarbiausią vietą ugdant ir socializuojant asmenybę, kadangi ji veikia vaiką, kaip ir kiekvieną kitą šeimos narį tiesiogiai visose savo gyvenimo srityse, nuo jos priklauso, kaip vyksta fizinis, socialinis ir emocinis žmogaus vystymasis visą gyvenimą.
Šeima atlieka įvairias funkcijas vaiko socializacijos procese. Tėvai turėtų sukurti specifinę gyvenimo vietą ir dvasinę erdvę, kurioje įgyvendinamos pagrindinės šeimos vertybės ir funkcijos. Deja, ne visos šeimos užtikrina vaiko gerovę ir tinkamai atlieka savo pareigas. Vis dažniau tokiose šeimose augantys vaikai fiziškai ir morališkai žalojami, žeminamas jų orumas. Tokiais atvejais būtinas valstybės įsikišimas.
Vaiko apsauga siejasi su vaiko priklausomumu. Šiais vaikais globojama. Šeima yra pripažinta kaip saugiausia ir tinkamiausia vieta vaikui. Deja, dažnai šeimos neturi ekonominių išteklių ar įgūdžių vaiko poreikiams patenkinti. Kita vertus, socialinės ir ekonominės struktūros negali pakankamai aprūpinti šeimų. Todėl atsakomybės pasidalijimas tarp šeimos ir valstybės aprūpinant vaikus yra neišvengiamas. Kad šeima galėtų vykdyti visas visuomenės nustatytas užduotis, jai reikia lėšų ir paslaugų.
Taigi galima teigti, kad socialine prasme vaiko globos samprata apima jų išlaikymą, auginimą, auklėjimą, interesų apsaugą ir kitų sąlygų, reikalingų jiems tinkamai fiziškai ir dvasiškai vystytis, sudarymą bei palaikymą. Šios globos reikia ne tik vaikams, bet ir kai kurioms suaugusių asmenų grupėms. Pagalbą ir globą šiems žmonėms pirmiausia turi suteikti šeima.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad vaikai pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Suaugusių vaikų rūpinimasis tėvais - įprastinė šeimos gyvenimo kelio dalis. Daugelis suaugusių žmonių, kuriais negali rūpintis ir prižiūrėti sutuoktinis, pagalbos sulaukia iš vaikų. Jie jaučia stresą dėl būtinybės rūpintis ir prižiūrėti senus tėvus, kadangi pagyvenusių ir senų žmonių priežiūra šeimoje yra kultūrinė norma, besiremianti šeimos vertybėmis, viešąja nuomone ir pan. Šiais, teikdama jiems socialines paslaugas. Socialinės paslaugos - tai pagalbos asmenims suteikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais, šias gyvenimo sąlygas, kai pats žmogus nepajėgia to padaryti. Galutinis socialinis paslaugų tikslas - atkurti žmogaus gebėjimą funkcionuoti visuomenėje, o kalbant apie vaikus globą - sukurti asmenybę gebėjimą ir išugdyti pilnavertį visuomenės narį.
Socialine prasme individo globa ir rūpyba - tai ne tik šeimos funkcija, bet ir vienas iš valstybės uždavinių - pagalba šeimai ugdant vaikus, pagalba suaugusiems asmenims, kurie patys negali visapusiškai pasirūpinti savimi. Siaurąja teisine prasme globa ir rūpyba suprantama kaip viena valstybės rūpinimosi asmenimis, kuriems reikalingos specialios teisinio gynimo priemonės, formų. Šia prasme globa ir rūpyba apima valstybės institucijų funkcijas, vykdomas rūpinantis.
Globos nustatymo procesas
Globos nustatymo procesas prasideda nuo kreipimosi į teismą su prašymu nustatyti globą. Prašymą gali paduoti vaiko tėvai (ar vienas iš jų), globos institucija, prokuroras arba kiti suinteresuoti asmenys. Teismas, gavęs prašymą, pradeda bylos nagrinėjimą.
Bylos nagrinėjimo metu teismas renka įrodymus, apklausia šalis, vaiko atstovus, globos institucijos atstovus ir kitus asmenis, galinčius pateikti informacijos apie vaiko situaciją. Remiantis surinktais įrodymais, teismas priima sprendimą dėl globos nustatymo. Sprendime nurodomas globėjas (ar globėjai), globos rūšis, globos terminas ir kitos svarbios sąlygos.
Vilniaus apygardos teismo praktika
Remiantis Vilniaus apygardos teismo praktika (pvz., 2016 m. spalio 4 d. sprendimai), teismas ypatingą dėmesį skiria vaiko interesų užtikrinimui. Teismas nuodugniai vertina kiekvieną situaciją, atsižvelgia į vaiko ryšius su tėvais, seneliais ir kitais artimaisiais, taip pat į globėjo tinkamumą atlikti globėjo pareigas.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
Reikalavimai globėjams
Globėju gali būti skiriamas pilnametis, veiksnus asmuo, kuris yra tinkamas atlikti globėjo pareigas. Teismas, spręsdamas dėl globėjo skyrimo, atsižvelgia į asmens moralines savybes, sveikatos būklę, gyvenimo sąlygas, pajamų šaltinius ir kitus svarbius faktorius.
Globėju negali būti skiriamas asmuo, kuris yra teistas už sunkų nusikaltimą, serga sunkiomis ligomis, turi žalingų įpročių (pavyzdžiui, alkoholizmas, narkomanija) arba yra pripažintas neveiksniu.
Globėjai privalo rūpintis vaiko sveikata, auklėjimu, ugdymu, materialiniu aprūpinimu, ginti jo teises ir interesus.
Globos rūšys
Lietuvoje yra kelios globos rūšys:
- Nuolatinė globa: nustatoma, kai vaiko tėvai yra mirę, nežinomi arba pripažinti neveiksniais.
- Laikinoji globa: nustatoma, kai vaiko tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku dėl ligos, išvykimo ar kitų priežasčių.
- Globa šeimoje: vaikas apgyvendinamas globėjo šeimoje.
- Globos institucijoje: vaikas apgyvendinamas vaikų globos namuose ar kitoje institucijoje.
Teismas, spręsdamas dėl globos rūšies, atsižvelgia į vaiko amžių, sveikatos būklę, poreikius ir kitas svarbias aplinkybes. Pirmenybė teikiama globai šeimoje, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
Globos metu vaikas turi visas teises, kurias turi kiti vaikai, įskaitant teisę į:
- gyvybę ir sveikatą;
- vardą ir pilietybę;
- šeimą ir artimus ryšius;
- auklėjimą ir ugdymą;
- materialinį aprūpinimą;
- apsaugą nuo smurto ir išnaudojimo;
- dalyvavimą sprendžiant jo gyvenimo klausimus.
Globėjas privalo užtikrinti šių teisių įgyvendinimą.
Globos nutraukimas
Globa gali būti nutraukta, jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių ji buvo nustatyta, pavyzdžiui, jeigu vaiko tėvai pasveiksta, grįžta iš užsienio arba atgauna veiksnumą.
Socialinės globos poreikį vaikui su negalia nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai vaiko socialinės globos poreikiui nustatyti reikalingos kitų sričių (sveikatos priežiūros, švietimo, vaiko teisių apsaugos tarnybos ir kitų) specialistų išvados, savivaldybės institucijos nustatyta tvarka gali būti sudaroma specialistų, vertinančių vaiko socialinės globos poreikį, komisija.
Išskirtiniais atvejais, kai vaikas patiria fizinį ar psichologinį smurtą ar kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, savivaldybė gali priimti sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo, nenustačiusi socialinių paslaugų poreikio.
Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių keičiasi vaiko socialinės globos poreikiai, socialinių paslaugų įstaigos vadovas dėl socialinių paslaugų rūšies pakeitimo kreipiasi į savivaldybę, paskyrusią socialinę globą vaikui su negalia. Vadovas taip pat informuoja savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą apie vaiką su negalia, kurio tėvai (globėjai) nutraukia ryšį su savo vaiku, gaunančiu ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą socialinių paslaugų įstaigoje.
Vertindami vaiko su negalia socialinės globos poreikį, socialiniai darbuotojai visą reikiamą informaciją bei duomenis apie vaiką turi rinkti pokalbio su vaiku ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais) metu bei pagal pateiktas kitų specialistų išvadas (pedagoginės-psichologinės tarnybos, švietimo ir ugdymo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos ir kt.) ar dokumentus (Neįgaliojo ar invalido pažymėjimas, Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma).
Nustačius, jog socialinė globa vaikui su negalia nebūtina, teikiama išvada dėl bendrųjų socialinių paslaugų ar socialinės priežiūros teikimo. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimas, kuris atliekamas vadovaujantis Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 (Žin., 2006, Nr. 43-1571; 2007, Nr. 32-1162), pakartotinai neatliekamas.
Socialinis darbuotojas (komisija) išvadas dėl vaikui su negalia siūlomų socialinių paslaugų pateikia sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo priimančiam asmeniui savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.
Vaiko Specialieji Poreikiai:
- Būstas bei aplinka pritaikyti vaiko specialiesiems poreikiams.
- Vaiko šeima užtikrina vaikui visas reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas.
- Vaikas gauna jo poreikius atitinkantį maitinimą.
- Vaikas ugdomas atsižvelgiant į jo galimybes, gabumus ir talentus.
- Vaikui sukuriama stabili teigiama emocinė aplinka, kurioje jis jaučiasi reikalingas, mylimas ir saugus, ir tai nepriklauso nuo jo elgesio, negalios rūšies ar vystymosi sutrikimų.
- Gali pats pasirūpinti asmenine higiena (nusiprausti, išsimaudyti, prižiūrėti savo kūno dalis), apsirengti.
- Reikalinga pagalba atliekant visus namų ruošos darbus.
- Yra kai kurių nedidelių toliau išvardytų sutrikimų: ne visada prisimena artimuosius ar gali pateikti informaciją apie save, ne visuomet orientuojasi aplinkoje; sunkiai priima, įsisavina naują informaciją, nesugeba išlaikyti informacijos ir dėmesio; ribotas aplinkos, tikrovės, situacijos ar kalbos suvokimas; sunkiai išreiškia save ir savo norus; neadekvačiai reiškia savo emocijas ir reaguoja į situacijas (nuotaikų kaita, neprognozuojamas elgesys) ir pan.
Vaikas su sunkia negalia - vaikas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas sunkus neįgalumo lygis, kurio savarankiškumas įvertintas nuo - 15 iki - 64 balų ir kuris pagal šio priedo 8 punkto kriterijus įvertintas - 10 balų.
Socialinės Paslaugos:
- Bendrosios socialinės paslaugos namuose.
- Bendrosios socialinės paslaugos dienos centruose ir bendruomeninėse įstaigose.
- Socialinė priežiūra vaiko namuose.
- Socialinė priežiūra vaikų dienos ar krizių centruose.
- Dienos socialinė globa vaiko namuose.
- Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre.
- Trumpalaikė socialinė globa vaiko namuose.
- Trumpalaikė socialinė globa vaikus globojančiose šeimose.
- Trumpalaikė socialinė globa institucijoje.
tags: #globos #prieziuros #seimoje #teisinis #reglamentavimas