Lietuvoje vykdoma pensijų reforma ir jos įtaka pajamų nelygybei kelia didelį susidomėjimą tiek tarp gyventojų, tiek tarp ekspertų. Daugiau apie tai - TV3 Žiniose.
Vilnietis Anatolijus dar prieš pietus pirmąją šių metų darbo dieną skuba į banką. Šešiasdešimtmetis vyras ryte internetu rado vieną laisvą vietą vizitui, tad atvyko gyvai pateikti prašymo nutraukti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje.
„Norėjau pirmadieniui, neleidžia užsirašyti, buvo tik šiandien viena vieta. Geriau gyvai, nepasitikiu internetu - būna visaip, ne tą paspausi, bus problemos ir vis tiek reikės važiuoti“, - sako Anatolijus.
Vyras tvirtina esantis apsisprendęs atsiimti sukauptus pinigus ir delsti neketina.
„Tais laikais, kai tik atsidarė, parašiau pareiškimą, sakė, kad bus 14,5 tūkst. eurų sukaupimas už mano algą per darbo sutartį. Bet ne tiek - daug mažiau. Geriau atsiimsiu ir panaudosiu savo sveikatai“, - teigia Anatolijus.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Gyventojų Nuomonės Apie Pensijų Reformą
Tai pirmoji diena, kai antrojoje pensijų pakopoje kaupiantys lietuviai gali oficialiai teikti prašymus nutraukti kaupimą. Gyventojų nuomonės - labai skirtingos:
- „Atsiimsiu, nemanau, kad atėjus laikui bus žymus prieaugis mano pensijos.“
- „Nutrauksiu - paskolą bent iš dalies sumokėti.“
- „Planuoju atsiimti, noriu būti šeimininkė savo pinigų, pati galvoti, kur investuoti.“
- „Paliksiu ateičiai, antroje ir trečioje esu.“
- „Nenutrauksiu - jei yra galimybė atsiimti 25 procentus, sustabdysiu metams kaupimą. Pasiskaičiavau, man taip labiau verta.“
- „Noriu sukaupti daugiau, neverta nutraukinėti, tegu kaupiasi toliau.“
Nors prie bankų didelių eilių kol kas nematyti, fondų valdytojų internetinės svetainės neatlaikė vartotojų srauto ir strigo jau nuo ryto.
„Buvo strigimų, gal bankai neįsivertino situacijos, prašymai pateikti nepatogiai. Bankų politika - jie pasitraukė iš regionų, žmonėms bus problema, ypač tiems, kurie neturi sąskaitų ir turi vykti gyvai“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Įsigaliojus reformai, Seimas suteikė dvejų metų laikotarpį apsispręsti - nutraukti kaupimą ar likti antrojoje pakopoje. Nusprendusieji pasitraukti galės atsiimti savo įmokas ir investicinį prieaugį, o likusi lėšų dalis bus pervesta į asmeninę „Sodros“ sąskaitą, taip padidinant būsimą valstybinę pensiją.
Pensinio amžiaus sulaukę kaupiantieji, atidėję anuiteto sutarties pasirašymą, pinigus atgaus greičiausiai - per mėnesį nuo prašymo pateikimo. Kitiems dalyviams išmokos bus pervedamos pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Ministrė ragina neskubėti ir sprendimą priimti atsakingai.
„Reforma prasidėjo, gyventojai turi labai daug galimybių nuspręsti patys, ką daryti. Yra dvejų metų langas - galima ramiai įsivertinti visas aplinkybes: kiek uždirbi, kokia šeimos finansinė situacija, ar tau dabar reikia pinigų, kiek pats įmokėjai, kiek skyrė valstybė. Reikia susidėlioti. Mokė mane mama - pasiimi lapą ir padalini: taip ar ne, ką geriau padaryti“, - teigia J. Zailskienė.
„Sodros“ ir pensijų fondų valdytojų atstovai tvirtina, kad net ir daliai žmonių pasitraukus iš antrosios pakopos, likusiųjų interesai nenukentės.
„Turtas yra likvidus, greitai realizuojamas rinkos kainomis, todėl tie, kurie lieka, lieka tomis pačiomis sąlygomis - niekas nesikeičia, nepriklausomai nuo to, kiek žmonių pasitrauktų“, - teigia „Sodros“ atstovė Daiva Gerulytė.
„Pensijų fondų turtas apie 80 procentų investuotas į likvidžias finansines priemones, kurias galima parduoti per dieną be nuostolių. Valdytojai dirba, situaciją suvaldysime“, - sako Pensijų fondų asociacijos valdybos narys Paulius Kabelis.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Antrosios pensijų pakopos dalyviai šiuo metu yra sukaupę daugiau nei 10 mlrd. eurų. Vidutiniškai vienam dalyviui tenka apie 8 tūkst. eurų, o daugiau nei 50 tūkst. eurų yra sukaupę tik apie 10 tūkst. žmonių.
„Jei žmogus tikrai nori išeiti iš antrosios pakopos, logiškiau likti trečiojoje. Yra ir investicinė sąskaita kaip sprendimas - bet koks investavimo įrankis yra geriau nei tiesiog pinigų išleidimas“, - komentuoja P. Kabelis.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad per šį pusmetį antrosios pakopos dalyviai atsiims apie penktadalį šiuo metu sukauptų lėšų, o daugiau nei milijardą eurų išleis vartojimui. Antroji panašaus masto lėšų atsiėmimo banga prognozuojama kitų metų pabaigoje, artėjant dvejų metų terminui.
Reforma taip pat numato kelis būdus atsiimti visus ar dalį sukauptų pinigų. Vis dėlto fondų valdytojai perspėja: pasirinkus galimybę atsiimti iki 25 procentų lėšų savo poreikiams, žmogus lieka antrosios pakopos dalyviu ir vėliau iš jos pasitraukti nebegalės.
Todėl gyventojai raginami itin atsakingai įvertinti visas sąlygas ir pasirinkti jiems tinkamiausią sprendimą - arba likti kaupti ir didinti būsimą pensiją.
Štai jau savaitę antrosios pensijų pakopos dalyviai varsto bankų ir „Sodros“ duris, skambina telefonu, svarstydami atsiimti pinigus, ar toliau kaupti:
- „Kažkur gal investuosime, pagalvosime rimtai.“
- „Per 15 metų kokius 5 tūkst., bent vaikai turės, už ką palaidoti.“
- „Žmonės turi, ką nusipirkti, ko labai reikia, investuoti moka labai gerai.“
- „Kai prasidės procesas, automatiškai žmonės atgarsius paleis, žinosime, ką daryti.“
Ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė sulaukia klausimų, kur naudingiau išleisti sukauptus pinigus.
„Tegu paklausia žmonos, brolio, kaimyno, manau, jei televizorius svarbiausias ar šaldytuvas, tebūnie nusiperka, žmogaus sprendimas, ką jam daryti“, - sakė J. Zailskienė.
Skundai Dėl II Pensijų Pakopos
Ministrei plaukia ir skundai, pavyzdžiui, jog kaupiantieji negali atsiimti pinigų dėl sunkios ligos. Kiti skundžiasi, kad fondų valdytojų svetainėse sunku rasti prašymą nutraukti kaupimą ar įmokų stabdymas traktuojamas kaip finansinių sunkumų įrodymas.
„Gauname iš žmonių apie vieną bendrovę, atrodo, sąmoningi trikdžiai, fondų bendrovės turi pagalvoti, kad kuo pagarbiau elgsis su klientais, tuo turės didesnę galimybę sulaukti naujų. Čia tiesiog elementaru, kviečiu fondus elgtis draugiškai“, - komentavo ministrė.
Vyriausybei patvirtinus antrosios pensijų pakopos pakeitimus, fondų valdytojai gąsdino, kad reforma iš esmės griauna visą pensijų sistemą. Tačiau jai įsigaliojus, dabar jau kalba visiškai kitaip.
„Antros pakopos pensijų sistema yra išpešiota, apgriauta, masiškumas trumpu laikotarpiu bus mažesnis. Bet turime vilties, kad su šia reforma pasitikėjimas gali augti“, - tikino Pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.
Antrosios Pensijų Pakopos Skaičiai
Šiuo metu antrojoje pakopoje yra 1,43 mln. O prieaugis pernai Lietuvos antrojoje pensijų pakopoje vidutiniškai siekė 6 proc., tai yra 618 mln. eurų ir šiuo metu fonduose sukauptas turtas artėja link 11 mlrd. eurų.
„6 proc. nėra blogas rezultatas, pensijų fondai neskirti spekuliavimui, skirti ilgam periodui, jei sugebėtume 6 ar daugiau proc. 10-15 metų, būtų puikus rezultatas“, - pareiškė finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
Antros pakopos dalyviai šiuo metu yra sukaupę vidutiniškai po 7 tūkst. eurų, tačiau yra sukaupusių ir daugiau nei 100 tūkst.
„Penkių nulių zonoje tikrai. Kiek tai būtų, negaliu pasakyti, bet yra dalyvių, kurie sukaupę 100 tūkst.“ - sakė V. Rūkas.
Kiek per pirmąją savaitę fondų valdytojai jau sulaukė prašymų pasitraukti iš kaupimo ar stabdyti įmokas, neatskleidžia ir žada tylėti iki pat balandžio, kai baigsis pirmoji prašymų teikimo ir pinigų atsiėmimo banga.
„Asociacija šių duomenų nerenka, duomenis pensijų kaupimo bendrovės tiekia numatytu periodiškumu. Šiandien negaliu atsakyti, neturiu, bet matome, kad pirmųjų dienų srautas, kuris buvo tinklalapiuose, savitarnoje ar telefonu blėsta“, - pasakojo V. Rūkas.
Tie, kurie jau išėjo į pensiją ir nesulaukė antrosios pakopos reformos, šiuo metu iš „Sodros“ gauna vidutiniškai po 80 eurų kasmėnesines išmokas.
„Mažiausias - virš 9 eurų, žmogus įsigijo už 2000 eurų, smalsus, norėjo naują instrumentą išbandyti, nieko nesako šis dalykas, o didžiausias - virš 350 eurų“, - vardijo „Sodros“ atstovė Daiva Gerulytė.
Ministrė J. Zailskienė ir fondų valdytojai tvirtina, esą didžiausio gyventojų srauto pasitraukti iš kaupimo sulaukė pirmosiomis sausio dienomis, o šiuo metu aktyvumas mažėja ir primena, kad tie, kam labai trūksta pinigų, juos gali išsiimti nebūtinai iš karto visus - pirma 25 proc. pagal prezidento Gitano Nausėdos pateiktą projektą, o likusius vėliau per šiuos 2 metus.
Grupė Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliko tyrimą „Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė“, kuris pristatytas balandžio 21 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.
Tai mokslininkai vadina netikėtu atradimu. Šiuo metu Lietuvos materialios gerovės pagrindas - BVP - pasiekė tris ketvirtadalius ES vidurkio.
Baltijos šalyse darbui tenka maža naujai sukurtos vertės dalis, Lietuvoje - apie 10 proc. punktų mažiau nei vidutiniškai ES.
Nors ir pagal oficialią statistiką Baltijos šalyse pajamų nelygybė yra tarp didžiausių, tai gana optimistinis vaizdas. Pakoregavus nelygybės rodiklius pagal Nacionalinių sąskaitų makroekonominius duomenis, nelygybė visose Baltijos šalyse ir ypač Lietuvoje yra reikšmingai didesnė.
Pajamų nelygybės pokyčiai Baltijos šalyse procikliški, stinga fiskalinių automatinio pajamų stabilizavimo priemonių. Minimalių algų didinimo nepakanka, svarbus visas algų spektras.
Tyrimas rodo, kad Baltijos šalių visuomenės sunerimusios dėl pajamų nelygybės. Didžioji dauguma norėtų skandinaviškos ar net dar lygesnės visuomenės.
Apie 90 proc. apklaustų lietuvių ir apie 80 proc. estų visiškai sutinka arba sutinka, kad valstybė turi sumažinti pajamų nelygybę. Tai vienas aukščiausių rodiklių tarptautiniuose tyrimuose. Tik apie 10-15 proc. baltų norėtų gyventi šalyje, kurioje nelygybė tokia, kokia dabar.
Kita vertus, skeptiškai vertinamas profsąjungų ir dalies valdančiųjų valstiečių-žaliųjų politikų siekis Seime lankstesnius darbo santykius įtvirtinančios naujos Darbo kodekso redakcijos įsigaliojimą nuo š. m.
Romas Lazutka, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, Vilniaus universiteto profesorius, atkreipia dėmesį, kad Lietuva gyventojų pajamų struktūroje labai išsiskiria didele turto dalimi, čia ne tik dėl nekilnojamojo turto, bet ir dėl finansinio turto, t.y. įmonių savininkų pajamų (žr. „Daug kas abejoja ir mes galime abejoti, tačiau tai yra nacionalinių sąskaitų šaltinis“, - sako p. Kodėl taip yra? Ponas Lazutka samprotauja, kad dalis turto pajamų mūsų nacionalinėse sąskaitose yra apskaitomos kaip savarankiškai dirbančių asmenų pajamos arba dalis darbo užmokesčio. Tiesa, jis priduria, kad į darbo užmokestį, kuris pateikiamas 1 grafike, yra įskaičiuojamas šešėlinis darbo užmokestis, t.y. „Pagrindinis siekis - socialinės atskirties mažinimas ir žmonių gerovės augimas. Esu tikras, kad projektinis prioritetinių darbų valdymas ir nauja finansavimo tvarka leis pereiti nuo „popierinių planų“ prie realių pokyčių.
Seimo narė L. Nagienė atkreipia dėmesį, kad, užuot švaisčius milijonus eurų visų mokesčių mokėtojų lėšų, reikėtų atsigręžti į teisiškai įvirtintą, bet merdinčią profesinių pensijų kaupimo sistemą. Kitų ES šalių patirtis rodo, kad darbdavių prisidėjimas prie kaupimo II pakopoje gali būti labai veiksmingas ir naudingas privačių pensijų fondų dalyviams.
„Taigi, Lietuvoje valstybė, prisidėdama prie kaupimo II pensijų pakopoje, iškreipia situaciją perimdama galimą darbdavio prisidėjimą, be to, valstybės prisidėjimu yra savotiškai subsidijuojamas privatus verslas, neprisiimantis visiškai jokios savo vykdomos investicinės veiklos rizikos ir visą ją perkeliantis dalyviui“, - sako L.
Be kita ko, valstybės skiriamos lėšos galėtų būti skiriamos dabarties pensininkams, kurie, kaip minėta, yra viena pažeidžiamiausių socialinių grupių Lietuvoje. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje senatvės pensijoms skiriama tik 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu ES vidurkis yra 8-9 proc.
EUROSTAT`o duomenimis, Lietuvoje pajamų nelygybė 2021 m. vis dar buvo viena didžiausių ES.
Pažymima ir tai, kad ne vienus metus Europos Komisija ragina Lietuvą mažinti nelygybę pirmiausia didinant mokesčių ir išmokų sistemos veiksmingumą.
Todėl, siekiant užtikrinti konstitucinius socialinio solidarumo ir teisingumo principus, siūloma pakeisti Pensijų kaupimo įstatymo teisinį reguliavimą, numatant, kad pensijų įmoka yra mokama dalyvio lėšomis.