Lietuvoje nepasiturintys gyventojai gali gauti socialinę pašalpą, tačiau dažnu atveju už ją reikia atidirbti atliekant visuomenei naudingus darbus. Savivaldybės skaičiuoja, kad pernai tokia veikla užsiėmė šimtai žmonių - kas dirbo, tas pašalpą gavo, o kas atsisakė - liko be paramos.
Tačiau vis dėlto kai kuriems, gaunantiems šias pašalpas, iškyla klausimas, ką daryti, jei turi atidirbti savivaldybei, bet staiga susergi? Su tokia dilema jau susidūrė šią pašalpą gaunantis vilnietis Tomas: „Turiu biuletenį, dirbti negaliu. Ar reikės atidirbti vėliau? Ar savivaldybė neatims pašalpos?“ - svarstė jis.
Savivaldybės atstovai ramina - jei žmogus susirgo ir turi gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, visuomenei naudingos veiklos atlikti nereikės. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė nurodo, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai: gali būti mažinamas valandų skaičius arba nutraukiama sutartis.
Panašiai veikia tvarka ir kituose miestuose. Štai Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje sergantys žmonės atidirbti neprivalo, jei turi gydytojų išrašytą pažymą. Tačiau jei liga trunka trumpai, gali būti tiesiog sumažinamas darbo valandų skaičius. Be to, atidirbti nereikia ir senjorams, nėščiosioms, neįgaliesiems bei tiems, kurie slaugo artimuosius ar augina mažus vaikus.
Nepaisant šių išimčių, skaičiai rodo, kad daugelis socialinės pašalpos gavėjų vis dėlto turi atidirbti: pernai Vilniuje visuomenei naudingus darbus atliko 51 žmogus, Klaipėdoje - 349, Šiauliuose - 401, o Panevėžyje - net 522 žmonės. Tiems, kurie atsisakė dirbti be pateisinamos priežasties, pašalpos buvo tiesiog neskiriamos.
Taip pat skaitykite: Ar verta išeiti į išankstinę pensiją?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus. Vienas jų siūlo naikinti visuomenei naudingą veiklą, siekiant mažinti žmonių išnaudojimą.
Socialinės Išmokos Dydis
Visgi, atvejais, kai piniginėje švilpauja vėjai, valstybė yra numačiusi tam tikrus pagalbos paketus. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiamais duomenimis, nuo 2025 m. sausio 1 d. socialinė pašalpa priklauso tiems, kurių vienam asmeniui tenkančios vidutinės pajamos neviršija 243,1 Eur per mėnesį. Skaičiuojant šią sumą, nėra įtraukiami vaiko pinigai ir dalis su darbo santykiais susijusių pajamų ar nedarbo išmokų (nuo 20 iki 40 proc., priklausomai nuo šeimos sudėties).
Tais atvejais, kai asmuo gyvena vienas, socialinės pašalpos dydis priklausys nuo to, kiek laiko ji bus skiriama: pirmuosius 6 mėnesius bus mokamas skirtumas tarp 309,4 Eur ir asmens gaunamų vidutinių pajamų per mėnesį, nuo 6 iki 12 mėnesių - skirtumas tarp 265,2 Eur ir vidutinių gaunamų pajamų, ilgiau nei metus - skirtumas tarp 243,1 Eur ir vidutinių gaunamų pajamų.
Gyvenant šeimoje, pašalpa skaičiuojama kitaip: pirmam šeimos nariui priklauso skirtumas tarp 243,1 Eur ir jo gaunamų vidutinių pajamų, antram šeimos nariui 90 proc. skirtumo tarp 218,79 Eur ir vidutinių pajamų tenkančių vienam šeimos nariui per mėnesį, o trečiam ir paskesniems - 70 proc. skirtumo tarp 170,17 eurų ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį.
Netekus darbo, bedarbio pašalpa gali tapti svarbia finansine pagalba. Ją gali gauti asmenys, kurie per pastaruosius 30 mėnesių turi bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą, yra registruoti Užimtumo tarnyboje ir gavo bedarbio statusą. Ji taip pat priklauso neseniai baigusiems privalomąją karo tarnybą ar dirbusiems ES ir EEE šalyse.
Taip pat skaitykite: Studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete
Pašalpa mokama iki 9 mėnesių, tačiau gali būti pratęsta tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, artėjant pensiniam amžiui ar gydantis sveikatos įstaigoje. Išmoka susideda iš fiksuotos (215,01 Eur) ir kintamos dalies, kuri priklauso nuo buvusio uždarbio. Maksimali pašalpa 2024 m. II ketvirtį siekia 1220,21 Eur. Pavyzdžiui, jei žmogus uždirbdavo 2000 Eur per mėnesį, pirmus tris mėnesius gautų apie 1205 Eur, vėliau - mažesnes sumas.
Darbuotojai, vienoje įmonėje išdirbę 5 ar daugiau metų, gali gauti papildomą ilgalaikio bendradarbiavimo pašalpą.
Pašalpos Gavėjų Atidirbimas: Privalumas Ar Išnaudojimas?
Įsivaizduokite, Jūs papuolėte į bėdą - netekote sveikatos, nes ilgai prižiūrėjote savo sergančią mamą, per tą laiką praradote darbinius įgūdžius, o jūsų dar sovietmečiu įgyta profesija nė vienam kiek jaunesniam darbdaviui nieko nebesako. Pridėkime dar tai, kad esate priešpensijinio amžiaus, vieniša ir gyvenate nedideliame Lietuvos miestelyje, kur nedarbas net ir ne krizės metu siekia 15 procentų. Po artimojo mirties vienintelė viltis išgyventi - kreiptis pagalbos į savivaldybę. Bet nuėję ten išgirstate: „Taip, gausite pašalpą, bet už ją turėsite atidirbti.“ Tai - Irenos gyvenimo istorija.
Dabar ji gauna socialinę pašalpą, už kurią šluoja gatves, grėbia lapus, ravi gėlynus, o susirgus vietos mokyklos valytojai, ją pavaduoja. Savivaldybė tokiems ir panašiems darbams pašalpos gavėjus gali pasitelkti iki 40 valandų per mėnesį. Irena, kaip ir dar maždaug 14,8 tūkst. Lietuvos piliečių, darbuojasi už apytiksliai 7,73 Eur valandinį įkainį.
Pradiniai ketinimai buvo visai neblogi - žmogus, netekęs darbo, turėtų būti įtrauktas į visuomenę, neprarasti darbinių įgūdžių, taigi, galėtų greičiau grįžti į darbo rinką. Tačiau realybėje geri norai tapo faktiniu išnaudojimu.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondai Lietuvoje
Kaip ji įsitraukia į visuomenę? Ar ji palaiko savo įgytos žemės ūkio srities darbines kompetencijas? Kaip gatvių šlavimas jai padeda grįžti į darbo rinką? Juk valstybės interesas turėtų būti organizuoti jai paslaugas, siekiant įgyti naujas kompetencijas ir įsidarbinti, kad ji nebeskurstų, dirbtų ir savo mokesčiais prisidėtų prie valstybės gerovės.
Tačiau tokie aplinkos priežiūros darbai į darbo rinką sugrąžina vos vieną kitą. Šiandien šalyje turime beveik 15 tūkst. žmonių, įtraukiamų į įvairias veiklas, įprastai atliekamas kiemsargių, valytojų, medkirčių, o kartais net ir statybininkų.
Už žmones, atliekančius visuomenei naudingą veiklą, įmokos nemokamos, taigi dirbdami jie nekaupia stažo. Išėję į pensiją asmenys, kurie ilgai atliko visuomenei naudingus darbus, gaus šalpos pensiją, kuri, neturint pakankamai darbinio stažo, dabartiniais skaičiavimais, gali siekti vos 248 Eur, taigi jie gyvens giliame skurde. Negana to, jie nėra draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų.
Jei neis „atidirbti“, parama, kuri vienišam asmeniui šiuo metu siekia beveik 310 Eur, bus mažinama, o išgyventi net ir už 310 Eur šiais laikais, sutikite, sunkiai įmanoma.
Kodėl susiformavo tokia ydinga sistema? Piniginę socialinę paramą kasmet Lietuvoje gauna 2-3 procentai, skaičius kasmet mažėja. Savivaldybės šias išmokas išmoka iš tikslinių valstybės dotacijų. Taigi, sudaromos palankios sąlygos savivaldybių gudravimui - ponia Irena nesamdoma valytojos darbui, vietoj to jai mokama parama iš valstybės biudžeto, o ji atlieka darbą, kurio reikia savivaldybei. Tokia schema labai paranki savivaldybėms: realiai jos gali naudotis nemokama darbo jėga.
Savivaldybės teigia, kad tokie žmonės, kaip ponia Irena, nenori dirbti, jie nepajėgūs eiti į darbus ir juos tinkamai atlikti. Dalis tiesos yra. Kaip minėjau, ponia Irena per ilgametę mamos priežiūrą prarado sveikatą, ji tikrai nėra pajėgi dirbti fizinį darbą visą darbo dieną. Bet mūsų Darbo kodeksas tokiais atvejais labai lankstus, galima žmogų samdyti vos kelioms valandoms.
Kokia išeitis? Jei žmogus atlieka tokius darbus, jis turi gauti darbo užmokestį, už jį turi būti mokami mokesčiai bei socialinio draudimo įmokos. Jei žmogus nedirba, jis turėtų gauti paslaugų pagal poreikius. Vieniems - tai tarpininkavimas įsidarbinant, o sėkmės atveju - pagalba jau dirbant. Kitiems - bazinių socialinių įgūdžių ugdymas, dar kitiems - kompiuterinio raštingumo mokymai, psichologo konsultacijos ar reabilitacija priklausomybių centre. Valstybėje jau yra tam sukurti mechanizmai, pavyzdžiui, atvejo vadyba nedirbantiems asmenims.
Visuomenei naudingos veiklos panaikinimas apsaugotų ne tik ponią Ireną, bet ir dar beveik 15 tūkst. žmonių Lietuvoje.
Socialinės Apsaugos Ir Darbo Ministerijos Iniciatyvos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma keisti dabar galiojančią tvarką. Jei pataisos bus priimtos, pinigų galės gauti daugiau žmonių ir ilgesnį laiką. Piniginė parama gali siekti ir 802 eurus per mėnesį.
Minėtomis pataisomis ministerija siūlo keisti Piniginės socialinės paramos pasiturintiems gyventojams įstatymą. Jos tikslas - didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą ir adekvatumą, paskatas integruotis į darbo rinką.
Pagal registruotą projektą, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą būtų atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (ne mažiau kaip 2/3 maksimalaus darbo laiko), įtvirtinant, kad darbuotojai turi teisę į paramą nepriklausomai nuo darbo laiko trukmės.
Be to, siekiant motyvuoti darbingo amžiaus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, siūloma tobulinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimą: nustatyti, kad 100 procentų dydžio socialinė pašalpa, mokėta iki įsidarbinimo, būtų mokama 6 mėn. (vietoje 3 mėn.); trumpinti registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpį nuo 6 iki 3 mėn.; išplėsti gavėjų ratą - papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus mokėti ir tiems asmenims.
Taip pat pataisomis siūloma padidinti turto normatyvus, kurių negalima viršyti norint gauti paramą.
Ministerija priminė, kad ne visiems darbingo amžiaus darbingiems asmenims, siekiantiems gauti piniginę paramą, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje.
Tad siekiant motyvuoti paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, pataisomis siūloma išplėsti gavėjų ratą ir papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus mokėti ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma (pvz., auginantiems mažamečius vaikus, slaugantiems ar prižiūrintiems asmenis su negalia).
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė svarstė, kad Lietuvoje paramos gavėjai sudaro apie 2 proc. gyventojų, tad priėmus siūlomas pataisas statistiškai ženklaus skurdo rizikos sumažėjimo nebūtų. Tačiau, pasak jos, siūlomi pakeitimai reikšmingi, nes didina paramos prieinamumą ir įgalina žmones.
Ji teigia palaikanti nuostatą dėl visuomenei naudingos veiklos, kurią turi atlikti paramos gavėjai, naikinimo. „Šiuo metu savivaldybės už skiriamą paramą gali ją gaunančius asmenis pasitelkti atlikti visuomenei naudingą veiklą. Pradinė idėja ir ketinimai, kad atskirtyje esantys žmonės tokiu būdu įsitrauktų į visuomenę, įgytų ar panaudotų ir lavintų turimus įgūdžius, buvo geri, tačiau realybėje dabar veikianti sistema išnaudoja žmones, neįgalina jų susirasti darbo“, - pabrėžė pašnekovė.
Jos teigimu, daugiau nei 80 proc. visuomenei naudingos veiklos yra nuolatinio pobūdžio aplinkos tvarkymo darbai.
„Žinomi atvejai, kuomet žmonės mėnuo iš mėnesio eina atlikti tvarkymo, valymo ir kitų darbų pagal iš anksto sutartą grafiką, tačiau už tai jiems nėra mokamas atlyginimas, jie nėra draudžiami. Tai vertiname, kaip žmonių išnaudojimą, o ne įgalinimą. Be to, už tokias pat paslaugas verslas turi mokėti ar įdarbinti žmones, mokėti jiems „Sodros“ įmokas, savivaldybės išnaudodamos esamą sistemą šito išvengia. Todėl tokią sistemą reikia naikinti, o vietoje jos žmonėms teikti kompleksinę pagalbą arba įdarbinti tose vietose, kur darbuojamasi nuolatinio darbo pagrindu“, - svarstė A. Adomavičienė.
Socialines pasalpos skyrimo tvarka nustato kiekviena savivaldybe. Yra reikalavimai asmenims, kurie tokias pasalpas nori gauti. Pasalpu skyrimas nera privalomas dalykas, valstybe ir savivaldybe neprivalo islaikyti darbingo amzius nedirbanciu asmenu.
Jei netenkinate nustatytu reikalavimu socialinei pasalpai gauti, jos tiesiog negausite. Jei yra nustatyta tokia tvarka, teisinio pagrindo reikalauti pasalpos jus neturite, nes atidirbimas reglamentuotas teises aktuose, o ne isgalvotas ir vykdomas neteisiniu keliu.
Del darbo sutarties sudarymo - cia jau kiti klausimai, susije su mokesciais uz darbuotoja, reikalavimais patiems norintiems dirbti ir eile kitu dalyku.
Socialine pasalpa yra kiekvienos valstybes ar administracinio vieneto reikalas ir jokiu prievoliu valstybe moketi socialines pasalpas neturi. Tolabiau, kad tokia atidirbimo praktika buvo pradeta taikyti pagrinde piktybiniams bedarbiams, t.y. asmenims, kurie yra darbingo amziaus, taciau labai ilga laika nedirba ir piktnaudziauja socialiniu pasalpu gavimo tvarka.
Labai dziaugiuosi, kad socialiniu pasalpu tvarka yra sugrieztina ir mokama puse metu be jokio atidirbimo, o paskui reikia atidirbineti arba ji yra mazinama arba nutraukiama. Puse metu mokama bedarbio pasalpa + puse metu socialine pasalpa = per vienerius metus darba tikrai imanoma susirasti.
Tuo tarpu prievartinis darbas - tai prievartos naudojimas prieš asmenį siekiant jį priversti dirbti. Dar norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį, kad tokie susitarimai sudaromi tik su darbingais sveikais asmenimis; nei sergantiems, nei pensininkams, nei neįgaliems ar nėščioms moterims ir panašioms grupėms asmenų tokie darbai neskiriami.
Nepatekimą į skurdą garantuojama tam tikroms socialinėms grupėms, tuo tarpu nė viename įstatyme nėra reglamentuota, kad aš, dirbantis asmuo, privalau išlaikyti 3 pensininkus ir dar 5 darbingus sveikus asmenis. Tai pažeidžia mano teises, nes aš neprivalau išlaikyti kitų asmenų (tam tarpe ir tamstos). O jei tamsta tingi atidirbti 16 val per mėnesį naudingus visuomenei (kuri tau tą pašalpą moka) darbus - ačiū tokioms savivaldybėms, kurios gina juodai dirbančių piliečių interesus.
Visuomenei naudingu darbu atidirbimas- hmz..,.abejones islieka. Manyciau darbai galetu buti atliekami, bet turetu buti atliekami is esmes pagal igyta issilavinima ir profesija. T. y. darbai turetu buti organizuojami protingai, zmoniskai ir nezeminant zmogaus orumo. Inteligentiskos profesijos asmenims reikalavimas dirbti arklideje ar likerio-degtines gamykloje kelia tam tikru abejoniu.
Jei tamstai neužtenka orumo pačiai užsidirbti, tai kodėl užtenka orumo melžti valstybę?
Liepiant atidirbti pasalpas tarp savivaldybes ir prasanciojo paramos yra sudaroma sutartis pagal CK (ko gero del paslaugu teikimo), todel visos garantijos ir atsakomybe yra nustatyta. Nera taip, kad "eik nelegaliai dirbk, nes kitaip nieko negausi".
Stazas yra skaiciuojamas pagal darbo sutarti, taciau pagal ja ir atitinkami mokesciai privalo buti mokami, todel idarbinimas pagal darbo sutarti siuo atveju netektu prasmes, nes kazin ar nekainuotu daugiau nei pati pasalpa, o ir isdirbtu valandu per menesi yra tik 16 - toks cia ir stazas (nepamirskim, kad normaliai pilnu etatu dirbantis asmuo dirba 160 valandu per menesi).
Valstybės tokia paskirtis, padėti ir remti savo labiausiai pažeidžiamus piliečius. Visi mes mokame mokesčius valstybei kaip tik tam, kad vėliau, esant reikalui, galėtume gauti reikiamą pagalbą. Reikalavimas ne tik mokėti mokesčius, bet ir atidirbti už paramą, kurią kiekvienas "kaupia" yra aiškiai nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas. Priešingu atveju, bet kokios sąlygos ar reikalavimai norint naudotis valstybės teikiamu gėriu būtų teisingi.
Bedarbiai, registruoti darbo birzoje, yra draudziami valstybes lesomis. Uz paslaugu sutartis su savivaldybemis papildomai sveikatos draudimas nera mokamas. Del darbo grafiko galite su savivaldybe derinti is anksto, niekur istatymai nenumato, kad butina atidirbti visas 3 dienas is eiles. Prarasti sveikata galima ir dirbant pagal darbo sutarti, tik paprastai dirbantys pagal darbo sutarti dirba 40 val/sav arba 160 val/men, o ne 3 dienas per men (24 val/men).
Žinoma, sutinku, kad žala žmonėms turi būti atlyginta. Civilinio proceso tvarka. Manau, kad neteisinga pritempinėti šioje situacijoje įst. ar teisės analogijas ar pan. Negalima teise pateisinti šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų. Ex injura non oritur jus.
DK 281 straipsnis. 1. DK 283 straipsnis. 1. 2.
Civilineje teiseje be kita ko galioja a. laisves b. Musu atveju laisves principas panasus i tarybines armijos laisves principa - viskas vykdoma savanorishkai. Savanorius paskiria kuopos virshyla. Bet ne tai svarbiausia.
Valstybės tokia paskirtis - padėti ir remti savo labiausiai pažeidžiamus piliečius.
tags: #salygos #pasalpai #gauti #valandu #atidirbimas