Lietuvos žemės ūkis, ypač smulkūs ūkiai, susiduria su iššūkiais didėjant konkurencijai rinkoje. Siekiant gerinti konkurencingumą ir paspartinti restruktūrizavimo procesą, Lietuva, pasinaudodama šalies ir ES finansiniais ištekliais, siūlo įvairias subsidijas ir finansavimo galimybes. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime subsidijų taikymo sąlygas ūkiams Lietuvoje.
Lietuvos žemės ūkis
Finansavimo Galimybės ir Sąlygos
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas numato įvairias finansines priemones, skirtas investicijoms į žemės ūkio valdas. Šios priemonės apima tiek dotacijas, tiek lengvatines paskolas. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo lapkričio 6 d. priima paraiškas pagal intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.
Kreditai ir Paskolos
Kreditai teikiami iki 2029 m. Pagal finansinę priemonę „Investicijos (įskaitant tvarias) į žemės ūkio valdas“, įgyvendinamą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m.
Kas gali kreiptis dėl finansavimo?
Kreipiasi dėl produktų (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus) perdirbimo, kurie išvardyti sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede. Galutinis produktas gali būti nenurodytas I priede (parama šiuo atveju yra skiriama laikantis 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (ES) Nr.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavėjai
Kokia galima didžiausia kredito suma?
- Kredito dydis negali viršyti 100 000 eurų.
- Kredito dydis negali viršyti 1 mln.
Kai kreditas teikiamas įmonėms, veikiančioms iki 3 metų, arba įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, joms gali būti suteikta dotacija (subsidija). Dotacija skiriama, jei kredito gavėjas, įgyvendinęs verslo planą, pasiekia kredito sutartyje nustatytus, investicijų naudą patvirtinančius rodiklius (pavyzdžiui, verslo plane nurodytus produktų gamybos pardavimo rodiklius).
Kokia yra kredito kaina?
- Kredito palūkanos skaičiuojamos tik kredito unijos daliai, t. y. 40 proc. kredito daliai, kurios yra ne didesnės nei 5 proc. marža + 6 mėn. EURIBOR, likusiai 60 proc.
- Palūkanos skaičiuojamos tik kredito unijos lėšų daliai (20 % kredito daliai). Kintama palūkanų dalis - 6 mėn. EURIBOR, fiksuota palūkanų dalis - iki 5 %.
Suteikiant kreditą yra taikomas kredito administravimo mokestis (kredito sutarties sudarymo ar jį atitinkantis). Jis yra apskaičiuojamas, taikant 2 proc.
Koks galimas ilgiausias kredito grąžinimo laikotarpis?
Kreditai teikiami ne ilgiau kaip iki 2029 m.
Dotacijos
Pagal Intervencinę priemonę atskiriems žemės ūkio sektoriams numatyti atskiri biudžetai. Dotacijoms skirta 50 mln. Eur:
- Pieninės galvijininkystės sektoriui - 15 mln. Eur
- Mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams - 7,5 mln. Eur
- Kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams - 7,5 mln. Eur
- Sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriams - 10 mln. Eur
- Kitiems augalininkystės sektoriams - 10 mln. Eur
Paramos Intensyvumas ir Sumos
Didžiausias paramos intensyvumas remiamuose žemės ūkio sektoriuose negali viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės, išskyrus atvejus, kai prašoma ar sutinkama dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo, kuris negali būti mažesnis kaip 20 proc.
Taip pat skaitykite: Susitarimo analizė
Maksimalios paramos sumos:
- Kai teikiama investicinė parama - iki 500 tūkst. Eur
- Kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola - iki 700 tūkst. Eur, iš kurių didžiausia leistina investicinės paramos suma negali viršyti 500 tūkst. Eur ir didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 tūkst. Eur
- 2023-2027 metų strateginio plano laikotarpiu negali viršyti 1,2 mln. Eur, įskaitant gautą lengvatinę paskolą, kuri negali viršyti 200 tūkst. Eur.
Reikalavimai Pareiškėjams ir Partneriams
Dėl paramos investicijoms ir lengvatinės paskolos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys.
Pagrindiniai reikalavimai:
- Pareiškėjo ir partnerio pajamos iš žemės ūkio veiklos ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų supirkimo ir (arba) perdirbimo ir pateikimo rinkai per 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo sudaro ne mažiau kaip 50 proc.
- Atkreiptinas dėmesys, kad, kreipiantis investicinės paramos, paraišką galima teikti kartu su ne jaunesniu (-iais) kaip 18 metų amžiaus partneriu (-iais).
- Pareiškėjas ir partneris (-iai) iki paramos paraiškos pateikimo turi pasirašyti bendrą jungtinės veiklos sutartį, sudarytą laikantis pagrindinių geros partnerystės principų.
Paraiškų Vertinimas ir Atranka
Paraiškų investicinei paramai gauti bei investicinei paramai ir lengvatinei paskolai investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui gauti atrankos vertinimas atliekamas ir paramos paraiškų pirmumo eilės sudaromos vadovaujantis Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Skirtingų žemės ūkio sektorių paraiškos vertinamos pagal 7 atrankos kriterijus, už atitiktį kiekvienam iš kriterijų suteikiama nuo 2 iki 25 balų. Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius visuose žemės ūkio sektoriuose - 35 balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko 35 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai logistikos įmonėms: galimybės ir privalumai
Lengvatinei paskolai gauti pateiktų paramos paraiškų atrankos vertinimas neatliekamas.
Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos paraiškoje, realiai suplanuotos, pagrįstos, atitinkančios pareiškėjo ir partnerio (-ių), kai paraiška teikiama su partneriu, ūkių gamybinį potencialą ir neviršijančios vidutinių rinkos kainų.
Nepamirškite atnaujinti žemės ūkio valdų duomenis
Smulkių Ūkių Problemos ir Paramos Kryptys
V. Lietuvos žemės ūkyje vyrauja smulkūs - iki 10 ha ūkiai. Ūkių veiklos analizė rodo, kad atskirų regionų smulkiems ūkiams iš tradicinės veiklos gaunamų pajamų ūkiams plėsti neužtenka. Lėšų trūksta net būtiniausiems šeimos narių poreikiams tenkinti bei jų socialinio saugumui užtikrinti.
Didėjant konkurencijai rinkoje, nemažai smulkių ūkių, kurie sudaro beveik pusę šalies registre įregistruotų ūkių, gali bankrotuoti. Smulkių gamintojų problemos dar labiau paaštrės Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Tapus šios bendrijos nariais, smulkiems ūkiams gerinti konkurencingumą reikės dar aktyviau.
Lietuvoje, pagal EDV gamybos rezultatus, iki 11 ha ūkiai priskiriami pačiai žemiausiai klasei - iki 2 EDV. Tai būtų smulkūs ūkiai. Lietuvos Statistikos departamento (SD) duomenimis, įregistruotų ūkininkų vidutinis ūkio dydis yra 15,2 ha. Tačiau pagal ūkių ekonominį (EDV) dydį bei vidutinių ūkių dydį, smulkiu ūkiu šalyje laikomas iki 10 ha ūkis.
Smulkūs ūkiai išskiriami dar į dvi kategorijas: ūkius, kurių pagrindinės pajamos yra iš žemės ūkio veiklos (žemės ūkio produktų gamybos ir jų pirminio apdorojimo bei perdirbimo) ir ūkius, kuriuose žemės ūkio produkcija yra pragyvenimo šaltinis, kai nėra realių galimybių gauti papildomų pajamų iš kitų kaimo verslų. Antrajai kategorijai taip pat priskiriami smulkūs ūkiai, kurių savininkai pagrindines pajamas gauna dirbdami samdomą darbą. Šiai ūkių kategorijai reikėtų priskirti nespecializuotus iki 3 ha sodybinius ūkius. Tokie ūkiai dar vadinami socialiniais ūkiais.
Smulkūs ūkiai, iki 10 ha, šalyje užima 893,3 tūkst. ha (35 proc.) dirbamos žemės ir pagamina apie 30 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos nuo visos gamybos apimties. Tenka pažymėti, kad smulkūs ūkiai žemę naudoja gana intensyviai. Daugiausiai bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės, apskaičiuotos žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) hektarui, pagamina 10-20 ir 20-50 ha ūkiai, mažiausiai - didesni negu 50 ha. Smulkiuose, nuo 3,1 iki 10 ha, ūkiuose bendrosios žemės ūkio produkcijos ŽŪN viename hektare pagaminama daugiau negu 50 ha ir didesniuose ūkiuose. Smulkių ūkių bendrojoje žemės ūkio produkcijoje didesnę dalį sudaro brangesni rinkoje produktai - pienas, daržovės ir bulvės bei kt. Lietuvos žemės ūkyje smulkus ūkis nėra nykstantis ir išlieka svarbus žemės ūkio produkcijos gamyboje.
Pagal registracijos duomenis, daugiau kaip 60 proc. ūkininkų yra 60 m. ir vyresni. Tik 8 proc. ūkininkų yra iki 40 m. amžiaus. Jauni žmonės nerodo didelės iniciatyvos ūkininkauti.
Remiantis darbo sąnaudų normatyvais atskiriems žemės ūkio darbams atlikti, smulkiuose mišrios gamybos iki 3 ha ūkiuose vidutiniškai per metus turėtų būti dirbama 500-600 val., arba 0,3 pilnai užimto dirbančiojo, didesniuose, 3,1-10 ha ūkiuose atitinkamai - 0,7 - 0,9. Todėl siekiantys didesnių pajamų, turės tradicinę žemės ūkio veiklą derinti su alternatyvia veikla arba samdomu darbu.
Paramos Kryptys
Lietuvos Vyriausybė vykdydama programą patvirtino Kaimo rėmimo fondo lėšų naudojimo kryptis:
- žemės ūkio rinkos ekonominio reguliavimo ir ūkininkų bei žemės ūkio įmonių pajamų palaikymo priemonėms įgyvendinti;
- tikslinėms investicijų programoms finansuoti;
- žemės ūkio mokslui, konsultavimui ir mokymui, informacinei sistemai, Žemės ūkio paskolų garantijų fondui.
Derinant valstybės paramos principus prie ES standartų, viena iš pagrindinių pajamų palaikymo formų tampa tiesioginės išmokos žemės ūkio produkcijos gamintojams. Tiesioginės išmokos skiriamos už javų, rapsų, linų pasėlius, modernizuotuose žieminiuose šiltnamiuose auginamus augalus, intensyviai prižiūrimus verslinius sodus ir uogynus, karves žindenes. Derinant žemdirbiams teikiamą paramą prie ES, pradėtos mokėti išmokos už paskerstus galvijus ir ėriavedes.
Žemės ūkio rinkai reguliuoti ir gamintojų pajamoms palaikyti 2002 m. buvo skirta 198,3 mln. Lt, o 2003 m. 201,2 mln. Lt. Dalis lėšų buvo skiriama investicinei paramai, kooperacijos plėtrai skatinti, ekologiniam žemės ūkiui ir bitininkystei remti, paskolų palūkanoms bei nelaimių nuostoliams iš dalies padengti.
Pavyzdžiai Paramos Veikloms
Štai keletas pavyzdžių paramos veikloms, kurios buvo įgyvendintos 2024-2025 metais:
- Biometano ir (ar) biodujų panaudojimas žemės ūkyje pakeičiant dyzelinį kurą.
- Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas žvejybos laivuose.
- Gamybinės investicijos į tvarią akvakultūros gamybą ir susijusias pridėtinę vertę kuriančias veiklas.
- Naujų antros kartos biodegalais varomų žemės ūkio technikos pirkimas.
- Miškų ūkio modernizavimas ir paslaugų miškų sektoriuje teikimas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad paramos sąlygos ir reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo konkrečios priemonės ir laikotarpio.
Statistika ir Duomenys
Štai keletas lentelių, apibūdinančių žemės ūkio struktūrą Lietuvoje:
ES parama
1 lentelė. Bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė ir struktūra pagal ūkių kategorijas 1997-2002 m.
| Metai | Visi ūkiai, mln. Lt | Ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiai, mln. Lt | ŽŪB ir įmonės, mln. Lt |
|---|---|---|---|
| 1997 | 6376378,6 | 4826,7 | 1551,9 |
| 1998 | 66153,0 | 4871,5 | 1281,5 |
| 1999 | 505065,6 | 4095,9 | 969,7 |
| 2000 | 4497,0 | 3568,9 | 928,1 |
| 2001 | 4501,7 | 3557,0 | 944,7 |
| 2002 | 4303,3 | 3396,2 | 907,1 |
2 lentelė. Ūkių pasiskirstymas pagal dydį ir naudojamos žemės plotą 2003 m.
| Ūkių grupės pagal plotą, ha | Ūkių skaičius, tūkst. | Naudojama žemė, tūkst., ha |
|---|---|---|
| 0-3 | 102,33 | 228,48 |
| 3-10 | 127,99 | 664,80 |
| 10-20 | 30,03 | 411,03 |
| 20-50 | 12,95 | 382,68 |
| 50-100 | 3,04 | 207,66 |
| 100 ir daugiau | 2,06 | 657,92 |
3 lentelė. Ūkininkų ūkių struktūra pagal ūkio dydį ir ūkio šeimininko amžių, proc.
| Ūkio dydis, ha | Iki 29 | 30-39 | 40-44 | 45-49 | 50-59 | 60 ir daugiau |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 3-10 | 1,7 | 5,4 | 3,7 | 5,6 | 20,9 | 62,7 |
| 10-20 | 1,7 | 6,3 | 4,6 | 5,9 | 21,2 | 60,3 |
| 20-50 | 2,0 | 9,2 | 7,0 | 7,7 | 22,7 | 51,3 |
| 50 ir daugiau | 3,1 | 15,2 | 9,2 | 13,0 | 24,6 | 34,9 |
4 lentelė. Ūkinės veiklos pelno ir subsidijų palyginimas įvairaus dydžio ūkiuose 1998-2002 m.
| Ūkių grupės pagal dydį, hektarais | 1998 metai | 2002 metai | ||
|---|---|---|---|---|
| Bendrasis pelnas ir subsidijos, tūkst. Lt | Subsidijų dalis pelne, proc. | Bendrasis pelnas ir subsidijos, tūkst. Lt | Subsidijų dalis pelne, proc. | |
| Iki 10 ha | 8,88 | 5,3 | 4,13 | 14,0 |
| 10,1 - 20 | 11,76 | 13,1 | 8,61 | 24,8 |
| 20,1 - 30 | 14,21 | 11,4 | 11,58 | 36,3 |
| 30,1 - 40 | 21,06 | 10,8 | 20,42 | 22,0 |
| 40,1 - 50 | 26,79 | 14,6 | 26,89 | 26,4 |