Nors įmonės jau seniai pripažino svarbą išklausyti ir bendrauti su klientu, tačiau jos kovoja su besiformuojančiu reiškiniu, tai - vartotojo kuriama aplinka. Socialinės medijos ne tik sustiprina šiuos ryšius, bet ir sukuria naujas galimybes ir naujus įprastinių ryšių variantus.
Šiame straipsnyje siekiama ištirti socialinių medijų taikymo galimybes logistikos (sandėliavimo) paslaugas teikiančiose įmonėse.
Socialinių medijų taikymo galimybių tyrimas logistikos įmonėse
Atliktas socialinių medijų taikymo tyrimas įmonėse apėmė vartotojų požiūrio į socialinę mediją, socialinės medijos naudą įmonei, įmonės darbuotojų komunikacijos būdus ir kt. aspektus.
Apklausoje dalyvavo keturių sandėliavimo logistikos įmonių darbuotojai, kurios įsikūrusios Vilniaus mieste: UAB Didneriai, UAB Itella Logistics, UAB Baltic line, UAB DS Construction. Įmonės buvo pasirinktos atsitiktinai, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių, kad būtų galima apklausti daugiau respondentų vienu metu. Šiose keturiose įmonėse bendrai dirba 293 darbuotojų. Pateiktą anketą užpildė 93 respondentai. Anketa buvo sudaryta taip, kad tyrime dalyvaujantys respondentai gebėtų ganėtinai greitai atsakyti į anketos klausimus, galėtų rinktis iš pakankamo skaičiaus atsakymų variantų. Respondentams iš viso pateikta 12 klausimų su galimais atsakymų variantais.
Anketos buvo platinamos pristatant jas į įmones tiesiogiai ir surenkant jas po poros dienų. Kiekybinė anketinė apklausa atlikta suskaičiavus atsakymus, išvedus vidurkius procentine išraiška.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Pagal pateiktus atsakymus aišku, kad aktualiausia socialinės medijos pagalba yra informuoti žmones apie tam tikrus įvykius, produktus, renginius ar problemas. Atsakymas į klausimą apie kitas informacijos skleidimo priemones, parodė, kad pagrinde įmonės naudoja tik socialines medijas.
Socialinė medija naudojama, nes tai yra pigu, greita, patogu, globalu, lengvas prieinamumas. Visa tai yra svarbu kiekvienos įmonės darbe ir rezultatų siekime.
Į paskutinį anketos klausimą buvo atsakyta, kad komunikacijai su darbuotojais dažniausiai naudojamas el.paštas, telefonas ir skype.
Atlikto tyrimo analizė leido nustatyti, kad pasirinktose įmonėse socialinės medijos naudojamos plačiai. Jos padeda darbuotojų komunikacijai įmonės viduje, leidžia pasiekti didelį vartotojų ratą, greitai ir paprastai keistis informacija, skleisti informaciją apie įmonę ir kt. Socialinės medijos naudojimas yra teigiamas dalykas, kurio dėka sutaupoma daug laiko ir išlaidų.
Socialinės medijos priemonės leidžia:
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
- bendrauti žinutėmis su bendradarbiais ar pranešti tam tikrą informaciją vienu metu visiems įmonės darbuotojams;
- skelbti, redaguoti ir rūšiuoti tekstą ar failus, susijusius su pačiu darbuotoju ar kitais bendradarbiais;
- peržiūrėti žinutes, ryšius, tekstą ar failus, paskelbtus, redaguotus ar surūšiuotus bet kokiu metu.
Siekiant atskleisti logistikos paslaugų vystymosi Lietuvoje problematiką ir išryškinti jų tobulinimo perspektyvas, buvo atliktas Lietuvos smulkių ir vidutinių logistikos įmonių naudojimosi ES parama tyrimas. Rašant darbą buvo naudotasi įvairiais Lietuvos ir užsienio autorių darbais, interneto tinklapiuose talpinama medžiaga bei periodinės spaudos straipsniais šia tematika.
Labai dažnai logistika yra tapatinama su prekės judėjimu ir sandėliavimu. Kitaip sakant, logistika yra suprantama kaip fizinis paskirstymas. Tačiau pats terminas logistika turi kur kas platesnę reikšmę.
Tiek užsienio, tiek ir lietuvių ekonominė ir vadybinė literatūra pateikia labai įvairias logistikos sampratas. Lietuviai mokslininkai literatūroje įprastai logistikos apibrėžimus skiria į dvi grupes: pirma susijusi su materialiniais srautų valdymu gamybos ir apyvartos sferoje, antra susijusi su naujų galimybių paieška didinant materialinių srautų efektyvumą.
Pagrindiniai logistikos tikslai yra pristatymo trukmė, patikimumas, lankstumas ir jo kokybė. Pristatymas turi įvykti laiku, taip pat sutartys irgi turi būti įvykdytos. Labai svarbu, ar laikomasi pristatymo terminų. Logistika turi tenkinti vartotojų norus ir poreikius (t.y., pirkimo kiekis, trukmė, įpakavimas, persiuntimas, bendradarbiavimas, išorinė aplinka). Kokybė logistikos srityje atitinka produkto/paslaugos kokybę, taip pat ar užsakymas atitinka pervežtos prekės rūšį, kiekį bei būklę. Visus šiuos logistikos/prekės pristatymo tikslus svarbu stebėti, nes jų nesilaikant, pastebima neigiama klientų reakcija, sąlygojanti netinkamą informacijos judėjimą - informacinę logistiką.
Dauguma užsienio įmonių turi savo logistikos skyrius, o šalys - logistikos organizacijas. Logistikos organizacijos veikla aktuali ir Lietuvai, nes egzistuoja daug neįspręstų, nesuderintų, žemo techninio lygio logistikos procesų sprendimų, nėra sisteminio požiūrio į logistinę veiklą. Tai išlieka aktuali praktinio veiklos tobulinimo problema.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Šalies ūkinės reformos raidoje ypatingą reikšmę turėtų įgyti naujos vadybos mokslo šakos - logistikos - panaudojimas. Tai dar viena valdymo tobulinimo priemonė. Logistinio valdymo sistemos metodologiniai ir konceptualieji pagrindai turi universalų pobūdį, sprendžiant atskiros įmonės ar net visos šalies ūkio valdymo klausimus, nes jais moksliškai pagrindžiami priimami sprendimai.
Pavyzdžiui, transporto srityje logistika suprantama kaip žaliavų, nebaigtos produkcijos ar gatavų gaminių racionalaus judėjimo planavimas bei parinkto maršruto kontrolė. Jeigu pagrindinį marketingo tikslą apibūdintume kaip paklausos kūrimą ir skatinimą, tai logistikos tikslas - paklausos tenkinimas.
Verslo logistikos specialistas turi gebėti kompleksiškai taikyti vadybos teorijas ir metodus atliekant įmonės išorinės ir vidinės aplinkos bei logistikos procesų vertinimą, išmanyti šiuolaikinio verslo materialiųjų ir informacinių srautų projektavimo, organizavimo ir įgyvendinimo standartus bei modelius, kurie leidžia formuoti verslo logistikos strategijas grindžiamas darnios plėtros principais ir paremtas orientacija į inovacijas ir technologijų pažangą.
Verslo logistikos sistema susideda iš sandėlių tinklo, mažmeninio realizavimo rinkos, atsargų, transporto ir informacinės sistemos. Produkcijos srautų judėjimo ir saugojimo veiklos visuma yra visos biznio logistikos sistemos dalis. Kartu egzistuoja ir informacijos srautų tinklas, kuriuo perduodama informacija apie atsargų kiekį, pardavimo apimtis, produkto kainas, transporto tarnybos darbą. Informacijos tinklo grandys susideda iš paštu, telefonu ar faksu perduodamos informacijos iš vieno geografinio taško į kitą. Susikirtimo taškai yra informacijos surinkimo ir perdavimo punktai, kuriuose menedžeriai, naudodamiesi kompiuteriais, valdo pardavimo, transportavimo ir saugojimo procesus bei registruoja operatyvinę informaciją.
Logistikos informacinė sistema (LIS) yra valdymo informacinės sistemos (VIS) dalis. Ji užtikrina informaciją, reikalingą logistiniam valdymui. Logistikos informaciniai poreikiai gali būti skirstomi į keturis lygmenis.
Žemiausiojo lygmens informacija susijusi su gamybos organizavimu ir operatyviniais klausimais. Išvardyti klausimai iškyla daug kartų per valandą, todėl labai svarbu informacijos perdavimo greitis. Antrojo, aukštesniojo lygmens informacijos vartotojais tampa žemiausiųjų grandžių vadovai, t. y. sandėlio menedžeris, kontroliuojantis produkcijos ir žaliavų atsargas, sandėlio darbo efektyvumą bei darbininkų darbo našumą, transporto eksploatacijos skyriaus viršininkas, tvarkantis transporto naudojimą, transportavimo organizavimą ir maršrutizavimo klausimus. 3-iojo, vidutiniojo valdymo lygmens taktiniai gamybos prognozavimo klausimai apima ne ilgesnį kaip vienerių metų periodą. Aukščiausiojo valdymo lygmens strateginiai firmos tikslai, politika, uždaviniai apima visą logistikos struktūrą ir tiekimo bei paskirstymo organizavimą.
Gerai parinkta sistema padeda organizuoti efektyvų gamybos valdymą. Pagrindinės integruotos informacinės sistemos savybės pasireiškia bazinėmis funkcijomis, kurias vykdo informacinė sistema: informacijos perdavimu, saugojimu ir apdorojimu. Informacinė sistema privalo užtikrinti informacijos judėjimą (perdavimą) iš taško, kur ji buvo gauta, į taškus, kur ji yra reikalinga. Telefonai, paštas, faksai, teleksai, tiesioginis pasikalbėjimas - tai tik keli informacijos perdavimo būdai.
Logistikos organizavimas - logistikos veiksmų derinimas laiko ir erdvės atžvilgiu. Logistikos organizavimas iš esmės nesiskiria nuo kitų funkcijų, tarkime, marketingo organizavimo. Funkcijos svarba ir vieta priklauso nuo įmonės veiklos vizijos ir suformuluotos strategijos. Didėjant konkurencijai ir toliau specializuojantis verslui, reikia nuspręsti, ar logistikos funkcija įmonėje yra esminė (tai priklauso nuo pagrindinės veiklos pobūdžio) ar ne. Jei logistikos funkcija įmonėje tik palaikomoji, tai galima nuspręsti logistikos problemas patikėti kitai, labiau specializuotai įmonei. Logistikos funkcijos organizavimą sąlygoja ir įmonės dydis.
Šiais laikais, stiprėja konkurencija tarp įmonių. Įmonės, kurios savo kasdieninėje veikloje taiko naujausius logistikos projektus, neabejotinai gali tikėtis optimizuoti prekės judėjimo srautus, ko pasekoje mažėja ir netikslingai švaistomi finansiniai resursai, reikalingi papildomiems medžiagų kiekiams ir sandėlių plotams įsigyti. Pagrindinis įmonės tikslas yra minimaliomis išlaidomis pasiekti maksimalius rezultatus.
Tai, ką firma siūlo pirkėjui kaip savo produktą, yra jo poreikių patenkinimas. Jei produktas yra kokia nors paslauga, jis susideda iš tokių nematerialių savybių kaip patogumas, išskirtinumas ir kokybė. Tačiau jei produktas yra fizinė prekė, jis turi fizines savybes - svorį, apimtį bei formą, ir jos daro įtaką logistikos kaštams.
tags: #socialiniu #mediju #taikymo #galimybiu #tyrimas #logistika