Plėtojantis rinkos santykiams tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse, atsiranda galimybė ir ūkio subjektams plėsti savo veiklą ne tik šalies viduje, bet ir už jos ribų.
Turbūt vieninga visų šalių nuomonė, jog prekybos ir ekonomikos tarptautiniai ryšiai turi kelti jų gyvenimo lygį, užtikrinti visišką užimtumą ir nuolatinį realių pajamų bei mokiosios paklausos didėjimą, plėtoti prekių ir paslaugų gamybą bei plėsti jų prekybą.
Bet nei viena šalis nenori jausti diskriminacijos, nesąžiningos konkurencijos ar interesų pažeidimo.
Siekiant užtikrinti aukščiau išvardintus ir dar daugelį kitų šalių lūkesčius tarptautinėje rinkoje GATT (liet. Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos) pagindu buvo sukurta Pasaulinė Prekybos Organizacija - PPO.
Reikia atminti, kad Europos Sąjunga (ES) yra PPO steigėja ir ji vadovaujasi tarptau¬tinėmis taisyklėmis, šiuo atveju PPO dokumentais, kuriuos ES do¬kumentai vadina PPO globojamais dokumentais.
Taip pat skaitykite: Ūkio subsidijos: ką reikia žinoti
Nebūdama PPO nare, šalis negali būti ES nare.
Pasaulinė Prekybos Organizacija
Pasaulio prekybos organizacija - PPO (World Trade Organization - WTO) - buvo įkurta 1995 m. sausio 1 dieną, pakeitus nuo 1947 m. pasaulinę prekybą reguliavusį bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT). Šios organizacijos veikla pagrįsta GATT pagrindiniais principais bei nuostatomis.
GATT - vienas ssvarbiausių tarptautinių prekybinių susitarimų, turėjusių įtakos pasaulinės prekybos liberalizavimui. GATT pagrindinis tikslas buvo laisvesnės ir teisingesnės politikos propagavimas, mažinant muitus ir šalinant kitus apribojimus, trukdančius vystytis tarptautinei prekybai.
Per savo gyvavimo laikotarpį GATT kūrė liberalios pasaulinės prekybos struktūrą. Šis procesas sąlygojo muitų tarifų sumažėjimą pramonės gaminiams nuo vvidutinio 40 proc. lygio iki mažiau nei 4 proc.
GATT padėjo vidutiniškai sumažinti muitų tarifus prekyboje tarp išsivysčiusių šalių, taip pat panaikinti daug netarifinių apribojimų. Muitų sumažinimas palietė 10 proc.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavėjai
PPO prekybos taisyklės taikomos užsienio, vidaus prekybai ir su ja susijusioms kitoms ūkio sritims. Jų tikslas - gerinti ir skaidrinti verslo sąlygas.
PPO steigėjai pripažino, kad reikalingos konstruktyvios pastangos sie¬kiant užtikrinti, kad besivystančios šalys, atsižvelgiant į jų ekonominės plėt¬ros poreikius, galėtų atitinkamai dalyvauti tarptautinėje prekyboje ir nebūtų nustumtos nuo visuotinės pažangos vieškelio.
SSiekdamos prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo PPO dalyvės (žiūrėti 1 priedas) sudaro abipusiai naudingas sutartis dėl didelio tarifų ir kitų prekybos barjerų sumažinimo bei diskriminacinio tarp¬tautinių prekybinių santykių režimo panaikinimo, o kad tai būtų padaryta, reikia plėtoti integruotą, gyvybingesnę ir patikimesnę daugiašalę prekybos sistemą.
Narių nuomone, jų prekybos ir ekonomikos ryšiai turėtų būti plėtojami ne bet kaip, o kryptingai. Prekybos ir ekonomikos ryšiai turi kelti jų gyvenimo lygį, užtikrinti visišką užimtumą ir nuolatinį realių pajamų bei mokiosios paklausos didėjimą, plėtoti prekių ir paslaugų gamybą bei plėsti jų prekybą.
Tai reikia daryti ne beatodairiškai, bet optimaliai naudojant pa¬saulio išteklius, kad būtų išsaugota aplinka.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliesiems darbo rinkoje
GATT struktūra buvo tobulinta organizuojant tarptautines derybas, vadinamuosius „raundus“. Iš viso įvyko aštuoni GATT raundai. Pagrindinis jų tikslas buvo aptarti svarbiausias tarptautinės prekybos problemas pasaulyje, numatyti jų sprendimų būdus bei įvesti atitinkamus nutarimus, nejudinant pačios organizacijos pamatų.
Bene svarbiausias jų - Urugvajaus raundas, kurio metu nuspręsta įkurti pasaulinę prekybos organizaciją.
1993 m. gruodžio 15 d. pasirašytas baigiamasis Urugvajaus susitikimo aktas, kurio viena iš sudedamųjų dalių buvo Marakešo sutartis, numatanti PPO įkūrimą.
Nors PPO ir GATT veiklos metodai ir funkcijos yra panašios, tačiau tarp jų esama ir kai kurių esminių skirtumų (žr.
| Sritis | GATT | PPO |
|---|---|---|
| Organizacija | Tai buvo taisyklių rinkinys, paremtas priežiūros protokolo suteiktomis galimybėmis. | Įsteigta kaip nuolat veikianti institucija su savo valdžios instancijomis, organizacine struktūra bei sekretoriatu |
| Konfliktų sprendimas | - | Ginčų sprendimo mechanizmas yra tobulesnis, nes sukurta daugiau automatiškumo, taisyklių, ribojančių konflikto procesą. |
PPO vykdo Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties ir daugia¬šalių prekybos sutarčių įgyvendinimą, administravimą ir veikimą. Ji skatina siekti organizacijos tikslų, taip pat sukuria keliašalių prekybos sutarčių įgyvendini¬mo, administravimo ir veikimo sistemą.
Ši organizacija sudaro sąlygas de¬ryboms tarp jos valstybių dėl jų daugiašalių prekybinių santykių, tačiau ne bet kuriais klausimais, o tik tais, kurie aptariami Pasaulio prekybos organi¬zacijos steigimo sutartyje.
PPO vadovauja Ministrų konferencija ( žr.1 pav.), susirenkanti ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, kurios metu yra aptariama kitų dvejų metų PPO darbotvarkė. Vienas pagrindinių PPO tikslų - pasaulio prekybos liberalizavimas.
Tokių susitikimų metu aptariama tolimesnė PPO veikla reglamentuojant ir liberalizuojant pasaulinę prekybą.
Ministrų konferencijos veikla - visų organizacijos funkcijų vykdymas bei klausimų, susijusių su tarptautine prekyba, analizė ir ssprendimas, esant organizacijos nario prašymui.
Vykdomosios valdžios funkcijas atlieka Generalinė taryba. Šią tarybą sudaro šalių narių atstovai, kurie renkasi kas du mėnesius. Generalinė taryba veikia Ministrų konferencijos vardu ir tiesiogiai jai atsiskaito.
Generalinės tarybos nnariai renkasi ir į susirinkimus ginčų sprendimo organo, turinčio savo pirmininką ir veiklos taisykles. Šio organo pagrindinė funkcija - užtikrinti veiklą, numatytą tarptautinės prekybos ginčų sprendimo susitarime.
Vykdomosios valdžios funkcijas, be Generalinės tarybos, atlieka ir trys tarybos: prekybos prekėmis, prekybos paslaugomis ir su prekyba susijusios intelektualinės nuosavybės teisių tarybos.
Be to, PPO administruoja susitarimą dėl taisyklių ir tvarkos, reglamen¬tuojančių ginčų sprendimą.
2001 m. lapkričio 9-14 dienomis Dohoje, Katare, vykusioje 4-ojoje PPO Ministrų konferencijoje buvo patvirtinta Ministrų deklaracija ir oficialiai paskelbtas naujasis derybų raundas dėl prekybos lliberalizavimo pasaulyje.
Ministrų deklaracija buvo vadovaujamasi kaip derybų planu, organizuojant naujojo derybų raundo darbą. Buvo numatyta, kad naujojo raundo derybos apims tokius klausimus kaip importo muitų sumažinimas, paslaugų rinkos liberalizavimas, prekybos taisyklių, ginčų taisyklių peržiūrėjimas, prekyba ir aplinkosauga ir naujų sričių, tokių kaip prekybos palengvinimas, konkurencija, investicijos, e. komercija ir kt., įtraukimą į PPO darbotvarkę.
Derybų rezultatus buvo numatyta patvirtinti 2003 m. rugsėjo 10-14 d. Meksikoje, Kankune, vykusioje 5-ojoje PPO Ministrų konferencijoje. Tačiau šioje konferencijoje taip ir nepavyko pasiekti konsensuso ddėl nesuderinamų PPO šalių narių pozicijų.
Po trijų dienų diskusijų, baigiamosios deklaracijos projekto tekstas dar labiau sustiprino priešiškumą tarp „Šiaurės“ ir „Pietų“ ir konferencijos vadovas priėmė sprendimą nutraukti derybas.
Daugiašalės prekybos derybos buvo atnaujintos 2004 m. rugpjūčio 1 d. PPO Generalinei tarybai priėmus sprendimą dėl tolesnių PPO daugiašalio derybų raundo principų (“July package” susitarimą).
PPO Generalinės tarybos sprendime patvirtinti derybų dėl žemės ūkio, ne žemės ūkio produktų, prekybos palengvinimo (taisyklių dėl muitinės procedūrų supaprastinimo), prekybos paslaugomis principai.
Numatyti derybų principai visiškai atitinka Lietuvos „puolamuosius“ interesus - šiomis derybomis papildomai atverti rinkas lietuviškoms prekėms ir paslaugoms, taip pat supaprastinti muitinės procedūras reguliuojančias taisykles.
Šis PPO susitarimas neprieštarauja Europos Sąjungos (ES), įskaitant Lietuvą, gynybiniams interesams žemės ūkio srityje ir visiškai atitinka dabartinės ES bendrosios žemės ūkio politikos gaires.
Pagrindiniai PPO veiklos principai
Pasaulės prekybos organizacijos veikla vykdoma, vadovaujantis pagrindiniais principais:
- Autarkijos požymiu išgyvendinimas.
- Skaidrumas.
- Nuspėjamas ir augantis įėjimas i rinkas.
Šis Pasaulio prekybos organizacijos principas pasmerkia bet kokias autarkijos formas. PPO nuostatai teigia, kad nepriimtinas pirmenybės suteikimas į šalį importuojamiems produktams, nesvarbu, kokio tipo šie produktai būtų: prekės, paslaugos ar intelektualinė nuosavybė.
Šis principas yra vienas svarbiausių organizacijos narių įsipareigojimų. Importuotos prekės, sumokėjus mokesčius (muitų, akcizo ir kt.), turi turėti lygiai tokias pačias teises kaip ir šalies viduje pagamintos prekės mokesčių bei teisinio reguliavimo atžvilgiu.
Pripažįstant intelektualinės nuosavybės teises, privaloma jų laikytis, nesvarbu, ar jos yra vidaus ar išorės rinkos produktas.
Siekiama didžiausio įmanomo skaidrumo tarptautinėje prekyboje, Pasaulio prekybos organizacija, naudodama Prekybos politikos peržiūros mechanizmą, stengiasi priversti šalis atvirai kovoti pasaulinėje rinkoje. Svarbiausias šio principo reikalavimas - išankstinis perspėjimas apie būsimus šalies veiksmus tarptautiniame vversle: tiek prekių, tiek paslaugų bei intelektualinės nuosavybės rinkose.
Prekybos laisvė. PPO laikosi nuomonės, kad muitai turi būti vienintelė priemonė, siekiant apsaugoti vidaus gamintojus nuo užsienio konkurencijos. Turi būti atsisakyta tokių vidaus rinkos apsaugos būdų kaip netarifiniai apribojimai, kvotos, savanoriški eksporto apribojimai.
Be to, muitai turi būti pastovūs ir prognozuojami. Muitų apribojimai. Prekybos saugumas ir prognozavimas pasiekiamas ribojant muitus. Paprastai ribojimas pasireiškia maksimalaus muito nustatymu.
Dažnai maksimalus muito dydis nustatomas aukštesnis nei realus. Tai interpretuojama kaip teisėta nuolaida, suteikiama importuotojams. Paprastai tokią muitų politiką taiko besivystančios šalys, kurios siekia stiprinti savo atviros rinkos koncepciją, tačiau dėl visa ko apsidraudžia, kad prireikus galėtų padidinti muitus ir apsaugoti vietinę rinką.
Importo kvotų nustatymas draudžiamas GATT, kurio funkcijas perėmė PPO aktuose, priimtuose 1994 m. Dempingo draudimas. Dempingas yra visuotinai pripažįstamas kaip netoleruotina veikla, siekiant išsikovoti rinką.
Naudodama dempingą, stipri kompanija gali sėkmingai konkuruoti silpnesnės ekonomikos šalyje, užimti šios šalies rinką ir taip sužlugdyti vietinius gamintojus. Dėl to yra griežtai kontroliuojama tarptautinė prekyba ir, ppastebėjus dempingo faktą, imamasi griežtų priemonių, kad taisykles pažeidusi kompanija susilauktų atsakomybės tarpusavio derinimas.
Derybos dėl muitų tarifų anksčiau buvo itin palaikomos GATT atstovų. Šiose derybose siekta palaipsniui mažinti muitų tarifus ir taip liberalizuoti rinką. Tačiau dabartiniu metu PPO suvokia, kad muitai turi išlikti kaip vienintelė rinkos apsaugos priemonė, visiškai eliminavus nemuitinius apribojimus.
Apsauga nuo kritinio importo. Kompensacijos dėl muitų didinimo. Susitarimai dėl ribinių muitų paremti tuo, kad nustatomas maksimalus muito tarifas, ir valstybė neturi teisės peržengti šios ribos.
Tačiau kartais vidaus situacija priverčia ššalį nustatyti tokius muitus, kurie prieštarauja ribinių muitų susitarimams. PPO leidžia tokį veiksmą su sąlyga, kad muitų didinimas peržengiant galimą ribą bus suderintas su visomis suinteresuotomis šalimis.
Esant pageidavimui, valstybė, norinti didinti muitus, turi kompensuoti savo partneriams nuostolius, susijusius su muitų didinimu virš leistinų normų.
Laisvas paslaugų teikimas. Nustatyta pagrindinių principų ir taisyklių sistema paslaugų teikimo sferai. Paslaugų teikimo sferos plėtimas numatomas remiantis skaidrumo ir rinkos liberalizavimo principais.
tags: #susitarimas #del #subsidiju #ir #kompensaciniu #priemoniu