Sulaukus pensinio amžiaus, darbuotojai susiduria su svarbiu sprendimu - tęsti darbinę veiklą ar išeiti į užtarnautą poilsį. Lietuvoje šį procesą reglamentuoja Darbo kodeksas, numatantis tam tikras garantijas ir teises tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su išėjimu iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, išeitinėmis išmokomis ir kitomis svarbiomis nuostatomis.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva
Tuo atveju, kai pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas, sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį, pageidauja nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, raštu įspėti darbdavį turi prieš 5 darbo dienas. Taikomas trumpesnis įspėjimo terminas (kitais atvejais jis būtų 20 kalendorinių dienų).
Pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, sukakusiam senatvės pensijos amžių, įgijusiam teisę į visą senatvės pensiją dirbant pas tą darbdavį ir dėl šios priežasties nutraukiančiam darbo sutartį, išmokama dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsėsi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė pažymi, kad trumpesnis - 5 darbo dienų - įspėjimo terminas taikomas ir išeitinė išmoka yra mokama ne bet kuriam senatvės pensijos amžių sulaukusiam darbuotojui, o tik atitinkančiam visas tolesnes sąlygas:
- Senatvės pensijos amžių sukakęs darbuotojas dirba pagal neterminuotą sutartį. Jeigu su darbuotoju buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, ši garantija netaikoma.
- Darbuotojas įgijo teisę į visą senatvės pensijos amžių. Jeigu darbuotojas išeina į „išankstinę pensiją“, ši garantija netaikoma.
- Darbuotojas teisę į visą senatvės pensiją įgijo dirbdamas būtent pas tą darbdavį. Jeigu darbuotojas pas tą darbdavį įsidarbino jau būdamas senatvės pensijos amžiaus ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją, minėta garantija netaikoma.
Patarimas darbuotojui
Dėl aiškumo ir siekiant apsisaugoti nuo darbo ginčų dėl atleidimo pagrindo, darbuotojui patartina darbdaviui teikiamame atleidimo prašyme aiškiai nurodyti priežastį, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis (t. y. kad darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių, įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį ir dėl to pageidauja nutraukti darbo santykius), ir šį atleidimo pagrindą numatantį teisinį pagrindą (t. y. DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą).
Taip pat skaitykite: Pensinis amžius Lietuvoje
Išeitinė išmoka: kada ji priklauso?
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka.
Išeitinė išmoka priklauso šiais atvejais:
- Atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
- Nutraukiant darbo sutartį nesant šalių valios, pavyzdžiui, dėl teismo sprendimo.
- Darbo sutartį nutraukiant darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių.
Svarbios priežastys, dėl kurių nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva priklauso išeitinė išmoka:
- Ilgai trunkanti prastova ne dėl darbuotojo kaltės.
- Du mėnesius iš eilės nesumokamas visas atlyginimas arba daugiau nei du mėnesius darbdavio nevykdomi įsipareigojimai.
- Darbuotojui negalint dirbti dėl ligos, neįgalumo arba specialios rūpybos kitu asmeniu.
Tačiau išeitinė išmoka nepriklauso, jei darbuotojas iš darbo išeina be svarbios priežasties, yra atleidžiamas bandomojo laikotarpio metu dėl nepatenkinamų rezultatų arba netekus darbo dėl pasibaigusio terminuotos sutarties termino. Išimtis yra terminuotos darbo sutartys, kurių terminas ilgesnis nei dveji metai - tokiu atveju darbuotojui priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Išeitinės išmokos dydis
Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Jo vidutinio darbo užmokesčio dydis yra svarbiausias veiksnys nustatant išeitinės išmokos sumą pagal Lietuvos darbo kodeksą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie valstybės tarnautojų pensijas
Taip pat didesnė išmoka priklauso darbuotojams, kurie įmonėje pradirbo ilgą laiką.
- Dirbusiems 5-10 metų skiriama papildoma vieno VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems 10-20 metų - dviejų VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems ilgiau nei 20 metų - trijų VDU dydžio išmoka.
Jei darbuotojas atleidžiamas nepranešus iš anksto (apie atleidimą pranešama prieš 3 darbo dienas ar mažiau), turi būti taikomas kitas darbo kodekso straipsnis - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tuomet darbuotojui priklauso net šešių mėnesių VDU dydžio išmoka.
Kada mokama išeitinė išmoka?
Išeitinė išmoka Lietuvoje mokama atleidimo dieną, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės:
- šaukiant į karo tarnybą
- darbuotojui mirus
- darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57)
- darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56)
Garantijos priešpensinio amžiaus darbuotojams
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad Darbo kodekse numatytos garantijos darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko vos keleri metai. Darbdavys, norėdamas šiuos darbuotojus atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, turi įspėjimą apie sutarties nutraukimą pateikti gerokai anksčiau.
Įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, bei trigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip dveji metai. Taigi, vietoje įprastų mėnesio arba dviejų savaičių (kai darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus) terminų, šie darbuotojai turi būti įspėjami apie sutarties nutraukimą anksčiau ir jiems turi būti užtikrinta galimybė pasiruošti pasikeitimams.
Taip pat skaitykite: Palinkėjimai išėjus į pensiją
Be to, tais atvejais, kai darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė ir dėl to atleidžiama dalis darbuotojų, darbuotojai, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai, patenka tarp darbuotojų grupių, kuriems užtikrinama pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti.
Darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo amžiaus
Darbuotojo amžius (taip pat ir senatvės pensijos amžius) negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva ar sprendimu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Darbo santykiai tęsiasi ir darbuotojui sulaukus senatvės pensijos amžiaus. Prie pensinio amžiaus artėjantis darbuotojas, pageidaujantis dirbti ir sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nieko specialiai daryti neturi, t. y. neturi darbdaviui teikti prašymo dėl tolesnio jo darbo ar pan.
Specialūs įstatymai gali nustatyti tam tikras išimtis, kai tam tikras pareigas gali eiti tik tam tikro amžiaus darbuotojai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas nustato, kad savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas negali būti jaunesnis negu 18 metų ir vyresnis negu 65 metų. Arba, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nustato galimybę nutraukti darbo sutartį su mokslo darbuotojais ar dėstytojais, sulaukusiais pensinio amžiaus.
Pažymėtina, kad tokios išimtys gali būti nustatytos tik įstatymo lygmeniu, t. y. tokių išimčių, nenumatytų specialiajame įstatyme, darbdavys vietiniuose norminiuose teisės aktuose nustatyti negali.
Paprastai darbuotojo, sulaukusio senatvės pensijos amžiaus, darbo sutartis nėra keičiama, ji nenutrūksta ir nauja sutartis nėra sudaroma (išskyrus anksčiau minėtas įstatymų išimtis).
Išeitinė išmoka: teisinis pagrindas
Išeitinės išmokos Lietuvoje yra griežtai reglamentuotos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris nustato šios išmokos skyrimo tvarką, dydį ir mokėjimo laikotarpį. Šios taisyklės apsaugo darbuotojus nuo galimo diskriminavimo ar neteisybės atleidimo metu. Darbo kodeksas nurodo, kad ši išmoka yra svarbi kompensacija, padedanti darbuotojui prisitaikyti prie naujų sąlygų, kai darbo netenkama ne dėl jo kaltės.
Kaip išeitinė išmoka gali padėti pradėti savo veiklą?
Gavus išeitinę išmoką - ši pinigų suma gali tapti pradine finansine parama naujai veiklai. JAV atliktas tyrimas rodo, kad net pusė (48%) atleistų žmonių pradeda nuosavą verslą. Kas ketvirtas tai padaro per pirmus tris mėnesius, o pagrindinis investicinio kapitalo šaltinis yra šeima, draugai bei išeitinė išmoka.
Pavyzdžiui, išeitinę išmoką galima investuoti į savo verslo pradžią, įsigyti įrankius ar reikalingas paslaugas veiklai įgyvendinti. Taip pat išeitinė kompensacija gali suteikti tam tikrą laisvę ieškant naujų darbo galimybių, nes nebereikia skubėti.
Jei darbuotojas nusprendžia tęsti karjerą kaip laisvai samdomas specialistas, arba imtis individualios veiklos, išeitinė išmoka gali suteikti finansinį stabilumą pradiniame etape. Lietuvoje valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai turi galimybę vykdyti individualią veiklą, tačiau jie turi užtikrinti, kad ši veikla netrukdys jų pagrindinėms pareigoms, jei jie grįžtų į darbinę veiklą. Pradėjus veiklą svarbu tinkamai vesti jos apskaitą.