Flexicurity (fleksikuritė) - tai pažangi gerovės valstybės modelio koncepcija, kurioje derinamas darbo rinkos lankstumas su socialine sauga. Europos Komisija laiko flexicurity integruota strategija, kuri vienu metu stiprina lankstumą ir saugumą darbo santykiuose.
Danijos flexicurity kelias: istorija ir prigimtis
Danijos darbo rinkos reguliavimas pagrįstas voluntaristiniais principais ir valstybės intervencijos minimumu. Darbo sąjungų laisvė bei vadovavimo teisė samdyti ir atleidinėti darbo jėgą buvo įtvirtinta dar XIX a. pritarus September Compromise (1899 m.) - taip nusistovėjo „Constitution“, vėliau pervadinta į Basic Agreement 1960 m. Iš naujojo kompromiso kilęs požiūris skatino darbdavių ir darbuotojų partnerystę, o pirmosios aktyviosios darbo rinkos politikos 1994 m. siekė sumažinti struktūrinę bedarbystę.
Dabartinėje formoje flexicurity reiškia balansą tarp teisinių ir ekonominių priemonių, leidžiančių kurti lanksčias darbo formas kartu su saugiomis perspektyvomis keistis darbu, įgyti įgūdžių ir pereiti į naujas darbo vietas. Aukštas mokesčių lygis finansuoja socialines išmokas ir paslaugas, kurios gali pasverti naudą tiems, kas yra mažiau pajėgūs arba pereina į žemesnes pajamas, tačiau augantis ekonominis našumas bei žemas nedarbas (2,8% 2008 m.) rodo, kad flexicurity modelis gali būti naudingas ir žemmeniniais, ir vidutiniaisiais kastomis uždirbantiems gyventojams.
Europos Komisijos požiūris ir Bendrosios nuostatos
Europos Komisija traktuoja flexicurity kaip priemonių visumą, kuri siekia suderinti lankstų darbo organizavimą su saugiais perėjimais tarp darbų. Komisijos požiūriu flexicurity skatina kurti daugiau ir geresnių darbų, skatinti darbuotojų įgūdžių tobulinimą bei suteikti ekonominį paskatinimą bedarbiams įsitraukti į rinką. Skirtingos valstybės pateikia skirtingas flexicurity kelius pagal vietines aplinkybes, nes „no one size fits all“ principas reikalauja nacionalinių, prisitaikančių prie konteksto strategijų.
Panašiai kaip ir Danijoje, Nyderlandai ėmėsi flexicurity priemonių: 1998 m. priimti esminiai įstatymai, skatinantys sergantiems ir rizikai priskirtiniems darbuotojams suteikti išmokas, tuo pačiu leidžiant naudoti laikinus kontraktus ir mobilius darbus. Ilgainiui tai paskatino įmones didinti pastangas paversti laikinuosius darbuotojus nuolatiniais ir saugiais darbuotojais.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Šiuolaikinės flexicurity priemonės ir jų atspindžiai ES
Europos Komisijos požiūriu flexicurity - tai balansavimas tarp lankstumo darbo vietose ir saugių perėjimų tarp darbų, siekiant kurti daugiau ir geresnių darbų. Lankstumas apima galimybę derinti darbą su asmeniniais įsipareigojimais bei nuolatinį mokymąsi, įskaitant lanksčias darbo valandas. Taip pat svarbu sukurti palankią aplinką tiek darbdaviams, tiek darbuotojams keistis darbais ir įgūdžiais, kuriant atviresnes, reaguojančias ir įtraukesnes darbo rinkas.
Flexicurity taip pat skatina įtraukti ne tik jau dirbančius, bet ir tuos, kurie yra už darbo rinkos ribos: aktyvinti pajėgumus, suteikti ekonomines paskatas grįžti į darbą, tobulinti įgūdžius ir įtraukti rizikose esančius darbuotojus į formalią ekonominę veiklą. Taip pat įvertinamas tiek vidinis (įmonės vidaus), tiek išorinis (darbo rinkos politika) flexicurity vaidmuo, užtikrinant kokybiškas darbo vietas, gerą darbo organizavimą bei nuolatinį įgūdžių tobulinimą.
Darbo rinkos lanksčiosios strategijos Lietuvoje: siūlomos kryptys
Lietuvoje flexicurity principas reikalauja koncentruotis į kelias esmines kryptis: tobulinti įgūdžių sistemas, didinti galimybes nedarbo išmokų gavėjams bei neformalioje darbo rinkoje dirbantiems asmenims. Tačiau trūksta išsamaus socialinio dialogo, kvalifikacijų sistemos kūrimo ir įgyvendinimo, o darbo vietų kokybė bei socialinės paramos sistema gali mažinti paskatas dirbti. Siūlomas modelis - nacionalinių flexicurity kelių kūrimas atsižvelgiant į Lietuvos specifiką, naudojant bendrąsias ES principų gaires, su papildomomis priemonėmis, kurios skatina įmones suteikti lankstumą ir užtikrinti saugumą darbo rinkoje.
Autoriai siūlo Lietuvai orientuotis į keturias flexicurity įgyvendinimo kryptis: (1) skatinti įmonių lankstumą ir užtikrinti saugų darbuotojų pereinamąjį laikotarpį; (2) didinti bedarbių įsitraukimą į darbo rinką kuo greičiau ir tobulinti jų įgūdžius, įtraukiant laikinojo laikotarpio programas; (3) tobulinti socialinį dialogą bei kvalifikacijų sistemą; (4) užtikrinti efektyvų socialinį draudimą ir paskatas įsitraukti į darbą. Tokiu būdu Lietuva galėtų sukurti savo flexicurity kelią, pritaikytą vietinėms sąlygoms, bet atitinkantį bendras ES tendencijas.
LEAN kultūros įtaka ministerijos procesams
„Pradžioje surinkome entuziastų grupę… LEAN principai tapo mūsų filosofija“ - pasakoja SADM Administravimo departamento vadovė. LEAN diegimas ministerijoje iš pradžių atrodė kaip sunkus iššūkis (brandos lygis 0,3 iš 10), tačiau 2020 m. lygis pakilo iki 5,25 balo. Tai ne tik skaičiai: pasikeitęs požiūris į darbą, tikslų nusimatymas, bei matavimas tapo įprasta praktika.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Pagrindiniai įrankiai: Kaizen ir Hoshin Kanri. Kaizen skatina nuolatinį proceso tobulinimą ir vengimą sąnaudų švaistymo, o Hoshin Kanri - planavimas per AIKŲ (A3 formato) lentele, kuri aiškiai nurodo tikslus, veiksmus ir jų įgyvendinimo grafiką. Ši sistema padeda visiems organizacijos lygiams suvokti, kur einame ir ką reikia daryti, kad pasiektume bendrą tikslą.
Atsižvelgiant į tai, ministerija kviečia parodyti gerąją patirtį ir dalintis savo žiniomis, kad ir kitos organizacijos galėtų įvesti LEAN kultūrą bei skatintų nuolatinį tobulėjimą. Taip pat įsitvirtina idėja, kad dorojant darbo kultūrą svarbiausia - aiškūs tikslai, trumpi susitikimai ir efektyvus jų metu padarytų sprendimų įgyvendinimas.
Praktinės išvados ir galimi žingsniai
Flexicurity principas nėra vienas vienintelis modelis; jis turi būti pritaikytas per nacionalinį kontekstą ir nuosekliai derinamas su bendrais tikslais. Lietuvos atveju svarbiausia - plėtoti socialinį dialogą, tobulinti kvalifikacijų sistemą, gerinti darbo vietų kokybę ir sukurti veiksmingą socialinę paramą, kuri skatintų įdarbinimą. Siūlomas kelias - sukurti nacionalinį flexicurity kelią, kuriame įmonės galėtų užtikrinti lankstumą, o valstybė - atitinkamai remti pereinamuosius laikotarpius ir skirti dėmesį įgūdžių tobulinimui.
Pastarieji pavyzdžiai iš Nyderlandų ir Danijos rodo, kad flexicurity gali būti naudinga visoms pusėms: darbdaviams - dėl lankstumo ir efektyvumo, darbuotojams - dėl saugaus karjeros kelio ir nuolatinio įgūdžių tobulinimo, o valstybei - dėl aukštesnio užimtumo ir socialinio stabilumo.
FLEXICURITY
Šiame tekste aptariama flexicurity koncepcija - darbo rinkų politikos priemonių sistema, skirta skatinti lankstumą ir didinti saugumą. Taip pat nagrinėjamos konkrečios Danijos ir Nyderlandų priemonės, užtikrinančios lankstumą ir didelį saugumą, ir pateikiami Lietuvos flexicurity įgyvendinimo modelio siūlymai bei kryptys.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #apsaugos #ir #darbo #ministerija #flexicurity