Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra 2x Sodra, kaip ši sistema veikia, kokie pokyčiai laukia gyventojų 2026 metais ir ar verta pasinaudoti galimybe išsiimti bent dalį lėšų.
I. Ruginienė anksčiau teigė, kad pokyčiai pensijų sistemai suteiks daugiau lankstumo ir patikimumo, skatins žmones labiau pasitikėti sistema ir joje kaupti lėšas senatvei.
Antra Pensijų Pakopa: Pagrindiniai Aspektai
Antra pakopa yra labai svarbi. Ypač svarbi aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms, kuriems pakeitimo norma sparčiai mažėja augant pajamoms, o pajamos iš antros pakopos tą bent dalinai kompensuoja.
T. Gudaičio teigimu, ši sistema buvo sukurta kaip paprastas ir saugus būdas žmonėms patiems prisidėti prie būsimos pensijos: „Antra pensijų pakopa - tai būdas susikaupti papildomai pensijai. Kiekvienas iš mūsų gali dalyvauti, skirdamas 3 proc. savo atlyginimo į savo pensijų sąskaitą, ir šią veiklą skatina valstybė, prisidėdama pusantro procento nuo šalies vidutinio atlyginimo.“ Anot specialisto, sistema efektyviausiai veikia tada, kai yra tęsiama ilgą laiką - reguliariai investuojami pinigai gali augti dešimtmečius.
Šiuo metu antrojoje pensijų pakopoje dalyvauja praktiškai visi dirbantieji - net 1,4 mln. žmonių. Tačiau, pasak eksperto, ne visi jų kas mėnesį moka papildomas įmokas. T. Gudaitis aiškina: „Žmonių, mokančių įmokas, yra šiek tiek daugiau negu pusė, o mokėjimus susistabdžiusių yra apie 40 procentų.“ Tie, kurie mokėjimą sustabdė, vis tiek turi investuojamą turtą, tačiau jų sukaupta suma bus gerokai mažesnė.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Kiekvienas asmuo gali kaupti pensijai bet kuriame pensijų kaupimo bendrovės valdomame II pakopos pensijų fonde. Dalis asmenų, kurie buvo automatiškai įtraukti į II pakopą ir per pereinamąjį laikotarpį neatsisakė kaupimo, to padaryti nebegali ir liko sistemoje užstigę.
„Kai mes turėsime iš pensijų fondų sumas, kiek tas turtas vertas, tada kiekvienas žmogus savo „Sodros“ paskyroje galės matyti, kiek įmokėjo, kiek dabar vertas jo turtas pensijų fonde ir kiek yra uždirbta. Taip pat galės pasiskaičiuoti, kiek sugrįš į „Sodrą“ ir bus paversta taškais, kiek jis papildomai taškų gaus ir kiek jis galės gauti vienkartinės išmokos“, - aiškino D.
„Visa kita - tai yra tie procentai, kuriuos žmogus įmokėjo į antrą pakopą iš savo atlyginimo, tai jo įmokėti pinigai plius uždirbta grąža per tą laikotarpį - jis galės išsigryninti“, - pridūrė I.
Galimybė Pasitraukti Iš Sistemos
Tokias prognozes „Sodra“ paskaičiavo darant prielaidą, kad kaupiantieji nepasinaudos Seimo įteisinta galimybe pasitraukti iš kaupimo antroje pakopoje ir atsiimti 25 proc.
Nors antroje pakopoje visas arba didžiąją dalį lėšų toliau kaups dauguma gyventojų, ketvirtadalis nusiteikę išsiimti visą senatvei sukauptą sumą. Tyrimo duomenimis, visiškai pasitraukti iš kaupimo dažniausiai yra linkę mažiausias pajamas gaunantys gyventojai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Pokyčiai Nuo 2026 Metų
Artėjančių metų pradžioje įsigaliosianti reforma pasiūlys daugiau lankstumo ir galimybių, tačiau kartu reikalaus atsakingo įvertinimo iš kiekvieno kaupiančiojo. Gyventojai galės kartą per gyvenimą išsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, bet ne daugiau, nei yra jų sumokėtos įmokos. T. Gudaitis pabrėžia: „Turint daugiau laisvės, reikia tikrai atsakingai įsivertinti, kokiais sprendimais pasinaudoti.“
Nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos žmonės galės visiškai nutraukti kaupimą ir išsiimti savo sukauptus pinigus (atėmus Sodros dalį). T. Gudaitis ragina nepulti daryti staigių sprendimų vos tik reformai įsigaliojus: „Tikrai nėra ko skubėti. Juk kalbame apie dideles santaupas ir sprendimą, kiek turėsite pajamų sulaukęs senatvės.“
D. Gerulytė: 2026 metais įvyks daug pokyčių tiek tiems, kas liks kaupime, tiek tiems, kas norės pasitraukti. Tiems, kas norės likti, atsivers daugiau visokių galimybių atsiimti dalį turto anksčiau laiko, negu sukaks senatvės pensijos amžius. Tiems, kas norės pasitraukti yra kelios taisyklės. Nesvarbu, kurią dieną tu pateiksi prašymą, visi prašymai bus vykdomi vienu metu pasibaigus ketvirčiui. Pavyzdžiui, nors jūs ir pateiksite prašymą vasario, kovo mėnesį, jie bus vykdomi balandžio pradžioje ir vienoda kaina, todėl tikrai nereikia skubėti. Taip pat tik tam tikra dalis pinigų bus grąžinama žmonėms, kita dalis - pervedama į „Sodrą“.
Yra ir išimčių, kai bus galima išsiimti visas sukauptas lėšas: tokia galimybė galios rimtos negalios ar paliatyviosios slaugos atveju. Tai reiškia, kad jeigu žmogus ar jo artimasis patenka į įstatyme numatytas sunkių ligų ir negalios kategorijas, galima bus atsiimti visą sukauptą sumą.
Pinigų Grąžinimo Sąlygos
Pasak T. Gudaičio, yra labai svarbu suprasti, kad išsiimant pinigų sumą, nuo jos bus išskaičiuota „Sodros“ įmokų dalis ir valstybės paskata. Jis aiškina: „Tikrai nebus išmokėta visa suma, kurią dabar matote atsidaręs savo „Sodros“ paskyrą. Vidutiniškai 30 procentų gali būti nuo jos išskaičiuota.“ Jis ragina pirmiausia prisijungti prie savo paskyros ir pasitikrinti, kiek ten pervesta įmokų.
Taip pat skaitykite: Gidas: išvykimas ir „Sodra“
D. Gerulytė: Gali būti, kad žmogus gaus 70 proc., bet gali ir mažiau negu 50 proc. Įsivaizduokime, jeigu žmogus, 2019 metais sustabdė kaupimą, iki to laiko nebuvo privaloma asmeninėmis lėšomis mokėti įmokų, reiškia, kad jis savo įmokų nemokėjo. Jis neturi ką atsiimti, tik investicinę grąžą nuo „Sodros“ įmokų. Šiuo atveju, situacija gali būti šiek tiek kitokia ir žmogui gali būti išmokėta mažesnė dalis, negu jis tikėtųsi.
T. Gudaitis: „Na, pirmiausia svarbu prisiminti, kad sausio 1-oji yra šventinė diena, taigi prašymus bus galima teikti tik nuo sausio 2-osios dienos. Prašymai bus renkami visą ketvirtį, tai yra nuo sausio 2-osios iki kovo 31-osios, ir tada per 10 dienų, pasibaigus ketvirčiui, jie visi bus įvykdyti. Visų klientų turtas bus realizuojamas vienu metu - ketvirčio pabaigoje galiojančiomis rinkos kainomis“.
Kitaip tariant, nėra jokios prasmės skubėti teikti prašymą pirmąją dieną - tai nepakeis išmokėjimo datos ar pinigų sumos, kurią gausite.
Ar Verta Pasinaudoti Galimybe Atsiimti Lėšas?
Prieš apsisprendžiant trauktis iš pensijų kaupimo, ekspertas rekomenduoja įsivertinti tikslus ir savo finansinę situaciją: „Pirmiausia reikia suprasti, kodėl kaupiame. Mes kaupiame savo pensijai - papildomoms pajamoms senatvėje. Todėl bet kurioje situacijoje pirmiausia reikėtų įvertinti, ką daryti su pinigais, nenutolstant nuo šio tikslo. Na, o geresnio, paprastesnio ir aiškesnio būdo kaupti pensijai, nei antroji pakopa, nėra.“ Jei žmogus galvoja investuoti savarankiškai, jis gali tai daryti, tačiau turi suprasti riziką ir papildomas išlaidas.
T. Gudaitis taip pat primena Estijos pavyzdį: „Dauguma tų, kurie Estijoje išsiėmė lėšas, tuos pinigus paprasčiausiai išleido.“
Ž. Mauricas: Aš sakyčiau, kad gali būt du scenarijai. Vienas scenarijus yra, jeigu pasitrauks santykinai nedidelė dalis kaupiančiųjų ir tada kiti, galbūt, pasiliks toje sistemoje. Jeigu žmonės pradės matyti, kad traukiasi vis didesnė dalis, gali per tas duris bandyti išbėgti ir visi likusieji, o tas procentas gali būti labai didelis. Manyčiau, kad tai nėra pats tinkamiausias metas iš makroekonominės pusės žiūrint. Lietuvos ekonomika ir taip dabar yra pakankamai spartaus augimo kelyje.
V. Rūkas: Labiausiai finansiškai apsimoka kaupti tiems, kurie uždirba mažiausias pajamas, jeigu jie turi galimybę kaupti. Valstybės subsidija yra fiksuota nuo vidutinio darbo užmokesčio, kuo mažiau žmogus uždirba, tuo subsidija yra palankesnė. Antras dalykas, tikėtina, kad žmonėms, kurie neinvestuoja apskritai, tai būtų vienintelis arba geriausias ir patogiausias instrumentas. Tokiems žmonėms tai yra dėkingiausias instrumentas kaupti pinigus.
R. Lazutka: Tie žmonės, kurie pasitrauks, jie atgaus savo įmoką. Valstybės subsidija ne vienerių metų, o ilgalaikė, apie 10 metų tos subsidijos buvo. Už ją dalyvavusiems žmonėms bus nupirkti „Sodros“ pensijų taškai. Tai reiškia, kad jiems „Sodros“ pensija padidės, o tiems, kurie nedalyvavo, nebuvo jokios subsidijos ir jų pensija bus mažesnė.
T. Gudaitis teigia, kad bankai taiko vienintelį mokestį - turto valdymo mokestį, sudarantį pusę procento per metus. Tai, ką žmogus mato savo paskyroje, ir yra jo pinigai. Jo teigimu, per 20 metų fondų grąža buvo „pakankamai reikšminga“, o bankai vis dėlto nėra didžiausi šios sistemos laimėtojai.
T. Gudaitis: „Tas žmogus, kuris kaupia, jam iš esmės nieko daryti nereikia. Jis skiria papildomai savo pensijai 3 proc. nuo savo atlyginimo, gauna 1,5 proc. paskatą nuo šalies vidutinio atlyginimo, ir tiesiog toliau kaupia ir siekia savo tikslo - turėti daugiau pajamų sulaukęs pensijos.“ Anot jo, tai yra stabilus ir paprastas kelias, leidžiantis ilgainiui sukaupti didesnę sumą savo ateičiai.
Kita galimybė, kurią galės pasirinkti žmonės - laikinai sustabdyti įmokų mokėjimą. Tai tinka tiems, kurie dėl gyvenimo aplinkybių negali skirti dalies atlyginimo kaupimui, tačiau nenori visiškai nutraukti dalyvavimo sistemoje.
T. Gudaitis: „Galite susistabdyti įmokų mokėjimą. Tokiu atveju jūsų pinigai dirba - kapitalas investuojamas, tik nauji pinigai neateina. Tada sukaupsite mažiau, bet jums irgi nieko papildomai nereikės daryti.“
Svarbiausia, anot eksperto, neskubėti ir įvertinti, ar trumpalaikis sprendimas neatims galimybės turėti didesnes pajamas senatvėje.
Pensijų Anuitetai
Klausytojas Antanas išreiškė nusivylimą dėl anuitetų: „Aš galvoju, kad tai yra tikrai gera sistema ir mums visiems, gyventojams, rūpi mūsų ateitis, mūsų pensija, ir neteisūs, aš manau, tie žmonės, kurie sako, kad mes, jeigu pasiimsim, pirksim tik televizorius. Bet žinot, kokia bėda? Aš jums patikėjau savo pinigus, jūs labai gerai juos prasukot, uždirbot, ir jūs su manim nebeturit reikalų. Kai tik aš išeinu į pensiją, juos pasiima „Sodra“ ir man pakiša anuitetą“.
T. Gudaitis detaliau paaiškina, kas yra ir kaip veikia minėtieji anuitetai: „Yra trys anuiteto rūšys, dvi iš jų - paveldimos. Anuitetas garantuoja žmogui išmokas iki jo mirties.“ Jis taip pat paaiškina, kad žmonės dažnai lygina 40 metų mokėtą „Sodros“ pensiją su vos keliolika metų kaupta papildoma pensija - todėl skirtumas tarp jų yra natūralus. Ilgainiui, kaupiant nuosekliai, antros pakopos išmokos turėtų tik didėti: „Tie, kurie toliau kaups ir nesiblaškys, ir turės sukaupę didesnes sumas - jų išmokos bus tikrai ženkliai reikšmingesnės.“
„Antra pakopa yra labai svarbi. Ypač svarbi aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms, kuriems pakeitimo norma sparčiai mažėja augant pajamoms, o pajamos iš antros pakopos tą bent dalinai kompensuoja“, - žurnalistams pirmadienį sakė E.
Sodros“ skaičiavimais, per penkerius metus fondas uždirbo 8,53 mln. 2025 metais pensijų anuitetams „Sodra“ skirs 1,11 mln. Anot E. Valeišos, teoriškai gavėjams būti galima paskirstyti 5,3 mln. „Viso pelno nepaskirstome iš karto, nes mūsų tikslas yra geriau indeksuoti pensijų anuitetus pastoviai, išlaikant jų perkamąją galią“, - žurnalistams E. Vidutinė standartinė anuiteto išmoka siekia 75 Eur: vyrų - 83 Eur, moterų - 64 Eur.
Grįžtant prie Lietuvos, pagal dabartinį reguliavimą, tikėtina, jog daugumai asmenų teks privalomai pirkti anuitetus, nes dauguma asmenų sukaups daugiau kaip ~10 tūkst.
Remiantis Sodra anuitetų skaičiuokle, asmeniui, kuriam yra 65 metai ir šiuo metu įsigytų anuitetą už 100 000 eurų sumą, standartinio pensijų anuiteto išmoka būtų 452,85 EUR per mėnesį. Kitas anuitetų privalumas - jog pats niekada tiksliai nežinai, kiek laiko gyvensi.
III Pakopa
3. Kiekvienas asmuo pats gali atlikti įmokas į III pakopos fondus, kiek nori ir kada nori. Sistema šiuo metu tokia, jog 20% nuo sumokėtų įmokų sumos į III pakopos fondą galima susigrąžinti sekančiais metais užpildžius GPM deklaraciją. Tačiau galima susigrąžinti ne daugiau kaip 300 eurų, todėl lengvatos lubos yra 1 500 eurų per metus dydžio įmoka į III pakopos fondą.
Long story short, alga “ant popieriaus” apmokestinama 39,5% tarifu (20% GPM, 6,98% sveikatos draudimas, 12,52% pensijų ir soc.
Sudarius sutartį su III pakopos pensijų fondu, įmonė gali skatinti darbuotojus kaupti senatvei papildomai, bei darbuotojo naudai mokėti įmokas į III pakopos pensijų fondus. Tokiu atveju, įmoką darbuotojo naudai atlikęs darbdavys, išvengia darbo užmokesčio mokesčių, bei nuo sumokėtos sumos moka apskritą nulį mokesčių.
Pagrindinis jų - negalima dabartinio atlyginimo susimažinti ir dalį skirti III pakopos fondams. Laikantis šių sąlygų pasiimant lėšas iš III pakopos fondų nereikės mokėti jokių mokesčių !
Remiantis autoritetingų šioje srityje asmenų nuomone (žr. Nes šiuo atveju, nepasinaudojus 300 eurų GPM lengvata, reikėjo sumokėti GPM tik nuo kapitalo prieaugio, t.y. Bet ne bėda, permoka atgausite pateikę GPM deklaraciją.
Niekaip. Lygiai kaip su II pakopos fondais, III pakopa irgi turi politinę riziką, t.y. Ši lengvata irgi bet kada gali būti panaikinta. Aišku, net ir priėmus sprendimą lengvatą naikinti, sprendimo įsigaliojimo terminas gali būti kokie 10 metų, t.y.
Pensijų Sistemos Tvarumas
Prieš neriant gilyn į II ir III pakopų niuansus, noriu apžvelgti pora bendrinių klausimų, lemiančių visos pensijų sistemos, kaip mechanizmo, naudą ir tvarumą. Šių metų pradžioje LRT.lt portale publikuotas straipsnis pavadinimu Liūdna senatvė Lietuvos jaunimui: tapę pensininkais gaus vos 30 proc. Straipsnyje pristatoma EBPO studija, kuria remiantis asmenys, gimę 2000 m. ir pradėję dirbti 2022 m., išėję į pensiją gaus vos 28,9% proc. Kas, žinoma, yra tragedija ir pasmerks dabartinius jaunuolius amžinam skurdui senatvėje. Bet va čia tas atvejis, kai logika gali pavesti, nes sunkų klausimą, ko bus verta 30% algos tolimoje ateityje, pakeiti lengvu klausimu, kokia yra 30% dabartinės algos vertė.
Pabandysiu paskaičiuoti tiksliau. Šių skaičiavimų tikslumas didele dalimi priklausys nuo to, ar išsipildys 2% per metus realių atlyginimų augimo prielaida. Kiek ši optimistinė ? Štai 1995-2021 metų laikotarpiu realus VDU Lietuvoje augo 4,3 proc. per metus. Tokiu atveju vidutinė alga “į rankas” per 40 metų padidėtų nuo dabartinių 1252 EUR iki būsimų 2763 EUR ! Išsipildžius EBPO prognozei, pensininkams po 40 metų gaunant tik 30% VDU, perkamoji galia ateityje bus ~50% didesnė !
Atlyginimai Lietuvoje ilgą laiką buvo nepaprastai maži, iš ko taupyti nebuvo. Visa tai - būrimas iš kavos tirščių, realiai niekas dabar negali pasakyti, kokia bus pensija po 40 metų Lietuvoje.
Šiuo metu pensijos mažos, ateityje bus dar mažesnes ! Tačiau žvelgiant į ilgalaikę pensijų sistemų raidą Lietuvoje ir pasaulyje tokios pesimistinės nuotaikos neatspindi tikrovės. Pora šimtų metų atgal pensijų sistemos pasaulyje nebuvo iš vis, jokios ir niekur. Pirmosios pensijų sistemos pradėtos kurti 19 a. Jeigu manoma, jog išsivysčiusiose šalyse pensijų išmokos buvo aukštesnės 50 metų atgal, bei nuo to laiko nuolat mažėjo, toks įsitikinimas neatitinka realybės. 1995-2023 m. laikotarpiu vidutinės reali pensija augo 4,5% per metus, bei vidutinio pensininko reali perkamoji galia 2023 m. buvo beveik ~3,5x didesnė, nei 1995 m. Žinoma, išgyventi už ~540 eurų pensiją šiuo metu yra vargo vakariene, tikrai neteigiu atvirkščiai.
Kad galėtume kokybiškai diskutuoti tais klausimais pirma reikia susitarti dėl to, jog negyvi daiktai nieko nedaro … „Sodra“ yra negyva, ji savo pinigų neturi. Kitas aspektas iš tos pačios operos susijęs su tuo, kad „valstybė“ kažką remia, t.y. kaupiančius pensijai. Vėlgi, valstybė yra negyva, jie nieko neremia. Čia mes patys remiame save. Jei politikai būtų nuoširdūs, tada pasakytų, kad gausite subsidiją, nes kaupiate II pakopoje, bet gausite mažiau viešųjų paslaugų, galbūt algos bus mažesnės. Kitaip tariant, patys už tai sumokėsite.
Pirmoji pakopa tikrai nėra mano tiriamasis objektas, nes jos neįmanoma lyginti su kitais investiciniais instrumentais, kas ir yra visas šio ilgo rašinio tikslas.
Tačiau, reikia pabrėžti, jog pokyčių neišvengiamumas nereiškia, kad visi pokyčiai bus žalingi. Jau rašiau, jog dėka elgesio klaidų realių žmonių grąža investuojant yra ženkliai mažesnė, nei vidutiniškai uždirba įvairūs fondai. T.y.
PAF veiklą galima vertinti kaip ir bet kurio kito fondo - lyginant pasiektą rezultatą su kokio nors indekso rezultatu. Likvidumo ir garantinio portfelio dalys nėra skirtos grąžai uždirbti, likvidumo portfelis laikomas cashe, garantinis portfelis investuojamas į ganėtinai saugias obligacijas. Ar jus tenkintų 0% grąža iš jūsų vidutiniams laikotarpiui skirtų lėšų ? Manęs irgi ne. Kam tada tokias nesąmones į fondo taisykles įrašyti ? Štai kaip sekasi fondui neatsilikti nuo savo palyginamojo indekso nuo veiklos pradžios, 2020 m. rugsėjo 22 d., iki 2024 m. Įdomumo dėlei, kokie yra PAF valdymo mokesčiai ? PAF taiko vienkartinį 2,5% valdymo mokestį naujai gaunamoms įmokoms.
Jeigu aš suprantu gerai, tai šiuo metu tikslinės grąžos dydis nėra patvirtintas, iki 2027 m.
Esu rašęs, jog vienas iš esminių kriterijų skiriantis gerus ir blogus investicinius instrumentus yra paprastumo faktorius - paprastesni instrumentai yra, kaip taisyklė, geresni, daugiau uždirba investuotojams. Pensijų II pakopa yra absurdiškai komplikuotas investavimo instrumentas.
Ši mano išvada, jog neįmanoma instrumento naudos įvertinti, nedžiugina. Ar toks 50% pasirinkamas scientific - ne, ar tai tikslu - irgi ne.