Lietuvos vaikų teisių apsaugos sistema yra pertvarkoma, siekiama atsisakyti institucinės globos, todėl vis daugiau mūsų šalies gyventojų pasiryžta tapti globėjais ir įtėviais.
Likimo nuskriaustus vaikus auginantys susiduria su teisinėmis ir socialinėmis problemomis, kurias iki šiol kiekviena šeima spręsdavo savarankiškai. Į ką tik susibūrusią asociaciją kasdien kreipiasi vis daugiau globėjų ir įvaikintojų iš visos Lietuvos, kurie nori tapti jos nariais.
J. Nagienės teigimu, norintiems tapti globėjams ar įtėviams vis dar trūksta informacijos, kurią būtų galima rasti vienoje vietoje. „Globėjai ir įtėviai sunkiai randa net ir pačią elementariausią informaciją.
Asociacijos steigėjai jau numatė prioritetinį darbų sąrašą. Vienas iš svarbiausių uždavinių - kolektyvinių globėjų ir įtėvių poreikių ir patirčių atstovavimas valstybinėse bei savivaldybės institucijose, kad teisės aktuose būtų atsižvelgta ir į praktinius aspektus.
„Džiaugiamės, kad globėjų skaičius auga, tačiau akivaizdu, kad valstybės dėmesys tokioms šeimoms nėra pakankamas. Anot jos, globėjų ar įvaikintojų šeimos įvaikinimo ar vaiko globos nustatymo procese pastoviai susiduria su sisteminėmis kliūtimis, kurios labiausiai kenkia vaikams - dėl dažnų biurokratinių kliūčių, jiems ilgiau tenka gyventi globos namuose, o ne šeimoje.
Taip pat skaitykite: Patarimai mamoms
Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, 24 proc. respondentų nenorėtų be tėvų globos likusių vaikų kaimynystės.
„Tokia statistika labai liūdina ir stebina. Visuomenei vis dar trūksta informacijos apie globos sritį, todėl kartais ši sritis vis dar stigmatizuojama. Toks neigiamas visuomenės požiūris susiformavo ne per vienerius metus ir tam įtakos turėjo skirtingos priežastys“, - sako Paramos šeimai centro „Darnūs namai“ įkūrėja ir globos ekspertė, socialinė darbuotoja Daiva Matulevičiūtė.
Pasak jos, neretai neigiamos išankstinės nuostatos kyla dėl to, kad tėvų globos netekę vaikai yra tapatinami su savo biologiniais tėvais - jei šie turėjo problemų ar priklausomybių, manoma, kad toks likimas laukia ir jų atžalų.
„Išties vaikai nebūtinai kartoja tėvų gyvenimą ir jų klaidas. Jei be tėvų globos likęs vaikas atranda naują šeimą, mylinčius žmones, kurie gali tapti tinkamu pavyzdžiu ir kuriais gali pasitikėti, jo gyvenimas gali būti visiškai kitoks.
Rūpestingi ir mylintys globėjai iš esmės gali pakeisti tų vaikų pasaulį į gera - taip užauga laimingi žmonės, kurie sėkmingai įsitvirtina gyvenime ir vėliau patys kuria šeima bei augina savo vaikus“, - teigia D. Matulevičiūtė.
Taip pat skaitykite: Genetiniai tyrimai autizmui
Kita neigiamo požiūrio į globojamus vaikus priežastis - nuomonės susidarymas neturint asmeninės patirties.
„Jei žmonės nėra niekada susidūrę su tėvų globos netekusiais vaikais, nepalankią nuomonę apie juos gali susidaryti iš kitų pasakojimų ar žiniasklaidos. Natūralu, kad esame labiau linkę pastebėti negatyvias istorijas apie globojamus vaikus, jų padarytus nusižengimus, nors netinkamai gali elgtis tiek su tėvais gyvenantys, tiek be jų likę vaikai“, - pabrėžia pašnekovė.
Vaikų globos modelis keičia gyvenimo kokybę
Pasak D. Matulevičiūtės, iki 2018-ųjų metų šalyje veikusi institucinės globos sistema taip pat galėjo prisidėti prie neigiamo visuomenės požiūrio į tėvų globos netekusius vaikus.
„Gerokai anksčiau susiformavę stereotipai, kai globojami vaikai gyveno internatuose, dideliame kolektyve, išsilaikė iki šių dienų. Išties tuo metu globojami vaikai buvo labiau matomi per jų keliamus iššūkius, tarsi „įrėminti“ veikusios sistemos. Šiuo metu vaikų globos modelis yra iš esmės pasikeitęs“, - tvirtina ji.
Šiandien tėvų globos netekę vaikai gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose (BVGN), šeimynose po 5-6 vaikus, kur veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu - dažniausiai BVGN įkuriami privačiuose butuose ar namuose, kur vaikus prižiūri socialiniai darbuotojai.
Taip pat skaitykite: Šeimos rizikos veiksniai Lietuvoje
„Tokioje aplinkoje vaikas jaučiasi saugiu, jam užtikrinama reikiama pagalba ar paslaugos pagal individualius poreikius. Visa tai turi įtakos tiek vaiko savijautai, tiek jo elgesiui - jis įgyja reikiamų socialinių įgūdžių, o su tėvais gyvenančių vaikų gretose nebetampa išskirtiniu ar „įrėmintu“, - sako Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Aura Svetikienė.
Pasak jos, kartu keičiasi ir visuomenės požiūris - vis daugiau informacijos apie vaikų globą, šeimos svarbą vaiko raidai, globos sritis vis mažiau stigmatizuojama.
„Svarbu, kad girdime daug gražių sėkmės istorijų. Iš esmės supratome, kad be tėvų globos likę vaikai yra lygiai tokie pat vaikai, kaip ir bet kuris kitas vaikas. Jie lygiai vienodai išgyvena paaugliškas krizes, kartais neklauso, kartais priešinasi suaugusiųjų tvarkai, ieško savęs. Gal tik dėmesio, pagalbos jiems gali prireikti daugiau - ir tai suprantama, juk dažno globojamo vaiko gyvenime buvo sudėtingų patirčių, galėjusių palikti pėdsakų“, - teigia A. Svetikienė.
"Ekspertai pataria": Noriu tapti laikinuoju globėju. Ką būtina žinoti?
Daugiau viešumo ir gerųjų patirčių
Liepą vykdytos apklausos duomenimis, 16 proc. respondentų nenorėtų gyventi šalia bedarbių, po 9 proc. - šalia įvaikintų vaikų ir senjorų. Nė vienos tyrimo metu išvardintos gyventojų grupės kaimynystė neužkliuvo tik 16-ai proc. apklaustųjų.
„Kad pakeistume visuomenės požiūrį, reikia kuo daugiau gerųjų patirčių, o jų išties yra daug. Pakanka apsidairyti aplink - kaimynystėje, tarp klasės draugų, kolektyve, tikrai yra globoje užaugęs ar įvaikintas žmogus. Tačiau šios istorijos labai asmeniškos, ne kiekvienam norisi apie tai kalbėti. Tikime, kad keičiantis visuomenės požiūriui į globą, ateityje daugės ne tik atvirumo, bet ir tolerancijos be tėvų globos likusiems vaikams“, - įsitikinusi A. Svetikienė.
Jai pritaria ir D. Matulevičiūtė: „Kuo daugiau žiniasklaidoje bus straipsnių, pasakojimų ir liudijimų apie sėkmingą vaikų globą, tuo mažiau bus neigiamų nuostatų. Vis dėlto tam reikia ir laiko, kad visuomenė pradėtų mąstyti kitaip.“
„Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“ - VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti suvokimą, kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę siekiant, kad kuo daugiau šeimų priimtų į savo aplinką tėvų globos netekusius vaikus. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Liepos 18-28 d. Vaikų globos ekspertė Rugilė Ladauskienė. „Mūsų visuomenė tampa atviresnė, empatiškesnė, keičiasi, žmonės atvirai pasidžiaugia vieni kitų poelgiais, pagalba, išreiškia palaikymą. Prieš dešimtmetį kone kiekvienas straipsnis apie globą buvo sutinkamas piktais komentarais, diskusijomis apie finansinę naudą.
„Mane labiausiai liūdina, kad vis dar paplitęs mitas apie institucijose augančius vaikus, neva jie turi neatkuriamų raidos sutrikimų, polinkį nusikalsti, jų elgesio neįmanoma pakeisti. Tai netiesa, visokių vaikų yra, ir visi turi galimybę pasiekti savo gyvenimo svajones. O tikint mitais labai lengva klijuoti etiketes, kurių pasekmės juntamos visą gyvenimą. Reikia daug laiko, aplinkos ir emocinių pokyčių, kad žmogus patikėtų savimi, paaugtų jo savivertė“, - sako R. Vaikų globos institucijų pertvarka prasidėjo 2014-aisiais, ir nuo to laiko įvyko didžiulių pokyčių.
Galime pasidžiaugti, kad nebeturime didelių vaikų globos institucijų. Prieš 20 metų galvodavome, kur suteikti prieglobstį vaikui, taip jų namais tapdavo internatai, vadinamieji vaikų namai, kuriuose gyvendavo po 200-250 vaikų.
Lietuvoje nebeliko ir kūdikių globos namų, nors kai kuriose kitose Europos šalyse jų yra. Pavyzdžiui, neseniai viešėjome Belgijoje, kur kūdikiai vis dar gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Buvome tikrai nustebę. Juk didysis prieraišumo pamatas statomas pirmaisiais žmogaus gyvenimo metais.
Šiuo metu Lietuvoje globojamų iki trejų metų vaikų yra 244 - absoliuti dauguma auga globoje šeimos aplinkoje, išskyrus 23 mažamečius. Jie globojami institucijoje, nes vaikams reikalingos specialios sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugos, arba brolių, seserų grupės išskyrimas pažeistų jų interesus (nėra globėjų didelei brolių, seserų grupei).
Pastebime, kad kasmet šiek tiek mažėja ir tėvų globos netekusių vaikų skaičius, o globėjų skaičius išlieka panašus. Gegužės pabaigoje daugiau nei 5 tūkst. vaikų, netekusių tėvų globos, augo šeimos aplinkoje, t. y. daugiau nei 3,7 tūkst. globėjų (rūpintojų) ir budinčių globotojų šeimose, šeimynose.
Tiesa, siekiant, kad kuo mažiau tėvų globos netekusių vaikų gyventų ne globos institucijose, o šeimos aplinkoje, nuo liepos 1-osios pradėjo veikti Nuolatinio globotojo institutas. Tai nauja globos forma, kai globėjas gaus atlygį ir galės globoti ypatingus vaikus. Į šią grupę pateks vaikai, kuriems reikia daugiau dėmesio, laiko, pagalbos - vaikai, turintys nesėkmingą globos ar įvaikinimo patirtį, sunkiai išgydomų ar nepagydomų raidos ar psichikos sutrikimų, turintieji daugiau nei tris brolius ar seseris, vaikai, vyresni nei 10 metų, nepilnamečiai su gimusiais kūdikiais.
Tikimės, kad Nuolatinio globotojo institutas atvers tiems vaikams namų duris, kuriems šiuo metu jos atsiveria sunkiausiai.
Kuo gyvenimas bendruomeniniuose vaikų globos namuose skiriasi nuo vaikų namų? Pirmiausia vaikai gyvena bute ar name, nedidelėje bendruomenėje. Gyvena įprastinį socialinį gyvenimą, kaip ir mes. Iš savo namų keliauja į mokyklą, būrelius, važiuoja visuomeniniu transportu, gamina pusryčius, turi savo asmeninius šaldytuvus.
Viename name ar bute gali gyventi vidutiniškai šeši vaikai. Iš vaikų namų išėję žmonės kartais neturėdavo net elementaraus supratimo, kad arbatą reikia užpilti karštu vandeniu, o ne šaltu, arba kad drabužius reikia pirkti parduotuvėje. Paramos, akcijos - nesunku priprasti, kad tau kažką duoda, už tave padaro. Tokie vaikų namai buvo atokiau nuo miesto, bendruomenės, jie buvo atskirti. Ten visos veiklos vyko vietoje - pavyzdžiui, mokyklos ar užklasiniai būreliai dažnai būdavo šalia. Nebuvo kalbos apie socializaciją, savarankiškumą. Vaikai ten augdami kitaip suvokia pasaulį.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose jau sprendžiamas socializacijos, tapatumo su visuomene klausimas. Tiesa, trūksta sąlygų, kad būtų patenkinti emociniai vaiko poreikiai. Į tuos butus ar namus ateina darbuotojai, jie dirba pamainomis, siekia karjeros, keičia darbo pozicijas, tad vaikas nežino, kam jis priklauso, jam sunkiau surasti pasitikėjimo suaugusiaisiais, užmegzti ilgalaikį emocinį ryšį. O tai labai svarbu.
Absoliuti dauguma krizių šeimoje susijusios su priklausomybėmis nuo psichiką veikiančių medžiagų. Mes suprantame, kad yra nuolatinių ligos atkryčių, ir tuomet kyla klausimas, kiek kartų reikia vaiką paimti iš priklausomybę nuo alkoholio turinčių asmenų šeimos, kad būtų pasakyta „stop“.
Kiek kartų jis turi būti vakarėliuose, muštynėse, kad sakytume „stop“. Tėvai juk nėra despotai, jiems nuoširdžiai rūpi vaikai, bet būna toks didžiulis potraukis, kad vaikai pametami iš akiračio. Be priežasties vaiko teisių specialistai į namus nesibeldžia. Apie sudėtingas situacijas šeimose vaiko teisių gynėjus informuoja kaimynai, medikai, mokytojai, pareigūnai.
Jeigu pasitaiko smurtinė situacija, kurioje nurodoma, kad yra vaikų, specialistai atvažiuoja ištirti ir sužinoti, ar jiems yra saugu. Jeigu įvertinama, kad vaikui nėra saugu likti su tėvais, tuomet ieškoma emociniais ryšiais susijusių žmonių, artimųjų ar giminaičių, pas kuriuos vaikas gali laikinai apsistoti.
Šiuo metu Lietuvoje yra 3392 globėjų (rūpintojų) šeimos, 59 šeimynos, 258 budintys globotojai. Tačiau šeimų, galinčių priimti be tėvų globos likusius vaikus, nuolat trūksta. Viena iš kliūčių - žmonės nenori atsakomybės. Užauginti vaiką tikrai nėra paprasta, prisideda papildomų atsakomybių gyvenime. Gali labai norėti, bet kai pagalvoji, kad reikės ruošti maistą, dar viena galva rūpintis, kalbėtis, skirti laiką, įsijungia abejojimo ratas.
Kitas iššūkis - gyvenimo sąlygos. Didžiuosiuose miestuose turime daug altruistiškų ir atvirų žmonių, tačiau sunkiau su fizinėmis gyvenimo sąlygomis. Pavyzdžiui, Vilniuje trūksta budinčių globotojų didesnėms brolių ir seserų grupėms. Norinčiųjų atsiranda, bet jie vienu metu daugiausia gali priimti ir prižiūrėti vieną vaiką, nes butai nedideli, nėra vietos keliems asmenims.
Dar viena priežastis, kodėl žmonės dvejoja - šiuolaikinis gyvenimo būdas. Daug žmonių galvoja: jeigu paimsiu globoti vaiką, tai darys įtaką mano gyvenimui, kažko nebegalėsiu daryti.
Be jokios abejonės, visuomenės priėmimas didėja. Prieš dešimtmetį pasirodžius straipsniui apie globą, būdavo daugybė piktų komentarų, kad globėjai užsiima globa dėl pinigų. Dabar tik vienas kitas neigiamas, o daugybė pozityvių komentarų. Dabar sunku surasti šeimą, kuri artimoje ar tolimoje aplinkoje nebūtų susijusi su globa.
Prie to labai prisideda ir informacijos apie globą sklaida, įkvepiantys globėjų pavyzdžiai, kai parodoma, kad globoti niekada nevėlu ir nė vienas vaikas nėra per didelis globai. Kiekviena globėjų istorija - unikali.
Kaip ir kasmet, su didžiąja globėjų dalimi susitikome globojančių šeimų festivalyje „Vaikai yra vaikai“. Džiaugiamės, kad jau tradicija tampa birželio pabaigoje vykstanti Vaikų globos savaitė, kuri bendrai veiklai suburia visos Lietuvos globos centrus.
Šių metu pagrindinis Vaikų globos savaitės simbolis - sparnai, simbolizuojantys ne tik galimybę skristi, bet ir galimybę žmogui augti kaip asmenybei. O šūkiu „Pasimatuok sparnus“ (nė vienas vaikas nėra per didelis, ir niekada nėra per vėlu) kviečiame pagalvoti apie globą, kuri gali paversti gyvenimą prasmingesniu, o tuo pačiu metu užauginti sparnus vaikams, netekusiems tėvų globos.
Šiemet drabužių dizainerė Agnė Kuzmickaitė specialiai globos savaitei sukūrė įspūdingą sparnų skulptūrą.
Visą informaciją apie globą ir įvaikinimą rasite Globoscentrai.lt, taip pat paskambinę į nemokamą Vaiko teisių liniją 8 800 10 800.
„Nė neįtartumėte, kad kaimynų vaikas yra globojamas“, - tvirtina globos ekspertė Rugilė Ladauskienė. Nors visuomenės požiūris į globą keičiasi, specialistė teigia, kad vis dar turime įsisenėjusių mitų, kuriuos reikia griauti.
- Kalbėdami apie globą ir įvaikinimą žmonės neretai šiuos žodžius vartoja kaip sinonimus.
- Globa turi keletą rūšių, tačiau didžiausias globos ir įvaikinimo skirtumas yra tai, kad įvaikintojas teisine prasme tampa lygiateisiu tėčiu arba mama, gali keisti vaiko vardą, pavardę. Globos atveju tėtis ar mama nepakeičiami. Nors socialine ir emocine prasme santykiai gali būti nutrūkę, teisiškai ryšiai su biologine šeima nenutrūksta. Svarbu žinoti, kad vaikai įrašomi į galimų įvaikinti sąrašą tik tuomet, kai nėra artimų emocinių ryšių.
- Minėjote, kad globa yra kelių rūšių.
- Taip, globa Lietuvoje yra kelių rūšių ir kartais žmones tai klaidina. Kai šeimą ištinka didžiulės problemos, vaiko sveikatai bei saugumui ima grėsti pavojus, dažniausiai vaikai yra perkeliami pas budinčius globotojus. Tokie globėjai vidutiniškai apie metus būna su vaikais, kuriems tuo metu reikia skubios pagalbos ir saugių namų. Kita rūšis - laikinieji globėjai, kurie dažniausiai yra giminaičiai, padedantys, jei šeimoje atsitiko nelaimė.
tags: #truksta #informacijos #globa