Socialinio Darbuotojo Apgaulės Atvejai: Teisiniai Aspektai ir Pavyzdžiai

Šiame straipsnyje panagrinėsime socialinio darbuotojo apgaulės atvejus, atsakomybę už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį ir teismų praktiką.

Baudžiamoji Atsakomybė Už Sukčiavimą (BK 182 str.)

BK 182 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba teisės į turtą įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule.

Darant šį nusikaltimą apgaulė panaudojama, siekiant suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie dėl suklydimo, apgaulės paveikti savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, pateikiant suklastotus dokumentus, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013).

Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu.

Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija

Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą.

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, draugystės, giminystės, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-507/2012).

Pasinaudodamas kito asmens pasitikėjimu kaltininkas pasiūlo sudaryti sandorį, iš kurio šis turės naudos, o kito asmens nuostolius pažada ateityje atlyginti. Kita šalis, tikėdama kaltininko nuoširdumu ir gerais ketinimais, sudaro sandorį, perduoda savo turtą, tikėdamasi, kad vėliau už tai jai bus atlyginta sutartu būdu.

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu nuo kitų apgaulės būdų skiriasi tuo, kad turtas užvaldomas neklastojant jokių dokumentų, neklaidinant nukentėjusiojo dėl skolininko asmenybės.

Todėl įrodinėjant sukčiavimą, svarbu išsiaiškinti, ar sandorio sudarymo metu (pvz., imant paskolą) asmuo turėjo tyčią jos negrąžinti, turtą pasisavinti ir pasunkinti prievolės išieškojimą iš kaltininko.

Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje

Kaltininko sumanymas paprastai lydymas tam tikrų veiksmų, kurie daromi po to, kai turtas jam perduodamas. Jie atskleidžia ar kaltininkas, sudarydamas sandorį, turėjo tyčią piktnaudžiaujant kito asmens pasitikėjimu užvaldyti turtą ir jo negrąžinti teisėtam valdytojui ar tokios tyčios nebuvo.

Teismų Praktika ir Baudžiamosios bei Civilinės Atsakomybės Atribojimas

Teismai nagrinėdami baudžiamąsias bylas, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema yra konstatavę, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

Tokiu atveju veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka paskolos paėmimo ir jos negrąžinimo sutartu laiku fakto, svarbu įvertinti apgaulės požymį ir jos subjektyvų suvokimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį turi būti sprendžiama vertinant tai, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

Apgaulei nustatyti taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (byloje nustatoma situacija, kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš esmės pasunkintos).

Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje

Baudžiamoji atsakomybė, aiškinant šį kriterijų, galima tik tuo atveju, kai skolininkas naudodamas apgaulę vengia įvykdyti prievolę. Tokais atvejais skolininkas atlieka veiksmus, dėl kurių nukentėjusiojo turima turtinė teisė, atitinkanti skolininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, neįgyvendinama, ir dėl objektyvių priežasčių nukentėjusiojo (kreditoriaus) teisių gynimas negalimas arba labai pasunkėja.

Be to, gana svarbiu kriterijumi, padedančiu atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais.

Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013).

Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius pirmiau nurodytų kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms.

Klausimo, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, išsprendimas taip pat negalimas neišsiaiškinus, kokių ketinimų turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis.

Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y.

Pavyzdžiai iš Teismų Praktikos

Pvz.: Byloje buvo nustatyta, kad A. Z. ir V. P. yra pusbroliai, abu turi verslą, kurį laiką turėjo bendrą verslą. 2001 m. gegužės 11 d. A. Z. sudarė paskolos sutartį su V. P. dėl l 550 000 Lt paskolos suteikimo V. P.. Paskolos grąžinimo terminas - 2006 m. gegužės 11 d. Sutartis yra abiejų sutarties šalių laisvos valios išraiška. Sutarties sudarymo fakto neginčija nė viena šalis. Kasatoriai skunde nenurodo, kad sutarties tekste būtų neteisingų duomenų ar kad jos tekstas būtų suklastotas.

2002 m. liepos 31 d. sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo A. Z. atlygintinai - už 195 000 Lt perleido V. E. reikalavimo teisę į skolos dalį, kuri sudaro 200 000 Lt pagal rašytinę 2001 m. gegužės 11 d. paskolos sutartį, A. Z. pasirašytą su V. P.. Taigi V. P. įsipareigojimai A. Z. sumažėjo iki 1 135 000 Lt.

2003 m. vasario 21 d. V. P. iniciatyva UAB „VBK“ akcininkų visuotinis susirinkimas priėmė sprendimą laiduoti V. P. prievolių pagal 2001m. gegužės 11 d. paskolos sutartį tarp A. Z. ir V. P. įvykdymą dėl 1 550 000 Lt paskolos grąžinimo, jeigu V. P. neįvykdytų visų ar dalies savo prievolių. Šis faktas rodo, kad V. P. pripažino sutartį ir neturėjo ketinimų jos nevykdyti. Tačiau A. Z., abejodamas įmonės mokumu, nuo pasiūlymo sudaryti laidavimo sutartį atsisakė.

Paskolos sutarčiai baigiantis - 2006 m. balandžio 4 d. - V. P. ir J. P. įkeitė A. Z. 3360 vnt. paprastųjų vardinių 1000 Lt nominalios vertės jiems priklausančių UAB „VBK“ akcijų, kurių vertė palyginama su paskolos suma. Šis faktas taip pat paneigia apgaulės elementus - piktnaudžiavimą pasitikėjimu sudarant paskolos sutartį.

Taigi V. P. neneigė savo įsipareigojimo pagal 2001 m. gegužės 11 d. paskolos sutartį. Tačiau pasibaigus paskolos grąžinimo terminui paskola nebuvo grąžinta V. P. pripažino, kad sudarė paskolos sutartį ir įsipareigojo grąžinti pasiskolintus pinigus. Visą sutarties laikotarpį įvairiais veiksmais jis patvirtino savo įsipareigojimus A. Z. pagal sutartį, t. y. pasiūlė sudaryti laidavimo sutartį bei įkeitė savo šeimos turėtas akcijas.

Taigi bylos duomenys nerodo, kad, 2001 m. gegužės 11 d. sudarydamas paskolos sutartį, jis apgavo A. Z. ketindamas pasisavinti paskolą ir visai neketindamas jos grąžinti. Tuo tarpu įstatymas reikalauja, kad kaltininkas jau paskolos sutarties sudarymo metu turėtų tyčią negrąžinti paskolos.

Bylos duomenys nepatvirtina ir to, kad V. P. sumanymas negrąžinti paskolos būtų kilęs jau po paskolos sutarties sudarymo ir kad šis sumanymas buvo lydimas apgaulės elementų, siekiant padaryti A. Z. turtinę žalą, tai sudarytų galimybę jo veiką kvalifikuoti pagal BK 186 straipsnį. V. P. verslo peripetijos su Rusijos įmonėmis negali būti vertinamos kaip apgaulės elementai siekiant sumažinti įkeistų akcijų vertę.

Pvz.: Asmuo buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas įmonės direktoriumi buhalteriui prie nustatyto atlyginimo dar ir neoficialiai primokėdavo tam tikras sumas. Didesnio nei nustatyto atlyginimo mokėjimas, jo neapskaitymas ir atitinkamai mažesnių buhalterės darbo pajamų deklaravimas buvo įvertintas kaip turtinės prievolės (gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) išvengimas apgaule (sukčiavimas).

Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismų praktikoje tam tikrais atvejais sukčiavimu pripažįstami ir nesąžiningi mokesčio mokėtojo veiksmai. Antai kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu.

Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų-faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Nors tokios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip turtinės prievolės panaikinimas ar išvengimas apgaule, jomis iš esmės fiktyviu pagrindu grobiamos valstybės biudžeto lėšos.

Kaip sukčiavimas teismų praktikoje taip pat vertinamas valstybės biudžeto lėšų grobstymas, kai asmuo fiktyviai įdarbinamas (arba darbuotojui fiktyviai didinamas atlyginimas), surašomi ir „Sodrai“ pateikiami melagingi dokumentai apie tokio asmens pajamas, taip sukuriant jam teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą.

Tačiau tokios praktikos įsitvirtinimas PVM ir motinystės (tėvystės) pašalpų grobstymo bylose nereiškia, kad bet kuris mokestinis nesąžiningumas kvalifikuotinas kaip turtinis sukčiavimas.

Teismas konstatavo, kad direktorius nuspręsdamas dalį atlyginimo buhalterei mokėti neoficialiai, neabejotinai iškreipė darbo ir mokestinius santykius, nesilaikė buhalterinės apskaitos taisyklių, bendrąja prasme vengė mokesčių ir būtent to siekė. Tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog įmonės vadovas padarė sukčiavimą, t. y. siekė fiktyviu pagrindu gauti turtinės naudos valstybės biudžeto sąskaita ir kad būtent taip suvokė savo veiką.

Konstatuotina, kad, sistemiškai aiškinant baudžiamuosius įstatymus, neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo pripažinimas turtiniu sukčiavimu pagal požymį „išvengė turtinės prievolės apgaule“ šioje byloje nėra teisingas. Toks kvalifikavimas pagrįstas plečiamuoju sukčiavimo požymių traktavimu ir neatitinka turtinių bei finansinių nusikalstamų veikų atskyrimo pagrindų, todėl šie įmonės direktoriaus veiksmai atitinka neteisingų duomenų įrašymo į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas ir jų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai siekiant išvengti mokesčių ( BK 220 straipsnio 1 dalis), taip pat apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ( BK 222 straipsnis) nusikalstamų veikų sudėtis, tačiau nesudaro turtinio sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos sudėties. (Baudžiamoji byla Nr.

Pažymėtina, kad sukčiavimas kaip viena iš nusikaltimų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms bei interesams gali sudaryti ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį įtvirtintą BK 182 str. Šiuo atveju pažymėtina, kad sukčiavimo, kaip ir finansinio pobūdžio nusikaltimų tyrimas, būtent dėl jų specifikos, ypatingai susiję su PVM grobstymais, užtrunka pakankamai ilgai ir viršija BPK 176 straipsnyje numatytus ikiteisminio tyrimo terminus.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu BK 95 straipsnyje įtvirtinti senaties terminai yra žymiai ilgesni nei galioję iki 2010 m., kuomet iš esmės buvo pakeistas BK 95 straipsnis.

Šiuolaikiniai Darbo Santykiai ir Sukčiavimo Rizika

Šiuolaikiniai darbo santykiai, ypač susiję su individualios veiklos pažymomis, kelia papildomų iššūkių ir sukčiavimo riziką. Apsvarstykime maisto išvežiojimo kurjerių pavyzdį:

2020 m. viena įmonė maisto išvežiojimo kurjeriams įkainius sumažino 20 cnt. už vieną išvežimą. SMS žinute. Tokiu atveju per mėnesį darbuotojas praras apie 50 eurų pajamų. Ir kadangi verslo kurjeriai dirba ne pasirašę darbo sutartis, o su indvidualios veiklos pažymomis, jų atlyginimą galima sumažinti tiesiog SMS žinute.

Nesvarbu, kad tarp to, kas moka ir kas dirba, yra nuolatiniai piniginiai santykiai, kad žmogus realiai dirba pilną darbo dieną. „Modernūs“ darbo santykiaiIndividualios veiklos pažymos reiškia, kad nėra socialinių garantijų, sveikatos draudimo. Jokių teisių. Jos sukurtos kaip veiklos priemonė, siekiantiems papildomai ir teisėtai užsidirbti. Tačiau praktikoje ši darbo forma taikoma plačiau, dažnai pakeičianti darbo sutartis, kurios garantuoja socialinę apsaugą.

Maisto išvežiojimo kurjeriams palikta teisė dirbti ir užsidirbti, nardant dviračiais per piką tarp automobilių. Jokių šalmų, apsaugų ant kojų. Kurjeriai nėra aprūpinami jokiomis apsaugos priemonėmis nuo vis dar esančio viruso - jas darbuotojai pirkosi ir perkasi patys. Tingi minti dviratį, maistą galima išvežioti ir automobiliu, tačiau visos automobilio eksploatavimo išlaidos ant tavo pečių: nuo prakiurusios padangos iki tepalų keitimo, kuro užsipylimo. VISOS. Net ir už krepšį, kuriuo pristatomas maistas, kurjeriai susimoka patys po 25 eurus. Jei jo negrąžini kaip naujai atrodančio (kas sunkiai įmanoma po, pavyzdžiui, 6 mėnesio darbo), 25 eurų nebeatgauni.

Jokio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų. Vienas iš kurjerių pasakojo istoriją apie tai, kaip jį kliudė automobilis. Dirbti negalėjo keturias dienas. Įmonė atsiuntė emoji (ikona, naudojama susirašinėjimo programoje) su ašarėle. Sako: broli, tavo bėdos - mokykis atsargiau vairuoti.

Tokia tūkstančių darbuotojų realybė, dirbančių pilnu etatu pagal individualios veiklos pažymas. Ne tik kurjerių, bet ir statybininkų, mechanikų, virėjų ir t.t. Yra darbo - yra alga, nėra darbo - nėra pinigų arba neri į greituosius kreditus. PSD susimoki pats. Socialinis draudimas? Koks dar socialinis draudimas? XXI a. liberalioje rinkoje kiekvienas už save, todėl kiekvienas be nieko.

Bet problema čia ne tik verslo, bet ir mūsų teisinės sistemos bei darbo santykių reguliavimo. Verslas „žaidžia“ tomis taisyklėmis, kurias turi (apie socialinio verslo atsakomybę paklauskite tos įmonės, kuri savo nuotekas dešimt metų pylė į marias).

Siūlomi Sprendimai

Taigi, ką reikia daryti?

• Pripažinti darbuotojus darbuotojais, o ne „verslo partneriais“. Nutraukti visas individualios veiklos pažymas ir įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, suteikiant jiems dar XIXa. iškovotas darbuotojo teises.
• Pripažinti visus tokius „verslo santykius“ kaip darbuotojų išnaudojimą, nes verslo viena pusė neturi tokios didelės galios kitos pusės atžvilgiu. Visi tokie darbo santykiai turi pereiti į normalias darbo sutartis.
• Jeigu darbuotojas įmonėje dirba pagal individualios veiklos pažymą, tačiau tai jam yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, darbdavys turi bent jau apmokėti jo privalomojo sveikatos draudimo bei draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išlaidas.
• Kolektyvinių sutarčių plėtimas(sis) tarp darbuotojų interesų grupių (profesinių sąjungų) ir darbdavio. Abi pusės turi kalbėtis ir diskutuoti apie tarifus, o ne viena pusė (šiuo atveju darbdavys) sprendimą „nuleidžia“ kitai pusei (darbuotojui).

Problema	Siūlomas sprendimas
Individualios veiklos pažymos pakeičia darbo sutartis	Nutraukti individualios veiklos pažymas ir įdarbinti pagal darbo sutartis
Darbuotojai neturi socialinių garantijų	Darbdavys apmoka privalomąjį sveikatos draudimą ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų
Darbuotojai neturi svertų deryboms	Plėtoti kolektyvines sutartis tarp profesinių sąjungų ir darbdavių

tags: #socialine #darbuotoja #isviliojo