Šiandien daug rašoma ir kalbama apie virtualiąsias mokymosi aplinkas. Nesuvokiant, kas tai, gali atrodyti labai sudėtingai ir bauginamai. Iš pradžių baugina virtualiąsias mokymosi aplinkas apibūdinančių terminų ir sąvokų gausa. Iš pradžių išsiaiškinkime paprastai, stengdamiesi suvokti svarbiausius aplinkų bruožus.
Pabandykime apgalvoti visus tris žodžius atskirai. „Virtualioji“ nusako, kad tai susiję su kompiuterių tinklais, tai nėra įprastas mokymo būdas klasėje. „Mokymosi“ - aišku, tik reikia ypač atkreipti dėmesį į mokinio aktyvumą išreiškiančią dalelytę „-si“ (ne mokymo, o mmokymosi!). Neaiškiausia lieka „aplinka“ - ją galima suprasti keleriopai, tačiau svarbiausia yra vieta, kurioje susitinka mokiniai ir mokytojas (virtuali vieta), ir susitinka ne šiaip sau, o veikti, mokytis. Jei norėtume paaiškinti primityviai, tai vieta galėtume laikyti kompiuterio ekraną. Tačiau ekrane tik vaizduojamireiškiniai, vykstantys kompiuterių tinkle, tai - gana sudėtingi reiškiniai. Šiuo atveju aplinka įvardijami visi procesai, kurie vyksta mokymosi metu, ypač - jų valdymas.
Dabar nusakykime, kas vis dėlto yra virtualioji mokymosi aplinka. Trumpas apibrėžimas būtų toks: virtualioji mokymosi aplinka - tai programinė įranga kompiuterių tinklu teikiamam mokymosi procesui valdyti. Dar paprasčiau pasakius, virtualioji mokymosi aplinka - tai tokia programa, kuri leidžia suburti mokinius į virtualiąją klasę ir aprūpinti juos įvairiomis mokymosi galimybėmis. Nors čia pasakėme, kad virtualioji mokymosi aplinka yra programa, tačiau, suprantama, dėmesys bus kreipiamas ne į pačią programą, o į tai, ką ji leidžia daryti, kaip ji talkina mokiniams ir mokytojams. Pateiksime griežtesnį ir tikslesnį apibrėžimą - Virtualioji mokymosi aplinka - tai kompiuterių tinklais ir kitomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįsta ugdymo sistema, kurioje mokytojų padedami mokosi mokiniai.
Toliau virtualiąją mokymosi aplinką vadinsime sutrumpintai - VMA. Virtualiojoje mokymosi aplinkoje vyksta visas ugdymo procesas: pateikiamas visas kurso ar modulio turinys, bendraujama diskutuojant (diskusijų forumuose, pokalbiuose ar elektroniniu paštu), atliekamos praktinės uužduotys, vyksta darbas grupėse, o įgytos žinios bei gebėjimai tikrinami kompiuteriniais testais, vertinama automatinėmis priemonėmis ir pan. VMA leidžia įvairius mokymosi scenarijus ir metodus. Panašiai, kaip ir tikrąja mokymosi aplinka (pvz., klase, būreliu), VMA siekiama padėti mokiniams mokytis, stebėti mokymosi procesą, tobulintijo turinį.
Taigi VMA galėtume apibūdinti kaip mokomosios medžiagos, užduočių, bendravimo ir vertinimo priemonių sistemą, leidžiančią lanksčiai valdyti ugdymo procesą.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
VMA pirmiausiai buvo pradėtos naudoti aukštosiose mokyklose. Taip vyko užsienio šalyse, taip buvo ir Lietuvoje. Universitetai jau plačiai naudojasi virtualiosiomis mokymosi aplinkomis dėstydami studentams vis didesnę dalį universiteto kursų. Kiek vėliau VMA diegiama ir bendrojo lavinimo mokyklose. Aukštosiose mokyklose VMA dažniau naudojamos tradiciniam nuotoliniam mokymuisi, kai dėstytojas ir studentas negali dažnai susitikti. Tačiau šis ugdymo modelis neatitinka bendrojo lavinimo mokyklų tikslų,todėl imama ieškoti kitokių VMA taikymo būdų, mokymasis mokykloje derinamas su pagalba namuose, ieškoma specifinių ugdymo sričių, kuriose virtualusis mokymas būtų pageidautinas ir veiksmingas (pavyzdžiui, darbui su itin gabiais vaikais).
Kai bent kiek aptarėme ir supratome virtualiosios mokymosi aplinkos esminius bruožus, palyginkime juos su nuotoliniu mokymusi. Nuotolinis mokymasis yra bendresnė sąvoka, ja pirmiausia nusakomas mokinio ir mokytojo fizinis atstumas. iksmingiausių priemonių nuotoliniam mokymui įgyvendinti. Taigi nuotolinį mokymąsi galima organizuoti įvairiai, pavyzdžiui, vaizdo konferencija, netgi elektroninių laiškų su užduotimis ir paaiškinimais siuntimas mokiniams galėtų būti vienas iš nuotolinio mokymo būdų. O VMA yra priemonė sistemingam, tvarkingam nuotoliniam mokymo būdui išreikšti, organizuoti mokymosi procesą.
Virtualusis mokymas dar tebėra savo raidos pradžioje, tad šiai sričiai itin aktuali terminija, sąvokos. Ji nenustovėjusi net anglų kalba leidžiamuose leidiniuose, ką jau kalbėti apie lietuviškus terminus. Tačiau vis dėlto pirmiausiai būtina susitarti dėl ssąvokų ir jas taisyklingai vartoti. Edukologų publikacijose ir praktikoje sutinkamos įvairios informacinėmis komunikacinėmis technologijomis besiremiančių ugdymo sistemų ir aplinkų sąvokos. Paminėsime keletą iš jų, kad būtų lengviau skaityti gausiai (ypač internete) pateikiamą medžiagą. Terminas „virtualioji mokymosi aplinka“ bendrąja prasme vartojamas norint įvardyti bet kurią ištoliau išvardytų sistemų ar jų derinį.
- Mokymosi tvarkymo sistema (anglų k. Learning Management System). Tai gali būti ir paprasta mokinių (ir mokytojų) registravimo sistema, leidžianti prieiti prie mokymosi medžiagos kompiuterių tinkle, ir sudėtinga sistema, stebinti mokinių mokymosi eigą iir pagal tai atliekanti kitas ugdymo proceso organizavimo funkcijas.
- Mokymosi turinio tvarkymo sistema (anglų k. Learning Content Management System). Tai individualiems poreikiams pritaikoma mokymosi tvarkymo priemonė. Pavyzdžiui, ji gali atlikti mokymosi medžiagos dalių, kurias mokinys naudojo, stebėjimą, sekti mokinio atsiskaitymus bei ppagal tai parinkti ar pritaikyti atitinkamą ugdymo turinį.
- Kursų tvarkymo sistema (anglų k. Course Management System). Ši priemonė leidžia mokytojui nenaudojant HTML arba programavimo kalbos parengti mokymo kursą ir kompiuterių tinkle pateikti jo medžiagąbei kitą su mokymusi susijusią informaciją.
- Kolektyvinio kompiuterizuoto mokymosi aplinka (anglų k. Computer Supported Collaborative Learning Environment). Tai sistema, skirta mokytis kognityviniais metodais ir dirbant grupėmis konstruoti žinias.
- Turinio tvarkymo aplinka (anglų k. Content Management System). Ši priemonė skirta mokymosi medžiagai parengti. Ji suteikia galimybes mokytojui lanksčiai tvarkyti mokomąją medžiagą: kurti naujus modulius, paimti informaciją iš kitų šaltinių, pertvarkyti, pateikti įvairiais būdais.
- Literatūroje taip pat sutinkamas terminas Ugdymo tvarkymo aplinka (anglų k. Managed Learning Environment). Tai platesnė sąvoka nei VMA, ji apima visas kurios nors institucijos informacines sistemas bei procesus, turinčius ttiesiogines ar netiesiogines įtakas ugdymui bei jo tvarkymui. Ugdymo tvarkymo aplinka apima ir virtualiąją mokymosi aplinką.
Virtualiąsias mokymosi aplinkas galima suskirstyti į dvi pagrindines rūšis atsižvelgiant į tai, kaip jos veikia:
- Atskira lokaliai veikianti virtualioji mokymosi aplinka. Šia aplinka galima naudotis tik tuomet, kai kompiuteryje yra įdiegta speciali jos programinė įranga. Bendrauti arba bendradarbiauti taip pat galima tik su tais vartotojais, kurie yra prisijungę prrie to paties tinklo bei kurių kompiuteriuose yra įdiegta ta pati virtualioji mokymosi aplinka.
- Žiniatinklinė virtualioji mokymosi aplinka. Joms nereikia jokios specialios programinės įrangos: galima naudotis bet kuriuo kompiuteriu, kuriame įdiegta interneto naršyklė ir kuris prijungtas prie tinklo, kuriame yra serveris su įdiegta virtualiąja mokymosi aplinka.
Atsižvelgiant į galimybes bendriausiu atveju virtualiąsias mokymosi aplinkas galima būtų suskirstyti į keletą tipų:
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
- Aplinkos kursams (sudarytiems iš kelių modulių) kurti. Jose paprastai yra turinio tvarkymo bei šios medžiagos naudojimo ir individualių mokinių pasiekimų stebėjimo galimybės.
- Aplinkos kursų moduliams sudaryti, mokomajai ar pažintinei medžiagai pateikti ir mokymuisi naudojant bendravimo priemones organizuoti.
- Aplinkos žinioms konstruoti - paprastai dirbant grupėse ir naudojant bendradarbiavimo priemones.
- Aplinkos mokomajai medžiagai rengti. Jose yra įvairios turinio kūrimo, pateikimo, importavimo, atnaujinimo ir kitokios tvarkymo galimybės.
Toks VMA suskirstymas gana sąlyginis, jos funkcijos nuolatos keičiasi, vis labiau suartėja, atlieka universalias funkcijas.
Virtualiųjų mokymosi aplinkų pasaulyje parengta ganėtinai daug, praktiškai vos ne kiekviena šalis kasmet jų sukuria po kelias dešimtis. Yra komercinių VMA, tačiau jos nemažai kainuoja, jų ištekliai yra uždari (ne visiems prieinami), jas sudėtingiau lokalizuoti. Todėl kaip alternatyva tokioms VMA kuriamos atviro kodo aplinkos. Jos platinamos nemokamai, labiau suderinamos su atviraisiais interneto standartais (prie jų prisijungti galima su įvairiomis naršyklėmis: ne tik su komercinėmis, beet ir su atvirosiomis), jas galima pritaikyti prie savo poreikių nepažeidžiant licencijos sutarties, paprasčiau verčiamos į įvairias kalbas. Atvirųjų VMA taip pat sukurta gana nemažai, daug iš jų gali pretenduoti į stabilias ir kokybiškas, savo funkcijomis nenusileidžiančias komercinėms VMA.
Virtualiųjų mokymosi aplinkų kūrimu ir diegimu bendrojo lavinimo mokyklose iš esmės rūpinasi Europos šalių mokyklų asociacija - Europos mokyklų tinklas (European Schoolnet). 2003 metais ši asociacija atliko tyrimą, kurio pagrindiniai tikslai buvo išsiaiškinti, kokias virtualiąsias mokymosi aplinkas naudoja pradinės ir vidurinės Europos mokyklose bei kaip jas naudoja; ištirti švietimo ministerijų politiką ir prioritetus, susijusius su virtualiosiomis mokymosi aplinkomis. Tyrime dalyvavo šios šalys: Austrija, Belgija, Danija, Estija, Čekija, Suomija, Jugoslavija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Islandija, Airija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Olandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Rusija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Ukraina, Didžioji Britanija.
Tyrimas parodė, kad 15% Europos šalių mokyklų naudoja atvirąsias virtualiąsias mokymosi aplinkas. Buvo tiriamos trys kategorijos: komercinės, atvirosios ir vietinės (įstaigų viduje sukurtos ir nemokamai naudojamos aplinkos).
ATutor
Atviroji žiniatinklinė virtualioji mokymosi aplinka (autoriai ją vadina mokymosi turinio tvarkymo sistema). Sistema sukurta Toronto universitete (Kanada). Ji naudojama įvairiuose universitetuose, sėkmingai taikoma ir vidurinėse mokyklose. Mokytojas gali greitai sutvarkyti, pateikti, perskirstyti mokymosi turinįarba tvarkyti ir prižiūrėti kursų modulius. Mokiniai gali mokytis savo poreikiams pritaikytoje mookymosi aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Sistema integruoja pagrindines priemones reikalingam veiksmingam mokytojų ir mokinių bendradarbiavimui bei mokymui ir mokymuisi. Sistemą sudaro: diskusijų forumai, pokalbiai, vidinis elektroninis paštas, pasikeitimo rinkmenomis priemonės (mokiniai gali persiųsti įvairių formatų dokumentus, dalytis kurso ar grupės biblioteka, gali dalytis savo aplankų turiniu ir kt.), užrašai (mokiniai gali turėti dalomus arba savo asmeninius užrašus su rinkmenomis), kalendoriai (asmeniniai, grupės arba kurso), žinynas, paieška sistemoje, darbo atsijungus nuo tinklo priemonės (mokiniai gali persisiųsti kursų puslapius su peržiūros programa), darbo grupėse priemonės (administratorius gali sukurti grupes, grupių vadovus, kiekviena grupė gali turėti savo rinkmenų dalijimosi sritis, bendradarbiavimo dokumentus, diskusijas, pokalbių kambarius, el. paštą, kalendorių), savikontrolės priemonės (administratorius gali sukurti savikontrolės testus), mokinių portfolio (mokiniai turi savo arba viešus aplankus), saugumo lygio nustatymo priemonės (administratorius gali nustatyti kursų viešumą - laisvai prieinami ar su slaptažodžiu).
Prisiminkime ir vieną kitą technologinę priemonę, pavyzdžiui, telefoną ar skalbyklę. Tai technologiškai sudėtingi įtaisai, tačiau jų naudojimas tiek paprastas, kad „jokio mokslo nereikia“. Apie visą kompiuterį to pasakyti negalime - pernelyg daug darbų jis atlieka, bet kai kurie kompiuteriu atliekami darbai gana paprasti, pavyzdžiui, naršymas internete. Ši analogija tinka ir virtualiojo mokymosi valdymo priemonėms- jos paprastos ir nesunkiai taikomos ugdymo procese.
2005 m. Pripratome prie nuotolinio mokymosi, kurį beveik sutapatiname su mokymusi internetu. Iš pradžių kiekvienam aišku, kad tai - mokymasis, kai mokinys ir mokytojas yra ne vvienoje patalpoje. Kas kita, kokiomis priemonėmis ir metodais organizuoti mokymą: suprantama, pirmiausia įsivaizduojame kompiuterių tinklus, ryšių priemones. Ir štai čia prieiname prie svarbiausio: kaip tvarkyti ir valdyti virtualųjį mokymosi procesą?
Žodis „virtualus“ šiandien ypač dažnai vartojamas, tikriausiai jis intuityviai gana gerai suprantamas. Kilęs iš lotynų kalbos (virtualis), paprastai apibūdina tariamą reiškinį, kuriuo nors būdu imituojantį tikrovę (pvz., kompiuterio ekrane). Tradiciškai mokymas buvo suprantamas, kaip mokinio ir mokytojo tiesioginis bendravimas dirbant toje pačioje aplinkoje, matant ir girdint vienam kitą. Pradedama vartoti virtualiosios klasės ar aplinkos sąvoka. Šiuo atveju aplinka, kurioje mokinys ir mokytojas susitinka - tai ne fizinė patalpa, o abstrakti aplinka, imituojanti tikrą klasę: tai gali būti interneto puslapis, garso ar vaizdo konferencija.
Konferencijos dalyviai po vieną ar grupelėmis jungiasi iš skirtingų vietų, tačiau žino, kad dalyvauja ir daugiaužmonių, nors jų ir nėra toje pačioje patalpoje. Kiek vėliau virtualiosios klasės samprata imama vis labiau sieti su grupe žmonių, kurie tuo pačiu metu mokosi to paties kurso (ar kelių kursų), turi tą patį mokytoją - tai labiau atitiktų tradicinės klasės suvokimą. Žinoma, lieka esminis dalykas - mokinių ir mokytojų galimybė bendrauti būnant skirtingose vietose ir kiekvienam patogiu laiku. Virtualiojoje klasėje mokymas ir mokymasis vyksta kompiuterių tinkle: mokytojas pateikia mokiniams mokomąją medžiagą, užduotis, jie bendrauja naudodamiesi elektroninėmis komunikavimo priemonėmis (elektroniniu paštu, diskusijų grupėmis).
Bendriausiai virtualiąja klase galime apibūdinti bet kurią kompiuterių tinkle įmanomą veiklą, kai mokytojas bendrauja su mokiniais. TTaigi, kai minime virtualiąją klasę, turime omenyje ne vietą, o veiklą. Vadinasi, svarbiausia virtualiosios klasės paskirtis yra mokomojiveikla. Darbui virtualiojoje klasėje reikalingos tam tikros priemonės. Ko mums reikia dirbant įprastoje klasėje? Galėtume išvardyti: patalpos, vadovėlių, sąsiuvinių, vaizdinių ar garsinių priemonių, lentos, rašiklių. O kaip virtualiojoje klasėje? Kompiuterių tinklai - būtinybė (galima analogija su patalpa įprastos klasės atveju). Tačiau to neužtenka. Reikia mokomųjų priemonių ir mokymosi proceso valdymo.
Pabrėžiamas mokymosi proceso (ar ugdymo turinio) valdymas. Tai suprantama, nes virtualioji klasė sudėtingesnė uuž įprastą: ir mokinių gali būti labai daug, ir dirba jie ne vienu metu, prisijungia iš skirtingų vietų (galbūt netgi iš skirtingų šalių, žemynų), todėl ir skirtumai tarp jų gali būti gerokai didesni. Štai tada ir atsirado virtualiosios mokymosi aplinkos idėja. Galime rasti labai daug virtualiosios mokymosi aplinkos apibrėžimų, tačiau pirmiausia reikia suvokti virtualiosios mokymosi aplinkos esminius bruožus.
tags: #kompiuterijos #socialine #aplinka