Socialinis darbas užtikrina socialinės pagalbos suteikimą socialiai pažeidžiamiems asmenims, palengvina jų integraciją į visuomenę ir padeda patenkinti socialinius poreikius.
Nors socialinis darbas yra labai reikšmingas visuomenei, tačiau socialinio darbo profesijos atstovai - socialiniai darbuotojai - vertinami nevienareikšmiškai.
Moksliniai tyrimai rodo, kad socialiniai darbuotojai profesiniu aspektu yra nuvertinami, kai kurie iš jų netgi jaučia gėdą dėl savo profesijos pasirinkimo (Frost E., 2016; Romanov P. V., Jarskaja-Smirnova E. R., 2014).
Socialinio darbo profesijos įvaizdis socialinėje erdvėje, visuomenėje, masinės informacijos priemonėse, virtualioje aplinkoje nėra geras (Pivorienė J., Večerskytė, J., 2005; Varžinskienė L., 2008).
Besiremdamos savo tyrimo rezultatais Birutė Švedaitė-Sakalauskė, Lijana Gvaldaitė ir Jolita Buzaitytė-Kašalynienė (2014) socialinius darbuotojus Lietuvoje įvardija kaip „nepaisomus profesionalus“.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos skyrius Zarasuose
Marina Levina (2008) socialinį darbuotoją traktuoja kaip tarp dviejų konfrontuojančių pusių - valstybės ir socialinių paslaugų gavėjų - veikiantį subjektą, kurio veiklą kritikuoja abi pusės, tačiau nė viena pusė tinkamai neįvertina socialinio darbuotojo profesinio ir socialinio indėlio vertės.
Netgi socialinių darbuotojų partneriai nuvertina socialinių darbuotojų indėlį į bendradarbiavimą ir nelaiko jų lygiaverčiais bendradarbiavimo subjektais (Varžinskienė L., 2008; Večkienė N. P. ir kt., 2013).
Toks komplikuotas socialinio darbuotojo statusas mažina jo galimybes efektyviai suteikti socialinę pagalbą žmogui, o tai reiškia, kad mažina ir viso socialinio darbo veiksmingumą.
Todėl šiame kontekste tenka kalbėti apie socialinių darbuotojų statuso problemiškumą.
Mokslininkų nuomone, profesijos statusas gali būti reikšmingas veiksnys, padedantis jai įsitvirtinti kitų profesijų tarpe (Varžinskienė L., 2008, 2009a ir b).
Taip pat skaitykite: Onkologinių pacientų rėmimas Zarasuose
Socialinio darbuotojų statuso tyrimai gali padėti identifikuoti priežastis, dėl kurių socialinių darbuotojų grupė yra nuvertinama ir rasti priemones šioms priežastimis eliminuoti arba sušvelninti (Romanov P. V., Jarskaja-Smirnova E. R., 2014).
Nežiūrint to, kad mokslininkai daug skiria dėmesio socialinių darbuotojų statuso gerinimui (Varžinskienė L., 2008; Levina M. I., 2008; Večkienė N. P. ir kt., 2013; Švedaitė-Sakalauskė B., Gvaldaitė L., Buzaitytė-Kašalynienė J., 2014; Frost E., 2016; Romanov P. V., Jarskaja-Smirnova E. R., 2014), socialinio darbuotojo statusas vis dar išlieka nuvertintas, o socialinio darbuotojo profesija nepopuliari.
Todėl būtina įvertinti socialinio darbuotojo statusą šiuolaikinės visuomenės sąlygomis ir, pasitelkiant konkrečios institucijos pavyzdį (Zarasų socialinės globos namus), pateikti pasiūlymus socialinių darbuotojų statuso gerinimui.
Zarasų logotipas
Tyrimo Problema
Zarasų socialinės globos namuose dirbantiems socialiniams darbuotojams iškyla nemažas iššūkis teikti kokybiškas socialines paslaugas, užtikrinti aukštą savo veiklos efektyvumą, kai tai atlikti yra ganėtinai nelengva, nes globotiniai, partneriai ir gyventojai į socialinius darbuotojus nežiūri kaip į profesionalus, dažnai nevertina jų pastangų, ne visada pasitiki socialiniais darbuotojais (ypač globotiniai).
Taip pat skaitykite: Socialinės globos namų gyventojų teisės
Tai sudaro nemažų problemų socialiniams darbuotojams siekiant spręsti savo globotinių problemas, į bendradarbiavimo procesą įtraukti kitus institucinius subjektus ir gyventojus.
Menkas socialinio darbuotojo statusas Zarasų socialinės globos namuose turėtų būti gerinamas, bet, kad tai padaryti, būtina tiksliau įsigilinti į šią koncepciją ir atlikti reikiamus tyrimus.
Tokiu būdu būtų galima nustatyti, kas konkrečiai lemia menką socialinių darbuotojų statusą Zarasų socialinės globos namuose ir ką reikėtų daryti norint jį pagerinti.
Tyrimo problemą galima identifikuoti ir dar vienu pjūviu.
Darbuotojai, norintys dirbti socialinį darbą, turi turėti aukštąjį išsilavinimą.
Nežiūrint keliamų aukštų kvalifikacinių reikalavimų, jiems mokamas palyginti mažas darbo užmokestis, todėl socialinių darbuotojų pajamos nėra didelės.
Socialinių darbuotojų darbas visuomenėje nėra itin gerbiamas, o tai rodo mažą socialinio darbo profesijos prestižą.
Prieštaravimai tarp to, kokią ekonominę naudą (darbo užmokestį) socialiniai darbuotojai gauna iš savo darbo ir keliamų didelių (aukštojo) išsilavinimo reikalavimų, taip ekonominės naudos (darbo užmokesčio) ir nedidelio profesijos prestižo neatperka tų pastangų, kurias socialiniai darbuotojai įdeda į savo darbą ir vis tiek lieka neįvertinti.
Esama situacija nemotyvuoja pasilikti ir geriau dirbti nei socialinių darbuotojų apskritai, nei tų, kurie dirba socialinį darbą Zarasų socialinės globos namuose.
Todėl būtina imtis veiksmų ir priemonių, kad būtų galima didinti socialinių darbuotojų statusą ir taip juos motyvuoti pasiliki (nesirinkti kitų darbų, kitos profesijos) ir dirbti socialinį darbą.
Taigi tyrimo problema - suinteresuotų subjektų (socialinių darbuotojų, kolegų, globotinių, gyventojų) nuomonė apie socialinio darbuotojo statusą Zarasų socialinės globos namuose ir Zarasų miesto bendruomenėje.
Tyrimo tikslas - įvertinti socialinio darbuotojo statusą Zarasų socialinės globos namuose ir Zarasų miesto bendruomenėje.
Tyrimo Uždaviniai
- Išnagrinėti profesinio statuso koncepciją.
- Išanalizuoti socialinio darbuotojo statusą lemiančius veiksnius.
- Ištirti, kaip savo statusą Zarasų socialinės globos namuose ir Zarasų miesto bendruomenėje vertina Zarasų socialinės globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai.
- Nustatyti ir palyginti, kaip socialinio darbuotojo statusą vertina Zarasų miesto gyventojai, Zarasų socialinės globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai, jų kolegos, dirbantys ne socialinį darbą, ir globotiniai.
Tyrimo hipotezė: suinteresuotieji subjektai (Zarasų socialinės globos namų socialiniai darbuotojai, kolegos ir globotiniai, Zarasų miesto gyventojai) socialinio darbuotojo statusą Zarasų socialinės globos namuose ir Zarasų miesto bendruomenėje vertina kaip žemą.
Tyrimo Metodai
- Mokslinės literatūros sisteminė ir lyginamoji analizė, naudota analizuojant mokslinius šaltinius, nagrinėjančius socialinio darbuoto statusą ir socialinio darbo profesijos prestižą.
- Dokumentų (teisės aktų, strateginių dokumentų) turinio analizė, naudota analizuojant Lietuvos teisinės bazės poveikį, formuojant socialinio darbuotojo statusą.
- Pusiau struktūruotas interviu (kokybinis tyrimas), naudotas, siekiant įvertinti socialinių darbuotojų požiūrį į savo statusą Zarasų socialinės globos namuose ir Zarasų miesto bendruomenėje.
- Anketinė apklausa raštu (kiekybinis tyrimas), naudota, siekiant nustatyti Zarasų miesto gyventojų, Zarasų socialinės globos namuose dirbančių darbuotojų ir juose gyvenančių globotinių požiūrį į socialinio darbuotojo statusą.
- Lyginamoji analizė, naudota, siekiant palyginti darbe atlikto empirinio tyrimo rezultatus su kitų mokslinių tyrimų, kuriais buvo tiriamas socialinių darbuotojų statusas, socialinio darbo profesijos prestižas, socialinio darbo turinys bei problemos, rezultatais.
Tyrimo duomenų apdorojimo metodai. Kokybinio tyrimo duomenys apdoroti naudojant turinio (angl. content) analizę. Pagal šią analizę išskiriamos kategorijos, kurių teiginius sieja semantinio panašumo kriterijus. Šias kategorijas sudaro subkategorijos ir teiginiai, paimti ir sugrupuoti iš interviu klausimų bei atsakymų suvestinės.
Utenos regiono plėtros plane identifikuojama viena svarbiausių regiono problemų - nepakankamasocialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas.
Remiantis Higienos instituto duomenimis, Zarasų rajone gyvena apie 394 asmenys, turintys psichikos ir/arba intelekto negalią. Šis skaičius apima tiek socialinės globos įstaigų gyventojus, tiek asmenis, gyvenančius bendruomenėje.
Įvertinus esamą situaciją, apie 245 Zarasų rajono gyventojai, priklausantys šiai tikslinei grupei, šiuo metu negauna jokių socialinių paslaugų arba jų poreikiai nėra tinkamai patenkinami.
Didelė dalis jų turi apgyvendinimo, dienos užimtumo bei kitų specializuotų paslaugų poreikį.
Nepakankamas paslaugų prieinamumas lemia sunkumus įsitraukiant į visuomenės gyvenimą, savarankiškai funkcionuojant kasdienybėje bei realizuojant savo teises ir poreikius.
Siekdama spręsti regiono plėtros plane, žemėlapyje numatytas problemas, Zarasų rajono savivaldybės administracija kartu su partneriu - Zarasų rajono socialinių paslaugų centru, planuoja įgyvendinti projektą „Plėtoti paslaugas, reikalingas asmenims su intelekto ir/ar psichikos negalia Zarasų rajono savivaldybėje Nr. 29-406-P-0002“ pagal 2022-2030 m. regioninę pažangos priemonę Nr.
Tikslinė grupė - asmenys, turintys intelekto ir (ar) psichikos negalią.
Siekdami spręsti nepakankamą socialinių paslaugų prieinamumą tikslinei grupei, projekto metu numatoma įgyvendinti kompleksines infrastruktūros plėtros ir modernizavimo priemones.
Viena iš numatytų veiklų - apsaugotų būstų įsigijimas.
Zarasų mieste planuojama įsigyti 3 atskirus būstus, kuriuose bus apgyvendinta po du asmenis.
Projekte numatyta statyti naujus grupinio gyvenimo namus, adresu Juozo Gruodžio g. 27, Zarasuose, kuriuose bus teikiamos socialinės globos paslaugos, taip pat įsigyti jiems reikalingus baldus ir įrangą.
Projekto veiklomis bus plečiama dienos užimtumo ir socialinių dirbtuvių infrastruktūra, tam numatoma rekonstruoti ir pritaikyti patalpas, adresu Malūno g.
Zarasų socialinės globos namai
Socialinių dirbtuvių steigimo tikslas - didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius ir specialiuosius darbinius įgūdžius, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas, nukreiptas į konkrečios prekės, produkto gamybą ar paslaugos atlikimą.
Tenkinti įstaigos gavėjų poreikius, teikiant socialinę globą senyvo amžiaus asmenims su negalia, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, sudarant žmogaus orumą nežeminančias sąlygas, užtikrinant socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, atsižvelgiant į individualius paslaugų gavėjų poreikius.
Sukurti jaukius savarankiško gyvenimo namus senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, atsižvelgiant į paslaugų gavėjų poreikius, teikti socialinės priežiūros paslaugas.
Užtikrinti šeiminiuose namuose tėvų globos netekusių vaikų lygiateisį ir pilnavertį poreikių tenkinimą, pasiruošimą savarankiškam gyvenimui ir jų integracijai į visuomenę, teikti socialinės globos paslaugas, sukuriant jaukius namus, kuriuose kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, mylimas ir pilnavertis bendruomenės narys.
Užtikrinti kokybiškas socialinės priežiūros paslaugas Vaikų dienos centre.
XVI-XVII a. didelius Šiaurės Rytų Lietuvos plotus valdė Lietuvos didikų Radvilų šaka.
Su Antazave sietini Kristupas ir Janušas Radvilos.
1669 m. mirus Boguslavui Radvilai žemė atiteko vokiečių kilmės grafams Pliateriams.
XVIII a. ant Zalvės ežero kranto Pliateriai pastatė dvarą, o visų jų vaikaičių ir artimųjų likimas buvo tragiškas, todėl minėtas dvaro pastatas atiteko valstybei.
tags: #zarasu #socialines #globos #namuose #ansambliu #pasirodymai