Našlių ir našlaičių pensijos dydį ir mokėjimą reglamentuoja LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Toliau pateikiama informacija, remiantis 2007 metų pakeitimais.
„Sodra“ primena, kurie gyventojai ir kada gali pretenduoti į visas pensijas, kokius kriterijus turi atitikti ir kokiais atvejais jų skyrimas gali būti nutraukiamas.
II pakopa. Kam ir kodėl geriau atsisakyti, stabdyti kaupimą? (Svarbus sprendimas)
Teisę Į Našlių Pensiją Turi:
- Našlė/ našlys.
- Našlys ar našlė norėdamas (-a) gali pretenduoti į socialinio draudimo našlių pensiją jeigu našlys (-ė) augina mirusiojo asmens vaikus ar įvaikius, kuriems gali būti paskirta našlaičių pensija.
- Taip pat teisę į šią pensiją turi našlė arba našlys, sutuoktinio mirties metu sukakę 5 metais mažesnį už senatvės pensijos amžių ar vyresni arba pripažinti invalidais; faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriems gali būti paskirta našlaičių pensija, juos augina ir jeigu nėra mirusiojo asmens sutuoktinio, kuriam gali būti paskirta našlių pensija.
- Asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, jų sutuoktinio mirties metu.
- Asmenys, iki sutuoktinio mirties arba 5 metus po sutuoktinio mirties pripažinti asmenimis su negalia.
- Asmenys, namuose slaugę mirusiojo vaikus iki 18 metų, pripažintus vaikais su negalia arba kuriems nustatytas 75-100 proc. dalyvumas.
- Asmenys, su mirusiu sutuoktiniu neturėję vaikų, kai nuo santuokos įregistravimo iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai.
O mirusysis mirties dieną turėjo būti įgijęs teisę gauti arba gavo negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją, minimalų stažą įgijęs Lietuvoje ar Europos Sąjungoje.
Valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos dydis nėra siejamas su mirusiojo pensija ir visiems sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais našliams yra vienodo dydžio.
M. Kozič įvardijo, kad našlių pensiją gali gauti: asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, jų sutuoktinio mirties metu; asmenys, iki sutuoktinio mirties arba 5 metus po sutuoktinio mirties pripažinti asmenimis su negalia; asmenys, namuose slaugę mirusiojo vaikus iki 18 metų, pripažintus vaikais su negalia arba kuriems nustatytas 75-100 proc. dalyvumas; asmenys, su mirusiu sutuoktiniu neturėję vaikų, kai nuo santuokos įregistravimo iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai.
Taip pat skaitykite: Stažas pensijai Lietuvoje
Valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos siekia 50 procentų mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo pensijos.
Senatvės pensiją gali gauti žmogus, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus (šiuo metu moterims tai yra 64 metai ir 4 mėn., vyrams - 64 metai ir 8 mėn.) ir turintis minimalų stažą senatvės pensijai gauti (15 metų).
Minimalus Stažas
Minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nustatomas 15 metų.
Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999 metų sausio 1 dienos vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 dienos moterims nustatomas 30 metų.
Ji nurodė, kad nuo 2022 m. įgijęs 15 metų stažą senatvės pensijai žmogus gauna nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri 2024 m. sudaro 269,77 euro. O būtinasis stažas, anot patarėjos, šiuo metu yra 33,5 metų ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
Taip pat skaitykite: MLG Lietuvoje
Asmenims iki 24 metų nustatomas vienerių metų minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas. Nuo 24 iki 38 metų reikalaujamas minimalus draudimo stažas padidėja 4 mėnesiais per metus.
2023 metais būtinojo stažo reikalavimas yra 33 metai.
Pensijų draudimo stažas - tai laikas, per kurį asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos nustatytos privalomos pensijų socialinio draudimo įmokos.
„Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pvz., 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio, pvz., 25 metus stažo“, - kalbėjo M. Kozič.
Jei norite išsiaiškinti, ar jums priklauso pensija (apskaičiuojama naudojant bazinę pensiją), tai galite padaryti keliais būdais:
Taip pat skaitykite: Individuali veikla ir socialinė apsauga
- Prisijunkite prie savo asmeninės paskyros per „Sodros“ elektroninę sistemą: www.sodra.lt. Skyriuje „Mano socialinio draudimo stažas“ bus nurodyta, kokį stažą sukaupėte.
- Toje pačioje „Sodros“ paskyroje galite matyti, kokia preliminari jūsų senatvės ar kita pensija būtų skaičiuojama šiuo metu.
- Jei abejojate, galite susisiekti su „Sodros“ specialistais telefonu 1883 (trumpasis numeris Lietuvoje). Galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių, kur specialistai suteiks jums visą išsamią informaciją.
- Jeigu jau esate sulaukęs pensinio amžiaus, kreipkitės tiesiogiai į „Sodrą“ per elektroninę sistemą arba atvykite į artimiausią skyrių. Prašymą galite pateikti ir internetu prisijungę prie „Sodros“ portalo.
Duomenys, kuriuos jums reikės pateikti: Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (atvykstant į artimiausią skyrių). Informacija apie sukauptą stažą ir pajamas (dažniausiai „Sodra“ turi šiuos duomenis, bet verta juos žinoti ir patiems).
Pensijos Apskaičiavimas
Senatvės pensija susideda iš pagrindinės ir papildomos dalies.
Pagrindinė pensijos dalis lygi 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir yra vienoda visiems asmenims, turintiems būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
Papildoma pensijos dalis - tai su draudžiamosiomis pajamomis susijusi išmoka (papildoma pensijos dalis), kuri atspindi individualaus teisingumo principą, tai yra pensijų išmokos, proporcingos asmens mokėtoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms.
Pagrindinė pensijos dalis Vyriausybės nutarimu gali būti padidinta.
Netekto darbingumo pensiją sudaro pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už stažo metus.
Jeigu asmuo turi būtinąjį stažą, pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis asmenims, netekusiems 75 - 100 procentų darbingumo yra 150 proc. bazinės pensijos; asmenims, netekusiems 60 - 70 procentų darbingumo yra 110 proc. bazinės pensijos.
Jeigu asmuo turi minimalų stažą, bet neturi būtinojo, jo netekto darbingumo pensijos pagrindinė dalis yra proporcingai mažesnė.
s - stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1993 m.
k - asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, t.y. per 5 paeiliui einančius palankiausius metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.
S - stažas, įgytas po 1994 m. sausio 1 d.
K - asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m.
Bazinė pensija - tai valstybės nustatytas fiksuotas dydis, naudojamas apskaičiuojant įvairias socialinio draudimo pensijas, tokias kaip senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos. Šis dydis yra svarbus skaičiuojant pagrindinę pensijos dalį, kuri priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo.
2026 m. bazinis pensijos dydis Lietuvoje (tiksliau, bazinis socialinio draudimo pensijų dydis ir vienišo asmens išmokos dydis) augs iki 46,46 euro, o tai yra 9,9% daugiau nei 2025 m., o tai reikšmingai didins pensijas, vidutinei senatvės pensijai pakylant apie 80-90 eurų, iki maždaug 750-810 eurų.
Vidutinė senatvės pensija nuo 2023 m. pradžios didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2023 m. didės nuo 513 iki 575 eurų, t. y. daugiau nei 12 proc.
Nuo 2023 m. sausio šalpos pensijų bazė didėja nuo 173 eurų iki 184 eurų.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Gauti priemoką prie socialinio draudimo senatvės pensijos turi teisę asmenys, kurių gaunamos pensijos (gaunamų pensijų) suma per mėnesį yra mažesnė, negu minimalus vartojimo poreikių dydis - 354 Eur nuo 2023 m. sausio 1 d.
Nuo kitų metų pradžios mažiausių pensijų gavėjai vidutiniškai gaus 31,17 euro priemoką prie pensijos. Priemokos prie pensijos kiekvienam gavėjui skiriasi.
Kai kurie asmenys gali gauti papildomas garantijas - iš valstybės biudžeto mokamas papildomas valstybines pensijas. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, mokslininkų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kurios dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 68,29 euro.
• Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ir daugiau vaikų, taip pat tėvams (įtėviams), kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo neįgalius vaikus (įvaikius).
Svarbu! Jei pasirenkama gauti išankstinę pensiją, senatvės pensijos dydis mažinamas po 0,32 proc. už kiekvieną gautos išankstinės senatvės pensijos mėnesį. Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir skiriant išankstinę senatvės pensiją 2022 m. jam buvo įskaitytas ne mažesnis kaip 40 metų ir 6 mėnesių stažas. Šis stažo reikalavimas naujai skiriamoms senatvės pensijoms kasmet didinamas po 3 mėnesius, kol 2031 m.
Kada Našlių Pensija Nemokama Arba Jos Mokėjimas Nutraukiamas?
Pašnekovės teigimu, našlių pensija neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.
Ji išskyrė, kad senatvės pensija nėra mokama:
- gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos;
- pateikus prašymą sustabdyti senatvės pensijos mokėjimą;
- išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;
- užsienio valstybėje gyvenančiam išmokos gavėjui iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. laiku nepateikus dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienyje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.
M. Kozič išskyrė, kad šalpos senatvės pensijos mokėjimas gali būti nutraukiamas:
- gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos;
- išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę;
- išmokos gavėjui įgijus teisę į didesnę arba tokio paties dydžio pensiją / pensijas ar pensinio pobūdžio išmoką / išmokas Lietuvoje ar užsienyje, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas ar vienišo asmens išmokas;
- jei išmokos gavėjas pradeda gauti pajamas, susijusias su darbo santykiais Lietuvoje ar užsienyje, ar tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu Lietuvoje ar užsienyje;
- išmokos gavėjui paskyrus kardomąją priemonę - suėmimą;
- išmokos gavėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose;
- išmokos gavėjui paskyrus priverčiamosios medicinos priemonę stacionarinio stebėjimo bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje arba paskyrus auklėjamojo poveikio priemonę - atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.
Negalios pensija, pašnekovės teigimu, nėra mokama:
- gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos;
- pripažinus asmenį darbingu;
- pateikus prašymą sustabdyti negalios pensijos mokėjimą;
- pasibaigus išmokos skyrimo terminui;
- pradėjus gauti (išankstinę) senatvės pensiją ar senatvės pensiją asmeniui su negalia;
- išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienį ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;
- užsienyje gyvenančiam išmokos gavėjui iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. laiku nepateikus dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienyje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.
M. Kozič teigimu, šių pensijų mokėjimas gali būti nutraukiamas arba sustabdomas, kai išmokos gavėjas:
- netenka ar atsisako Lietuvos pilietybės;
- pripažįstamas kaltu už tyčinį nusikaltimo padarymą;
- pradeda gauti kitą valstybinę pensiją;
- išvysta gyventi į kitą valstybę ir iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. nepateikia paties pasirašyto pareiškimo, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienyje;
- pensiją gauna dėl dalyvumo ir jam nustatomas didesnis nei 40 proc. dalyvumo lygis.
O šios pensijos mokėjimas yra nutraukiamas:
- padarius nusikaltimą (kol išnyksta ar panaikinamas jo teistumas);
- Gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos;
- pradėjus gauti kitą valstybinę pensiją;
- pradėjus gauti iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensiją (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokią nuolatinę kompensacinę išmoką;
- netekus arba atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
- nesukakusį senatvės pensijos amžių išmokos gavėją pripažinus darbingu, jei išmokos mokėjimas buvo susietas su netektu dalyvumu;
- pateikus prašymą sustabdyti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimą.
Kas yra bazinė pensija ir kuo ji skiriasi nuo kitų pensijų formų?
Bazinė pensija nėra atskira pensijos rūšis. Tai tik sudedamoji dalis, pagal kurią skaičiuojamos įvairios socialinio draudimo išmokos.
- Bazinė pensija:
- Yra fiksuotas dydis, nepriklausomas nuo atlyginimo.
- Apskaičiuojant pensiją, bazinė pensija dauginama iš asmens sukaupto socialinio draudimo stažo koeficiento.
- Užtikrina minimalų pensijos lygį asmenims, turintiems reikiamą socialinio draudimo stažą.
- Papildoma (individualioji) pensijos dalis:
- Priklauso nuo asmens uždarbio atlyginimo dydžio ir mokėtų įmokų.
- Kuo didesnis atlyginimas ir daugiau sumokėta įmokų - tuo didesnė individualioji pensijos dalis.
- Antros pakopos (kaupiamoji) pensija:
- Kaupiama privačiuose pensijų fonduose.
- Jos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų dydžio, investavimo rezultatų ir fondo valdymo efektyvumo.
- Ši pensija nepriklauso valstybės valdomam „Sodros“ fondui.
- Trečios pakopos pensija (savanoriškas kaupimas):
- Kaupimas vyksta visiškai savanoriškai ir individualiai pasirinktame pensijų fonde.
- Dydis priklauso nuo pačių asmenų mokamų įmokų dydžio ir investavimo rezultatų.
- Valstybė skatina tokį kaupimą taikydama mokesčių lengvatas.
Kas turi teisę ją gauti?
Teisę gauti pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją, turi asmenys, atitinkantys šias sąlygas:
- Senatvės pensijos gavėjai
- Sulaukę pensinio amžiaus (2026-ais metais: 65 metai vyrams ir 65 metai moterims)
- Turintys būtinąjį socialinio draudimo stažą. Turint trumpesnį stažą, pensija proporcingai mažinama.
- Netekto dalyvumo (neįgalumo) pensijos gavėjai
- Asmenys, kuriems nustatytas netektas dalyvumas (nuo 0 iki 55 proc. dalyvumo lygio).
- Turintys minimalų socialinio draudimo stažą, kurio dydis priklauso nuo asmens amžiaus.
- Našlių ir našlaičių pensijos gavėjai
- Mirusio asmens sutuoktinis, kuris sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba turi negalią, gali gauti našlių pensiją.
- Vaikai (našlaičiai) iki 18 metų (arba iki 24 metų, jei mokosi) turi teisę gauti našlaičių pensiją.
Taigi, teisę į bazinę pensiją (tiksliau - pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją) suteikia pakankamas socialinio draudimo stažas ir atitinkamos gyvenimo aplinkybės (amžius, netektas dalyvumas, našlystė ar našlaitystė).
Sulaukus senatvės galima gauti socialinio draudimo senatvės pensiją arba senatvės pensiją neįgaliajam, taip pat našlių pensiją arba vienišo asmens išmoką. Iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams galima gauti išankstinę senatvės pensiją, o netekus darbingumo - netekto darbingumo pensiją.
Teisę į vienišo asmens išmoką turi vieniši asmenys, kuriems nustatytas 55 proc. ir mažesnis darbingumo lygis arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių.
Kada Pasieks Gavėjus?
- Pensijų priemokos mokamos už praėjusį mėnesį. Priemokos, atsižvelgiant į naują 354 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, bus pradėtos mokėti vasario mėnesį.
- Valstybinės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, tad pirmosios didesnio dydžio valstybinės pensijos gavėjus pasieks vasario mėnesį.
Lentelė: Pagrindiniai Pensijų Rodikliai
| Rodiklis | Dydis / Reikalavimas |
|---|---|
| Minimalus stažas senatvės pensijai | 15 metų |
| Būtinasis stažas (2023 m.) | 33 metai |
| Šalpos pensijų bazė (nuo 2023 m. sausio) | 184 eurai |
| Minimalus vartojimo poreikių dydis (nuo 2023 m. sausio) | 354 eurai |
| Valstybinių pensijų bazė (nuo 2023 m. sausio) | 68,29 euro |
Ši informacija padės geriau suprasti našlių pensijos gavimo sąlygas ir reikalavimus Lietuvoje.