Darbo kodeksas yra esminis dokumentas, reglamentuojantis darbo santykius Lietuvoje. Šiame straipsnyje aptarsime Darbo kodekso 24 straipsnį, jo svarbą ir pokyčius.
Darbo Kodekso 24 Straipsnis: Darbdavio Atstovavimas
Darbo kodekso 24 straipsnis apibrėžia darbdavio atstovavimo principus tiek kolektyviniuose, tiek individualiuose darbo santykiuose:
- Darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas.
- Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija).
- Socialinėje partnerystėje nacionaliniu, šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu), teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu darbdaviams atstovauja darbdavių organizacijos (jų asociacijos, federacijos, konfederacijos ir kt.).
Svarbūs Darbo Kodekso Pakeitimai
Per pastaruosius metus Darbo kodeksas patyrė nemažai pakeitimų, kurie svarbūs tiek darbuotojams, tiek darbdaviams:
- 2022 m. liepos 12 d. Darbo kodekso 25 straipsnyje, reglamentuojančiame teisingą informavimą ir konfidencialios informacijos apsaugą, papildyta, kad dokumentų ir informacijos tinkamo pateikimo raštu viena iš sąlygų yra galimybė pateiktą informaciją atsispausdinti.
- 2022 m. liepos 12 d. Taip pat nurodyta, kad darbo sutartis ir darbo sąlygos, tvarką darbovietėje nustatančios darbo teisės normos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai turi būti išdėstyta lietuvių kalba, o jei darbuotojas yra užsienietis arba asmuo su negalia, - lietuvių kalba ir kita šiam darbuotojui suprantama kalba.
- 2022 m. rugpjūčio 1 d. Darbo kodekso 44 straipsnyje, reglamentuojančiame pranešimą apie darbo sąlygas, informacijos, kurią darbdavys iki darbo pradžios privalo pateikti darbuotojui, sąrašas papildytas informacija apie išbandymo termino, jei dėl jo sulygta, trukmę ir sąlygas, darbo sutarties pasibaigimo tvarką, darbo užmokesčio ir jo sudedamųjų dalių nurodymą atskirai, viršvalandžių nustatymo ir apmokėjimo už juos tvarką ir, jei taikoma, darbo (pamainos) keitimo tvarką, teisę į mokymo paslaugas, jei darbdavys šią teisę suteikia, socialinio draudimo institucijų, gaunančių su darbo santykiais susijusias socialinio draudimo įmokas, pavadinimą ir informaciją apie kitą darbdavio teikiamą su socialiniu draudimu susijusią apsaugą, jei darbdavys už tai atsakingas.
- 2022 m. rugpjūčio 1 d. Darbo kodekso 44 straipsnio 3 dalis papildyta nuostatomis, kad jeigu viršvalandžių nustatymo ir mokėjimo už juos tvarką, darbo (pamainos) keitimo tvarką, išbandymo termino trukmę ir sąlygas, darbo sutarties pasibaigimo tvarką ar darbdavio teikiamą su socialiniu draudimu susijusią apsaugą nustato darbo teisės normos, dokumente pateikiamos nuorodos į tai nustatančias darbo teisės normas.
- 2022 m. rugpjūčio 1 d. Darbo kodekso 57 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, patikslintas darbuotojų, kuriems turi būti užtikrinta pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, sąrašas - ši teisė visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbovietėje turi būti užtikrinta, darbuotojams, kurie augina tris ir daugiau vaikų iki keturiolikos metų.
- 2022 m. rugsėjo 1 d. Darbo kodekso 14 straipsnis, reglamentuojantis termino apibrėžimą ir termino skaičiavimą, bei Darbo kodekso 25 straipsnis, reglamentuojantis teisingą informavimą ir konfidencialios informacijos apsaugą, Darbo kodekso 52 straipsnis, reglamentuojantis nuotolinį darbą, patikslinti nurodant, kad naudojamos ne tik informacinės, bet ir elektroninių ryšių technologijos.
- 2022 m. lapkričio 1 d. Darbo kodekso 30 straipsnis, reglamentuojantis darbuotojų garbės ir orumo gynimą, išdėstytas nauja redakcija numatant, kad smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), - bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala.
- 2023 m. sausio 1 d. Darbo kodekso 133 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvystės atostogas, nustatyta, kad tėvystės atostogos gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis.
- 2023 m. sausio 1 d. Darbo kodekso 134 straipsnyje, reglamentuojančiame atostogas vaikui prižiūrėti, nustatyta, kad dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį turi teisę išnaudoti kiekvienas iš vaiko tėvų (globėjų, įtėvių) iki vaikui sueis 18 ar 24 mėnesiai ir ši atostogų dalis niekam negali būti perleista.
Ginčytini Klausimai ir Reikalavimai
Kai kurios Darbo kodekso nuostatos sukėlė diskusijų ir reikalavimų dėl pakeitimų:
- Reikalaujama grąžinti išbrauktą nuostatą, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis.
- Siūloma atmesti naujojo DK 24 str. 5 dalį, kuri teigia, kad kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.
- Kritikuojamas naujojo DK 47 straipsnis, mažinantis apmokėjimą už prastovas.
- Naujojo DK 55 str. 1 dalis prailgina laiką, prieš kurį darbuotojas turi pranešti apie išėjimą iš darbo, nuo esančių 14 darbo dienų iki 20 kalendorinių dienų.
Taigi, Darbo kodekso 24 straipsnis ir jo kontekstas yra svarbūs tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, siekiant užtikrinti teisingus ir skaidrius darbo santykius.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #darbuotojo #darbo #kodas #24