Šiame straipsnyje apžvelgiama, kaip Lietuvos ir kitų Europos šalių socialinės apsaugos išlaidos keitėsi per 2014-2017 metus, naudodamiesi Eurostat duomenimis. Pagrindiniai akcentai - BVP dalis, vyriausybės išlaidos ir sritys, kurias finansuoja socialinė apsauga.
2014-2015 metais: Lietuva tarp mažiausiai išlaidas socialinei apsaugai įrašančių šalių
2015 metais Lietuva socialinei apsaugai skyrė 11,1 proc. BVP, tuo pačiu laikotarpiu Airija skyrė 9,6 proc. Latvija ir Estija užpernai (t.y. laikotarpiu prieš 2015 metus) skyrė atitinkamai 11,5 ir 12,9 proc. nuo BVP, o visoje ES šis rodiklis siekė 19,2 proc. Mažesnės socialinės apsaugos sričiai skyrė tik Airija. Bendros Lietuvos vyriausybės išlaidos 2015 metais buvo 35,1 proc. BVP, o mažesnės išlaidos buvo tik Airijoje (29,4 proc. BVP). Latvijoje ir Estijoje šie rodikliai siekė atitinkamai 37,1 proc. ir 40,3 proc. BVP, o ES vidurkis - 48,5 proc.
2014 metais Lietuva pagal socialinės apsaugos išlaidas buvo vienose žemiau (11,5 proc. BVP)
2014 metais Lietuva socialinei apsaugai skyrė 11,5 proc. BVP, o Rumunija - 11,4 proc. Latvija ir Estija šiai sričiai užpernai skyrė 11,5 ir 11,8 proc. nuo BVP. Bendros Lietuvos vyriausybės išlaidos 2014 metais siekė 34,8 proc. BVP, Latvijoje ir Estijoje - 37,3 proc. ir 38 proc. BVP, o ES vidurkis - 48,2 proc.
2015 metai: Lietuva - vienos iš mažiausių išlaidų ES socialinei apsaugai dalis
2015 metų ES duomenimis Lietuvoje socialinei apsaugai skirta 15,6 proc. BVP. Latvijoje ši dalis buvo 14,9 proc., Rumunijoje - 14,6 proc., Estijoje - 16,4 proc. Daugiausiai 2015 metais socialinei apsaugai skyrė Prancūzija (33,9 proc.), Danija (32,3 proc.), Suomija (31,6 proc.) ir Belgija (30,4 proc.). Visos ES socialinei apsaugai vidutiniškai - 29 proc. BVP. Lietuvoje pagal socialinės apsaugos sritis 47,3 proc. išlaidų teko senyvo amžiaus žmonėms, 39,5 proc. - sveikatai ir gydymui, 7,5 proc. - šeimai ir vaikams, 3,4 proc. - nedarbo problemoms, 2,3 proc. - likusioms sritims.
2017 metai: Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai - vienos iš aukščiausių tarp kai kurių ES valstybių
2017 metais Lietuvoje socialinei apsaugai skirta 15,6 proc. BVP (kiti duomenys rodo iki 15,6 proc.). Daugiausiai 2017 metais išlaidas socialinei apsaugai ėmė skirti Prancūzija (34,1 proc.), Danija (32,2 proc.) ir Suomija (30,6 proc.). Visos ES šalyse 2017 metais vidutiniškai skirta 27,9 proc. BVP. Pagal sritis Lietuvoje 45,2 proc. išlaidų teko senyvo amžiaus žmonėms, 40,6 proc. - sveikatai ir gydymui, 8,3 proc. - šeimai ir vaikams, 3,8 proc. - nedarbo problemoms, 2,1 proc. - apgyvendinimui ir socialinei apsaugai.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Trumpa įžvalga apie tendencijas
- Per 2014-2017 metus Lietuva išliko vienoje iš mažesnių socialinės apsaugos išlaidų dalies BVP tarp ES šalių, nors 2017 m. dalis augo ir artėjo prie vidurkių.
- Didžiausios socialinės apsaugos išlaidos fiksuojamos Prancūzijoje, Danijoje ir Suomijoje, tuo tarpu Lietuvoje dalis BVP išlieka žemesnė negu daugumoje Vakarų ir Skandinavijos šalių.
- Sritys, labiausiai finansuojamos iš socialinės apsaugos fondo Lietuvoje, - senyvas amžius ir sveikata, o nedarbo išlaidoms skiriama vis mažiau procentinių punktų.
Duomenų išvados
Remiantis ES statistikos duomenimis, Lietuva 2015 metais buvo tarp mažiausių šalių pagal socialinei apsaugai skiriamą BVP dalį, o 2017 metais situacija pagerėjo, tačiau Lietuvos rodikliai vis dar prasilenkia su Centrinės ir Vakarų Europos šalių vidurkiu. Vyriausybės išlaidos taip pat išlieka vienos mažesnių visoje ES, palyginti su vidurkiu.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
tags: #socialine #apsauga #maziausiai #europoje