Kaip užtikrinti pensiją Lietuvos gyventojams?

Vidutinė senatvės pensija 2023 metų pradžioje Lietuvoje siekė 539 eurus, o vidutinis darbo užmokestis po mokesčių - 1250 eurų. EBPO duomenimis, tai yra vienas didžiausių atotrūkių tarp senatvės pensijų ir atlyginimų, ir tai reiškia, kad lietuviai išeidami į pensiją patiria didelį pajamų bei gyvenimo kokybės sumažėjimą. Kaip išspręsti šią problemą?

Atotrūkis tarp dirbančiojo pajamų ir jo gaunamos senatvės pensijos yra vadinamas pakeitimo norma, ir jis parodo, kaip dirbančiojo pajamos pasikeičia jam išėjus į pensiją. Ši pakeitimo norma Lietuvoje siekia 43 procentus ir yra viena mažiausių tarp ES šalių. Pavyzdžiui, Danijoje šis rodiklis siekia 84 proc., Olandijoje 85 proc., Austrijoje - net 87 procentus. EBPO šalių vidurkis siekia 62 procentus - arba pavertus į konkrečius skaičius, 1000 eurų per mėnesį uždirbęs žmogus gauna 620 eurų pensiją.

Dažniausiai vyresnio amžiaus asmenų finansiniai poreikiai yra mažesni - jiems rečiau reikia rūpintis vaikais, paskolos jau gražintos, kuklesni ir kai kurie kiti poreikiai. Tačiau net ir atsižvelgus į šiuo pokyčius, dažniausiai rekomenduojama, pensijos pakeitimo norma turėtų siekti bent 70 procentų. Kaip pasiekti tokį aukštą rodiklį ir kur yra kitų šalių sėkmės paslaptis?

Galimi sprendimai ir iššūkiai

Yra keli akivaizdūs, tačiau daugeliui nebūtinai patrauklūs būdai padidinti pensijas. Pirmasis - didesni mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos. Deja, Lietuvoje samdomų darbuotojų mokestinė našta yra taip didesnė nei daugelyje Vakarų valstybių, todėl čia nėra daug ką išspausti. Didesnes socialinio draudimo įmokas mokėti - ir didesnes pensijas gauti ateityje - galbūt galėtų kai kurie savarankiškai dirbantys. Tačiau dabar svarstomos mokesčių reformos kontekste girdime, kad apetitas tokiems pokyčiams nėra didelis.

Antrąjį pensijų didinimo mechanizmą sufleruoja daugelyje Vakarų valstybių matomos demografinės tendencijos, kai pensinio amžiaus gyventojų vis daugiau, o darbingo amžiaus gyventojų - vis mažiau. Atkuriant Lietuvos nepriklausomybę turėjome 400 tūkstančių vyresnių nei 65 metų gyventojų. Įstojant į Europos Sąjungą jų buvo 530 tūkstančių, o šiandien - jau daugiau nei 570 tūkstančių. Šio dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje jų gyvens daugiau nei 650 tūkstančių.

Taip pat skaitykite: Globos namų slaugos ypatumai

Ši tendencija yra labiausiai susijusi su tuo, kad Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį didėjo ir toliau didės tikėtina gyvenimo trukmė. EBPO duomenimis, 65 metų sulaukusi moteris vidutiniškai gali tikėtis gyventi dar 20 metų, vyrai šiek tiek mažiau - apie 15 metų. Deja, čia atsiranda ir nemažas iššūkis - kokios bus šios didėjančios vyresnio amžiaus bendruomenės pajamos ir galimybės.

Tad antrasis nepopuliarus pensijų didinimo būdas - tai pensinio amžiaus vėlinimas, kuris leidžia surinkti daugiau socialinių draudimo įmokų iš didesnės dirbančiųjų grupės ir perskirstyti jas mažesnei pensininkų bendruomenei. Tačiau daugelio gyventojų nuomonę apie pensinio amžiaus vėlinimą neblogai iliustruoja Prancūzijos drama - ketinimai pavėlinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų ten pavirto į daugiau nei du mėnesius trunkančius streikus, riaušes ir šiukšlių kalnus gatvėse. Lietuvoje pensinis amžius pamažu didėja. 2026 metais pasiekęs 65 metus, jis nedaug skirsis nuo daugelio Vakarų valstybių, todėl tikėtina, kad tolimesniam jo kėlimui erdvės (ir noro) turbūt nebus.

Tačiau net ir čia galima rasti išmanių kelių. Vyresnio amžiaus gyventojų savanorišką sprendimą ilgiau likti darbo rinkoje gali paskatinti ir, pavyzdžiui, lankstesnė darbo savaitė ar mokestinės lengvatos. Ką prarastų valstybė, jei, pavyzdžiui, dirbantys pensinio amžius gyventojai neturėtų mokėti gyventojų pajamų mokesčio? Sulaukę tokio amžiaus, ne visi nori ir gali dirbti, bet papildomos paskatos galėtų prisidėti prie kelių problemų sprendimo - ir darbuotojų trūkumo, ir mažų pajamų senatvėje. Kad toks vyresnio amžiaus, bet dar darbingų asmenų įsitraukimas į darbo rinką nėra neįmanomas, rodo Japonijos pavyzdys - ten savo noru dirba daugiau nei pusė 65-70 metų amžiaus asmenų.

Galiausiai, detalesnė pensijų sistemų analizė iliustruoja, kodėl daugelyje Vakarų valstybių pensijų pakeitimo norma beveik dvigubai didesnė nei Lietuvoje, ir koks yra trečiasis būdas padidinti pensijas. Šiose valstybėse didelę pensijos dalį sudaro ne tik iš einamųjų socialinio draudimų finansuojamos valstybinės pensijos, bet ir pensijų fonduose sukauptos lėšos. EBPO duomenimis, šiai organizacijai priklausančiose šalyse vidutiniškai gyventojų sukauptos lėšos pensijų fonduose sudaro apie 105 proc. BVP, o tokiose šalyse, kaip Danija ar Olandija, kuriose pensijų pakeitimo normos yra vienos iš didžiausių pasaulyje, sukauptos lėšos viršija 200 proc. BVP.

Lietuvių įdarbintos lėšos jų asmeninėse sąskaitose pensijų fonduose siekia tik apie 11 proc. BVP - gerokai mažiau nei Latvijoje ir Estijoje. Taip yra todėl, kad priešingai nei daugelis Vakarų valstybių, lietuviai savo ateities poreikiams pradėjo kaupti palyginti neseniai, o darbuotojų ir darbdavių įnašai yra kuklesni. Nemažai įtakos pensijų dydžiui ir pensijų pakeitimo normai turi ir papildomas savarankiškas kaupimas ir investavimas. Štai, pavyzdžiui, JAV pensijų pakeitimo norma siekia tik 50,5 procento, tačiau įvertinus ir pajamas iš savarankiškai sukauptų lėšų fonduose, ji pakyla net iki 95,8 procentų.

Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti tvarką namuose

Taigi, daugelio valstybių patirtis iliustruoja, kad tam, jog vidutinės pensininkų pajamos pasiektų turtingų Vakarų valstybių lygį, neužtenka vien valstybės mokamos senatvės pensijos.

Periodiškai nuaidintys politikų pasvarstymai apie tai, kad dirbantieji galėtų nekaupti lėšų senatvės pensijai, yra pagrįsti gerais norais padidinti „Sodros“, o tokiu būdu ir dabartinių pensininkų pajamas. Tačiau kaip neretai būna, gerais norais yra kelias į pragarą grįstas. Šiuo atveju tas pragaras būtų itin skurdžios dabar dirbančiųjų pajamos senatvėje.

Daliai gyventojų atrodo nepriimtinas pasirinkimo laisvės apribojimas - kaupimas senatvei nėra paliktas asmeninei atsakomybei, egzistuoja prievolės dalį uždirbtų pajamų „užrakinti“ ir atidėti jas ateities poreikių tenkinimui. Kitaip sakant, įstatymai įpareigoja kiekvieną dirbantį žmogų šiandien mokėti socialinio draudimo įmokas, kurios atitenka dabartinių senjorų pensijoms mokėti.

Pensijų klausimas beveik visada užprogramuoja būtinybę ieškoti kompromiso tarp dabartinių ir ateities poreikių. Norint saugesnės ir turiningesnės senatvės, būtina paaukoti dalį komforto ir vartojimo galimybių šiandien. Žmogaus prigimtis ir aplinkybės dažnai lemia, kad apie tolimą senatvę daug negalvojama. Dėl šios priežasties visose pažangiose valstybėse ir yra prievolė, o ne rekomendacija dalį pajamų atidėti senatvei. Iš esmės ši prievolė nelabai skiriasi nuo reikalavimo mokėti kitus mokesčius, skirtumas tik tai, kad lėšos yra panaudojamos ne bendriems valstybės tikslams, o tik asmeniniams kaupiančio žmogaus poreikiams jo senatvėje.

Natūralu tikėtis, kad dešimtmečius dirbus ir mokėjus mokesčius valstybei senatvėje ji - tiksliau ateities kartos - viskuo pasirūpins. Tačiau turbūt taip pat akivaizdu, kad sąvoka „pasirūpins“ neapima ilgų atostogų švelnesnio klimato ir skaidresnių jūrų pakrantėse. Todėl saugiausia ir efektyviausia yra paaukoti dalį šiandienos norų, ir dalį gautų pajamų nukreipti ateities poreikiams.

Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?

II pakopos pensijų kaupimas

Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 402 eurus per metus. Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc. to, ką uždirbate šiandien.

Reguliariai kaupiant lėšas II pakopos pensijų fonde ilgą laiką, jūsų pensija galėtų siekti iki 50 proc. jūsų šiandienos pajamų. O nuo 2026 m. lankstesnės sąlygos - išsamiau apie jas skaitykite šio puslapio skiltyje „Po reformos dar lankstesnė II pensijų pakopa“.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. riba, iki kurios sukaupus visą turtą galite atsiimti vienkartine išmoka, padidinta daugiau nei 3 kartus - nuo 5 403 Eur 2025 m. iki 16 785 Eur 2026 m. Ši riba bus kasmet perskaičiuojama ir augs priklausomai nuo vidutinės senatvės pensijos dydžio. Nepriklausomai nuo sukaupto turto sumos, jei to nebūsite padarę anksčiau, sulaukęs pensijos, galėsite iš karto atsiimti iki 25 % sukaupto turto, netaikant 3 % atskaitymo „Sodrai“, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų). Likusį turtą galėsite investuoti toliau, skirti jį išmokų anuiteto įsigijimui arba palikti paveldėtojams.

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, prognozuojama senatvės pensija Lietuvoje po beveik 40 metų sieks apie 29 %. Pasitraukiant iš II pakopos pensijų kaupimo bus galima atsiimti tik dalį sukaupto turto - savo sumokėtas įmokas ir uždirbtą investicinį prieaugį. Likusi sukaupto turto dalis bus pervesta „Sodrai“, už ją bus skiriami papildomi pensijų apskaitos vienetai. 2026 metais 1 apskaitos vienetas lygus 8,11 Eur / mėn prie „Sodros“ pensijos. vieną kartą per visą kaupimą galite atsiimti iki 25 % sukaupto turto, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų), iki pensinio amžiaus taikant 3 % atskaitymas „Sodrai“.

SVARBU! Tai papildomas, savanoriškas būdas kaupti pensijai privačiuose pensijų fonduose. Šios lėšos pervedamos į asmeninę pensijų sąskaitą pasirinktame pensijų fonde. Jei norite keisti bendrovę, reikia sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį pasirinktoje bendrovėje. II pakopoje - papildomas, savanoriškas būdas kaupti asmeninėse sąskaitose pensijų fonduose. Jame dalyvaujantis asmuo kaupia lėšas - 3 % nuo gaunamo atlyginimo „ant popieriaus“, o valstybė prisideda papildoma įmoka (1,5 % nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio).

Vidutinė I pakopos senatvės pensija 2025 m. liepos mėn. duomenimis siekia 669,37 Eur, o pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2023 m. prognozes, iki 2063 m. Tam galite pasirinkti papildomą pensijų įmoką - tai jūsų arba jūsų darbdavio mokama įmoka, kurios dydį pasirenkate patys. atlikite pavedimą į pensijų fondo, kuriame kaupiate pensiją, banko sąskaitą.

SVARBU! atlikite pavedimą į pensijų fondo, kuriame darbuotojas kaupia pensijai, banko sąskaitą. SVARBU! SVARBU! Tik teisingai nurodžius informaciją ir atlikus pavedimą į teisingą pensijų fondo banko sąskaitą, papildomas pensijų įmokas galėsime laiku priskirti kaupiančiajam. Parašykite el. Kaupimas II pensijų pakopoje, ekspertų vertinimais, yra vienas pigesnių ilgalaikio investavimo būdų. 0% nuo pensijų fondo dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų, pensijų fondo dalyviui pereinant iš vieno bendrovės Allianz valdomo pensijų fondo į kitą mūsų valdomą pensijų fondą.

Dirbant pagal individualią veiklą, pensijų įmokos mokamos kaip valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos. Jos skaičiuojamos nuo 90 % individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (t. y. Jei norite keisti pensijų kaupimo bendrovę, turite sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį pasirinktoje bendrovėje. Iki 2025 12 31 - tik 12 mėn.

Įmokas galite sustabdyti vieneriems metams, tačiau tuo laikotarpiu nebus mokama valstybės paskata. Taip, galite atnaujinti sustabdytų įmokų pervedimą. Taip pat, tai padaryti galite ir atvykę į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą. Norėdami gauti pensijų išmoką, atvykite į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą. Atvykite į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą.

SVARBU! Paveldėjimo bylą būtina užvesti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Jei terminas praleistas, notaras nebegalės jos užvesti - turėsite kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo arba faktiško turto valdymo pripažinimo. Atvykite į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą su asmens dokumentu ir notaro liudijimu, kad praneštumėte apie užvestą paveldėjimo bylą. Taip pat, prašymą, pasirašytą kvalifikuotu el. parašu, galite pateikti el. Kai jau turėsite notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, prašome atvykti į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą su dokumentais.

Atvykite į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą su asmens dokumentu ir notaro liudijimu, kad užvesta paveldėjimo byla. Taip pat, prašymą, pasirašytą kvalifikuotu el. parašu, galite pateikti el.

Finansų rinkų svyravimai

Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.

Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“. Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.

Norint toliau kaupti oresnei senatvės pensijai, papildomai jokių veiksmų imtis jums nereikia. Visi pakeitimai, susiję su kaupimu II pensijų pakopoje, įsigalios nuo 2026-01-01, tad kreiptis dėl dalies sukaupto turto atsiėmimo ar kaupimo nutraukimo galite tik nuo 2026-01-01. Primename, jog kaupiantiesiems suteikiamas 2 metų laikotarpis (2026 01 01 - 2027 12 31) apsispręsti dėl tolimesnio dalyvavimo II pensijų pakopoje. Taip, valstybės priemoka (1,5% nuo užpraeitų metų VDU (vidutinio darbo užmokesčio)) išliks. Šiais metais tai yra 30,33 Eur per mėnesį, o 2026 m. valstybės priemoka sieks 33,49 Eur per mėnesį.

Vieną kartą per kaupimo laikotarpį galėsite atsiimti iki 25 % sukaupto turto, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų). Jei nemokėjote įmokų savo lėšomis, išsiimti dalies sukaupto turto negalite. Likus 5 ar mažiau metų iki pensijos, galėsite atsiimti visą sukauptą turtą, jeigu jis neviršys pusės privalomo anuiteto sumos (2026 metais - 8 392,5 Eur).

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu „Spinter“ atlikta reprezentatyvi apklausa apie šalies gyventojų finansinius prioritetus, saugumą ir lėšų kaupimo pasirinkimus atskleidė, kad 17 proc. respondentų, kaupiančių II pensijų pakopoje, planuoja neliesti sukauptų lėšų ir dabartinėje pensijų sistemoje kaupti toliau.

Tuo tarpu 20 proc. gyventojų ketina visą išsiimtą sumą arba dalį jos panaudoti savoms reikmėms, o 12 proc. - investuoti kitais būdais. 41 proc. apklaustųjų teigė apskritai nekaupiantys pensijai II pakopoje.

„Panašu, kad daugelis gyventojų II pakopoje sukauptas lėšas labiau nori matyti kaip greitai pasiekiamą finansinį rezervą, o ne kaip ilgalaikę investiciją. Nors trumpalaikiai poreikiai gyvenime taip pat gali būti svarbūs, geležinė finansinio raštingumo taisyklė sako, kad kaupti ateičiai, ruoštis nenumatytiems atvejams, turėti rezervą juodai dienai - būtina. Išsiėmus lėšas ir jas spontaniškai išleidus ilgalaikis finansinis saugumas tikrai suprastės.

Laimei, yra sakančių, kad rinksis alternatyvius kaupimo būdus, pavyzdžiui, 4 proc. gyventojų teigia ketinantys visą ar dalį sumos nukreipti į gyvybės draudimą. Deja, planuojančių ir toliau kaupti ateičiai dalis nėra itin didelė“, - sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Vilniaus ir Pietryčių Lietuvos Regiono direktorius Marius Basevičius.

Tyrime gyventojų taip pat buvo klausiama, ką šie darytų gavę papildomų lėšų (klausimas nesusijęs konkrečiai su II pakopos pinigais). Paaiškėjo, kad respondentai jas dažniausiai skirtų sveikatai ir gerai savijautai (38 proc.), taupymui „juodai dienai“ (35 proc.), nekilnojamojo turto įsigijimui (34 proc.), naujoms patirtims ir laisvalaikiui (34 proc.) bei kasdienėms reikmėms ar buičiai (28 proc.). Kiekvienas tyrimo dalyvis galėjo nurodyti kelis būdus, kaip planuotų panaudoti papildomas lėšas.

Kiek mažesnė dalis respondentų papildomas lėšas skirtų skoloms ar kitiems finansiniams įsipareigojimams padengti (14 proc.), investicijoms į akcijas, kriptovaliutas ar obligacijas (13 proc.), fondus (12 proc.) bei gyvybės draudimui sau ar šeimos nariams (8 proc.).

Vertindamas apklausos rezultatus finansų ekspertas teigia, kad gyventojų noras išsiimti sukauptas lėšas iš II pensijų kaupimo pakopos ir panaudoti jas kasdienėms reikmėms ar nebūtiniems pirkiniams gali būti rizikingas sprendimas.

„Kai iki pensijos likę dvidešimt ar trisdešimt metų, galvoti apie jos dydį labai sunku, juolab kad visi ir dabar turime didelių finansinių įsipareigojimų ir poreikių. Vis dėlto pensijai kauptus pinigus išleidę vartojimui ateityje tai tikrai pajausime. Kad ir kaip nesinori galvoti apie ateitį, valdant savo finansus aukso viduriuką rasti yra labai svarbu“, - sako M. Basevičius.

Jis taip pat pabrėžia, kad yra alternatyvų kaupimui II pakopos pensijų fonduose, leidžiančių lėšas panaudoti atsakingai, neatsisakant ilgalaikio finansinio saugumo. Be to, pasak pašnekovo, išsiimtus pinigus laikyti banko sąskaitoje taip pat neapsimoka - neuždirbdami grąžos pinigai greitai nuvertėja.

„Dalį lėšų galima nukreipti į investicijas ar gyvybės draudimo produktus, kurie suteikia papildomą finansinę apsaugą ir galimybę gauti grąžą. Net nedidelė dalis sukauptų lėšų, investuota į gyvybės draudimą, akcijas, obligacijas ar investicinius fondus, ilgainiui gali ženkliai prisidėti prie finansinio saugumo. Be to, pavyzdžiui, gyvybės draudimas yra ne tik būdas investuoti ateičiai, kai investicijas valdo patyrę finansų valdytojai, bet turi ir kitų privalumų - draudimo apsaugą traumų ar kritinių ligų atveju. Alternatyvios investicijos leidžia lėšas prireikus pasiekti greičiau“, - priduria ekspertas.

Apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių 43 proc. respondentų taupė tradiciniais būdais - grynaisiais arba pervedimais į banko sąskaitą. Kas penktas (20 proc.) investavo į vertybinius popierius, pensijų fondus, nekilnojamąjį turtą ar panašias priemones.

Likusieji netaupė ar neinvestavo: 27 proc. nurodė, kad neturėjo tam finansinių galimybių, 12 proc. - kad nematė tokio poreikio, o 9 proc. - kad turėjo kitų finansinių prioritetų.

„Spinter“ šalies gyventojų apklausa apie finansinius prioritetus, saugumą ir lėšų kaupimo pasirinkimus buvo atlikta 2025 metų lapkričio mėn.

Pensijų pristatymas į namus

Nuo sausio 10 d. prasidėjo pensijų pristatymas į namus. Visiems gavėjams pensijos pristatomos tokia pat tvarka, kaip ir anksčiau. Pensijas ir kitas išmokas į namus šiuo metu gauna apie 120 tūkst. žmonių. Nuo šiol Anykščiuose, Druskininkuose, Klaipėdoje, Kretingoje ir Vilkaviškyje pensijas pristato Lietuvos paštas, Kaune ir Širvintose - įmonė „Bastaras“, o Molėtuose ir Skuode - „Rausidas“. Šiose teritorijose iš viso gyvena apie 24,7 tūkst. pensijų į namus gavėjų, arba 20 proc. visų gyventojų gaunančių pensijas namuose.

Visus gyventojus, kurie gauna pensijas namuose, „Sodra“ ragina būti atidžiais. Atsiimdamas pensiją gavėjas turi parodyti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei pasirašyti išmokų išmokėjimo kvitą. Jei gyventojai nesulauktų pensijos įprastomis pristatymo dienomis arba jiems kiltų kitų klausimų dėl pensijos pristatymo į namus, jie gali paskambinti „Sodros“ informacijos telefonu +370 5 250 0883.

Senatvės pensija gali būti pristatoma į namus gavėjams, sulaukusiems 80 metų, žmonėms su negalia arba tiems, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, taip pat gyvenantiems vietovėse, kuriose nėra galimybės išgryninti pinigus, bei tiems, kurie pensijų į namus pristatymo būdą buvo pasirinkę iki 2009 m. Pensijų pristatymą į namus apmoka „Sodra“ - pernai tai kainavo apie 8,5 mln.

Lentelė: Pagrindiniai faktai apie pensijų kaupimą II pakopoje

Rodiklis	Informacija
Valstybės priemoka	1,5% nuo užpraeitų metų VDU (2026 m. - 33,49 Eur per mėnesį)
Atsiėmimas	Vieną kartą per kaupimą - iki 25% sukaupto turto (ne daugiau nei įmokėta pačių)
Visa suma vienkartine išmoka (2026 m.)	iki 16 785 Eur
Atsiėmimas sulaukus pensijos	iki 25% sukaupto turto (ne daugiau nei įmokėta pačių)

tags: #uztikrinti #pensija #gyventojams