Metodologinė nuostata globa šeimoje

Vaiko globa šeimoje yra svarbi socialinė ir teisės sritis, su kuria vis dažniau susiduria Lietuvos šeimos. Globa - tai sudėtingas procesas, kurio metu užtikrinama, kad vaikas, kuris liko be tėvų globos, augtų saugioje, palaikančioje ir tinkamoje aplinkoje, gautų visapusišką priežiūrą, auklėjimą bei ugdymą. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime globos šeimoje sampratą, jos rūšis, globėjų pasirinkimo kriterijus, motyvaciją, taip pat dažniausiai pasitaikančias nuostatas ir mitus, susijusius su globos procesu.

Kas yra vaiko globa?

Vaiko globa - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus globėjas privalo sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti dvasiškai ir fiziškai, užtikrinti jo saugumą, rūpintis kasdieniais poreikiais bei ginti jo teises ir teisėtus interesus.

Globa gali būti laikinoji arba nuolatinė.

Laikinoji globa

Laikinoji globa nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku. Jos tikslas - užtikrinti saugią aplinką ir, kai įmanoma, sudaryti sąlygas vaikui grįžti į biologinę šeimą.

• Vaikas laikinai gyvena pas senelius, kitus giminaičius arba globos institucijoje;
• Globėjas rūpinasi kasdiene vaiko priežiūra, auklėjimu ir atstovauja jo teisėtiems interesams;
• Laikinoji globa nustatoma teismo arba savivaldybės mero sprendimu.

Nuolatinė globa

Nuolatinė globa taikoma vaikams, kurie negali grįžti į biologinę šeimą. Tokiu atveju ilgalaikė priežiūra ir vaiko interesų atstovavimas patikimi kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar institucijai.

Taip pat skaitykite: Vaikų globa: istorinė perspektyva

• Vaiko priežiūra ir auklėjimas perduodami kitiems asmenims ar institucijai visam laikui;
• Vaiko teisiniai ryšiai su biologiniais tėvais išlieka, tačiau kasdienę atsakomybę perima globėjas;
• Nuolatinė globa nustatoma tik teismo nutartimi pagal vaiko teisių tarnybos arba prokuroro pareiškimą.

Kas gali tapti globėju?

Globėjais dažniausiai tapti gali:

• Seneliai;
• Pilnamečiai broliai ar seserys;
• Kiti giminaičiai (tetos, dėdės ir pan.);
• Šeimai artimi asmenys - krikštatėviai.

Jeigu artimųjų nėra arba jie negali prisiimti atsakomybės, globa gali būti patikėta ir kitiems asmenims ar net institucijai (šeimynai, globos centrui).

Tapti globėju reiškia ne tik suteikti vaikui namus, bet ir prisiimti rimtą atsakomybę už jo gerovę. Globėjas turi užtikrinti, kad vaikas augtų saugioje, jam palankioje aplinkoje ir gautų viską, ko reikia visaverčiam gyvenimui.

Reikalavimai globėjui

Norint tapti globėju, būtina atitikti keletą svarbių kriterijų:

• Amžius: globėju gali būti asmuo nuo 21 metų (artimi giminaičiai, kaip pilnamečiai broliai ar seserys, gali būti globėjais ir būdami jaunesni);
• Asmuo neturi būti teistas už sunkius nusikaltimus (ypač prieš vaikus, šeimą, sveikatą ar dorovę) ir jam neturi būti atimta tėvų valdžia;
• Globėjas turi būti sveikas, neturėti psichikos ar elgesio sutrikimų, galinčių trukdyti tinkamai rūpintis vaiku;
• Privaloma dalyvauti specialiuose globėjų mokymuose, bendradarbiauti su globos centru ir turėti sudarytą sutartį;
• Kartu gyvenantys sutuoktiniai, partneriai ar vyresni nei 16 metų šeimos nariai taip pat turi atitikti reikalavimus;
• Konstitucinio Teismo sprendimu viršutinė amžiaus riba globėjui panaikinta, jei asmens sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku.

Globos procesas

Norint pradėti globos procesą, reikia pateikti šiuos dokumentus:

Taip pat skaitykite: Trumpalaikė globa

1. Prašymą su asmens duomenimis, kontaktine informacija, pageidaujamo globoti vaikų skaičiaus, amžiaus, lyties ir globos rūšies detalėmis;
2. Medicininę pažymą (forma Nr. 046/a) apie save ir kartu gyvenančius vyresnius nei 16 metų asmenis, išduotą ne seniau kaip prieš 12 mėnesių;
3. Kartu gyvenančių asmenų rašytinius sutikimus dėl globos.

Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius įvertina tinkamumą tapti globėju, organizuoja mokymus ir padeda pasiruošti teisiniam globos procesui.

Motyvacija tapti globėju

Motyvacija yra svarbus faktorius, lemiantis žmonių norą imtis vaikų globos. Remiantis tyrimais, dauguma globėjų pasiryžta globoti vaikus dėl vidinės motyvacijos, kuri susijusi su noru padėti, atsiliepti į socialinį poreikį ir suteikti vaikui šeimą.

Vidinė motyvacija apibūdinama kaip veikla, atliekama dėl paties proceso teikiamo pasitenkinimo, malonumo ar susidomėjimo, kai jokie išoriniai postkoniai nėra būtini.

Išorinė motyvacija yra siekis gauti materialinę naudą, pripažinimą ar kitą išorinį atlyginimą už veiksmus.

Dažniausiai pasitaikantys mitai apie globą šeimoje

1. Seneliai automatiškai turi pirmenybę tapti globėjais. Tai nėra absoliuti taisyklė, nes visada vertinama jų sveikata, gyvenimo sąlygos ir gebėjimas užtikrinti vaiko gerovę.
2. Globėjais gali tapti tik susituokę, turintys nuosavą būstą ir aukštas pajamas asmenys. Realiai svarbiausia - atsakingumas ir gebėjimas suteikti vaikui saugias ir stabilias sąlygas, o būsto nuosavybė ar šeiminė padėtis nėra griežti reikalavimai.
3. Globėjai turi iš anksto turėti reikiamas žinias apie vaikų auklėjimą. Dažniausiai visi reikalingi mokymai ir konsultacijos suteikiamos pagalbos centruose vykstančiuose mokymuose (GIMK mokymai).
4. Globos reikia tik „sunkiai prisitaikantiems“, „probleminiams“ vaikams. Vaikai, kuriems reikalinga globa, dažnai yra tiesiog tėvų nepajėgūs tinkamai pasirūpinti, nepaisant natūralių auklėjimo sunkumų kiekvienoje šeimoje.

Globa šeimoje ir jos teisiniai aspektai

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą (2008 m.) vaiko globos tikslas yra užtikrinti vaikui tinkamą auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis saugiai ir tinkamai vystytųsi. Globėjas tampa vaiko atstovu teisiškai ir turi rūpintis vaiko interesais bei saugumu.

Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos

Taip pat egzistuoja principai, kuriais remiamasi skiriant globą. Pirmiausia - tai vaiko interesų prioritetas, siekiant globą organizuoti kuo artimesnėje vaikui šeimos aplinkoje. Pirmenybė teikiama giminaičiams, siekiant išsaugoti giminystės ryšius ir natūralią aplinką vaiko raidai.

Globos forma gali būti:

• Globa šeimoje - iki trijų vaikų globojama natūralioje šeimos aplinkoje (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais iki šešių);
• Globa šeimynoje - kai šeimyna globoja keturis ar daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais iki aštuonių);
• Globa vaikų globos institucijoje taikoma tik ypatingais atvejais, kai nėra galimybės globoti vaiką šeimoje, globos centre arba šeimynoje.

Finansinė parama globėjams

Vaiko amžius	Globos išmoka per mėnesį, Eur
Iki 6 metų	364
6-12 metų	420
12-18 metų, negalią turintys ir buvę globotiniai iki 24 metų (esant mokymuisi)	455

Taip pat skiriamas tikslinis priedas globėjui - 280 Eur per mėnesį už kiekvieną globojamą vaiką.

• Laikinosios priežiūros išmoka: 420 Eur mėnesiui už vaiką, kai jis laikinai apgyvendinamas pas giminaičius arba artimus asmenis;
• Vienkartinė išmoka įsikurti: 5250 Eur skiriama buvusiam globotiniui savarankiško gyvenimo pradžiai sulaukus pilnametystės;
• Globėjai taip pat gali gauti vaiko pinigus, motinystės arba vaiko priežiūros išmokas, priklausomai nuo situacijos.

Globa ir tėvų teisės

Net patiems vaikams augant globos įstaigose ar pas globėjus, ryšiai su biologiniais tėvais nėra nutraukiami. Tėvai gali kreiptis dėl globos teisių atstatymo, jei pagerėja jų gyvenimo sąlygos ar jie įveikia ankstesnes problemas (pvz., priklausomybes).

Valstybės institucijos teikia pagalbą tėvams, kurie siekia susigrąžinti globos teises, ir stengiasi skatinti bendravimą tarp vaikų ir tėvų, jei tai naudinga vaikams.

Globa vaikams iki 3 metų

Jaunesniems nei 3 metų vaikams globa beveik visada organizuojama šeimoje pas artimuosius ar globėjus, o institucijų globa taikoma tik kraštutiniais atvejais.

Išimtis yra situacijos, kai nepilnametis asmuo gyvena globos institucijoje ir jo vaikas gali būti globojamas šioje institucijoje, siekiant neskaidyti vaiko nuo tėvų.

Pataria specialistai: globėjų mokymai ir pagalba

Globėjai privalo dalyvauti Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymuose (GIMK), kuriuose suteikiamos tiek teorinės, tiek praktinės žinios apie vaikų raidą, psichologiją ir globos specifiką.

Globos centrai nuolat teikia pagalbą globėjams - socialinius darbuotojus, psichologų konsultacijas, savipagalbos grupes ir seminarus. Ši parama ypač svarbi, sprendžiant kasdienius globos iššūkius.

Šiuolaikinės tendencijos ir iššūkiai

Per pastaruosius ketverius metus globos institucijose Lietuvoje globojamų vaikų skaičius sumažėjo beveik per pusę, o globos šeimose skaičius auga.

Tačiau vis dar trūksta giminystės ryšiais nesusijusių globėjų, kurie dažnai baiminasi papildomų reikalavimų ar nesusipratimų dėl globos proceso.

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jūratė Kristina Kasinskienė ragina žmones nebijoti globos, nes jų apsisprendimas gali kardinaliai pakeisti vaiko gyvenimą.

tags: #metodologine #nuostata #globa #seimoje