Violeta Latvienė - ilgametė valstybės valdininkė ir viešųjų finansų ekspertė, kuri 2002 m. rugsėjo pradėjo vadovauti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), o vėliau tapo „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja. Iš VMI viršininkės pareigų V. Latvienė atsistatydino liepos 26 dieną. Tuomet pareigūnė teigė, kad Mokesčių inspekciją palieka savo noru po keletą mėnesių brandinto sprendimo iš esmės pakeisti veiklos sritį.
"Iš valstybinės struktūros pereiti į verslą - nemažas pasikeitimas. Dabar tikslas - ieškoti efektyviausių veiklos būdų. Kaip ir bet kokios naujovės, šis darbas reikalauja susikaupimo, kaip bet koks naujas darbas - sukelia stresą", - Eltai sakė V. Latvienė.
Perėjimas į verslą
"Achemos grupėje" V. Latvienė dirba nuo rugpjūčio 1 dienos. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio kontroliuojama "Achemos grupė" pernai pasiekė 1,465 mlrd. litų apyvartą, o šiemet ją ketina padidinti iki 1,667 mlrd. litų. "Achemos grupės" įstatinis kapitalas siekia 603 mln. litų. Didžiausios "Achemos grupės" įmonės - Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovė "Achema" bei didžiausia uosto krovos bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco"). Koncerne dirba 5,3 tūkst. žmonių.
Vadovavimo patirtis valstybiniame sektoriuje
Finansų ministerijai pavaldžiai VMI V. Latvienė vadovavo nuo 2002-ųjų rugsėjo. VMI administruoja daugiau kaip 25 rūšių mokesčius, iš kurių svarbiausi - pridėtinės vertės, gyventojų pajamų bei kiti. Iš valstybės biudžeto finansuojama VMI sistemoje, kuriai priklauso ir 10 teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų, visoje Lietuvoje dirba apie 3,8 tūkst. darbuotojų. VMI viršininkės pareigas laikinai eina jos pavaduotoja Birutė Černiuvienė.
Viešoji komunikacija ir atsakomybė
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama. Rodyti diskusiją Apie tai, nuo ko priklauso pajamos sulaukus senatvės rašo „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė: „Kiekvieno gyventojo senatvės pensija tiesiogiai priklauso nuo jo indėlio į socialinio draudimo sistemą - per gyvenimą Lietuvoje sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Ką V. Latvienė aiškina apie pensijas - pagrindiniai punktai
- Stažas (kiek metų dirbote ir mokėjote socialinio draudimo įmokas). Pirmas: kiek metų dirbote ir mokėjote socialinio draudimo įmokas, tai yra - stažas. Žmogaus, kuris dirbo bent 31 metus, vien bendroji pensijos dalis, jeigu į pensiją jis išeitų šiemet, sudarytų 164 eurus. Dirbus 38 metus (tokį stažą iki pensijos vidutiniškai būna įgiję gyventojai) vien ši dalis perkoptų 200 eurų. Atitinkamai - minimalus 15 metų stažas reikštų apie 80 eurų bendrąją pensijos dalį, prie kurios dar reikėtų pridėti individualią senatvės pensijos dalį.
- Įmokų suma per gyvenimą (individualioji pensijos dalis, taškai). Antras: pensija priklauso ir nuo to, kiek socialinio draudimo įmokų žmogus per gyvenimą sumokėjo. Kiekvienas „Sodros“ „iš jūsų nuluptas“ (kaip rašė vienas komunikacijos specialistas, sužinojęs kokio dydžio pensiją gauna jo mama), euras lemia Jūsų pensijos individualiosios dalies dydį, kuris apskaitomas taškais. Vienas taškas skiriamas, jeigu žmogus per metus sumoka socialinio draudimo įmokų nuo 12 vidutinių darbo užmokesčių. Jeigu mažiau - dalis taško, jeigu daugiau - daugiau taškų. Tad gyventojo, kuris daugiau uždirbo, sąžiningai mokėjo įmokas, pensija bus didesnė negu to, kuris mažiau uždirbo ar vengė mokėti mokesčius.
- Pensijų sistemos principas (PAYG) ir indeksavimas). Trečias: senatvės pensija nėra mokama iš kažkokio mistinio maišo pinigų, ant kurio sėdi „Sodra“. Pensijų sistema Lietuvoje yra einamojo mokėjimo (Pay As You Go), o tai reiškia, kad šiandien dirbantys gyventojai moka socialinio draudimo įmokas, o iš šių įmokų „Sodra“ iškart išmoka pensijas ir kitas socialinio draudimo išmokas. Kiek įmokų - tiek išmokų. Pensijos auga kasmet, nes yra kasmet indeksuojamos ir šį augimą nulemia Lietuvos darbo užmokesčio fondo pokytis, o darbo užmokesčio fondo pokytį nulemia visų Lietuvoje dirbančių gyventojų ir jų vidutinio darbo užmokesčio kitimo tendencijos. Vidutinis atlyginimas auga, dirbančiųjų nemažėja - augs ir pensijos.
- Asmeninis pasirinkimas ir kaupimo svarba. Ketvirtas: tik Jūs galite nuspręsti, ką daryti, kad pajamos senatvėje atitiktų Jūsų lūkesčius. Taupyti senatvei yra įvairių būdų - kiekvienas gali ir turi pasirinkti pats. Savo ruožtu valstybė gyventojus ragina ir skatina dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje prie gyventojo nuosekliai visą gyvenimą mokamų pensijų kaupimo įmokų pridėdama ženklią dalį iš valstybės biudžeto. Sulaukus senatvės šie pinigai bus išmokami taip pat kaip pensija - kas mėnesį iki gyvos galvos. Būtent kiekvieno asmeniniai sprendimai, kiek ir kaip kaupti, investuoti, taupyti ar ne lems, kokios jų pajamos bus senatvėje.“
Praktiniai pavyzdžiai pensijų skaičiavime (iliustracija iš V. Latvienės paaiškinimų)
Jeigu žmogus 38 metus uždirbo vidutinį atlyginimą ir mokėjo įmokas, jis įgijo 38 taškus. Taško vertė šiandien yra 3,52 euro. Tad tokio gyventojo individualioji pensijos dalis sudarys 133 eurus. Pridėkime už 38 metus stažo įgytą bendrąją pensijos dalį - 200 eurų ir gausime vidutinę beveik 340 eurų pensiją. Net ir vidutinė senatvės pensija, siekianti 344 eurus, reikia pripažinti, yra maža ir sudaro 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
| Rodyklė | Vertė (pavyzdys) |
|---|---|
| Stažas (38 m.) | 200 EUR (bendra dalis) |
| Taškai (38 taškai) | 38 × 3,52 = 133 EUR (individualioji dalis) |
| Bendra pensija (pavyzdys) | ~333-340 EUR |
Rizikos ir problemos, kurias akcentuoja V. Latvienė
- Deja, kone kas ketvirtas senatvės pensijos sulaukiantis žmogus šiai dienai nėra įgijęs būtinojo stažo - tai reiškia, nedirbęs nė 31 metų.
- Auginant vaikus stažas skaičiuojamas - tai svarbu atsižvelgti planuojant pensiją.
- Didžiausia rizikos grupė - savarankiškai dirbantys gyventojai, kurių kone trečdalis per metus nesumoka pakankamai socialinio draudimo įmokų, kad įgytų pilnus metus stažo, atitinkamai - nepakankamai ir taškų.
Praktiškas patarimas gyventojams
Beje, kokia kiekvienam iš mūsų sekasi kaupti stažą ir taškus labai patogiai galima pasižiūrėti asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui. Galima piktintis, esą „Sodra“ nepasirūpins niekuo, niekada, tačiau kiekvieną mėnesį 600 tūkstančių senjorų gauna pensijas - sąžiningai suskaičiuotas, indeksuotas, tokias, kokias nulėmė jų indėlis į socialinio draudimo sistemą. Dabar, kai žinote, kas lems Jūsų pensiją ir ko galite tikėtis iš socialinio draudimo sistemos, galime pabaigti apie ketvirtą dalyką, kuris lems Jūsų pajamas senatvėje.
Valdžia žada didinti pensijas – kiek reikia, kad oriai pragyventume? | DIENOS PJŪVIS
Taigi V. Latvienė savo karjeroje derina ilgametę patirtį valstybinėse finansų institucijose ir naujus iššūkius versle. Jos aiškūs paaiškinimai apie pensijų susidarymą, indeksavimą ir individualios atsakomybės svarbą yra naudingas orientyras gyventojams, planuojantiems savo finansinę ateitį.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
tags: #sodros #direktores #pavaduotoja #violeta #latviene