Visi vaikai gali atsidurti pavojingose ir gąsdinančiose situacijose, kai padidėja rizika jiems patirti kokio nors pobūdžio prievartą. Su prievarta vaikas gali susidurti įvairiose aplinkose - ugdymo įstaigoje, šeimoje, gatvėje, virtualioje erdvėje, smurtą patirti ir iš vaikų, ir iš suaugusiųjų. Vaikas, kuris tampa kitų smurto liudininku, nors ir nenukreiptu tiesiogiai į jį, ar gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama, taip pat patiria smurtą.
8 smurtaujančio tėvo požymiai
Fizinis smurtas
Fizinis smurtas - tai tyčiniai asmens veiksmai, kurie sukelia fizinį skausmą. Tokie veiksmai gali sutrikdyti žmogaus sveikatą bei sukelti pavojų gyvybei, šis elgesys nėra toleruotinas ir teisėtas. Niekas neturi teisės bet kokia forma, taip pat ir fiziškai, skriausti kito.
Jeigu patiri fizinį smurtą, ar jį matai - žinok, kad gali kreiptis pagalbos.
Fizinio smurto pavyzdžiai:
- Trenkimas, spyrimas, pliaukštelėjimas, stiprus purtymas, stumdymas, tampymas, dusinimas, plakimas, braižymas, žnaibymas, tąsymas už plaukų, badymas, šaudymas, skandinimas, deginimas, mušimas įvairiais daiktais, grasinimas fiziškai užpulti ir kt.
- Bazinių poreikių nepatenkinimas, įskaitant miego ir maisto ribojimą ar nesuteikimą, atsisakymas suteikti pagalbą sergant ar su(si)žeidus.
- Fizinės bausmės už tam tikrą elgesį.
- Priverstinis suvaržymas ar uždarymas, užrakinimas patalpoje.
- Daiktų daužymas ir mėtymas ginčo metu į kitą asmenį.
Kur galima susidurti su fiziniu smurtu?
Su fiziniu smurtu susidurti galima įvairiose aplinkose:
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo terminai ir sąvokos
- Šeimoje, kai smurtauja suaugęs prieš vaiką.
- Ugdymo įstaigose.
- Kieme ar kitur, kai smurtauja vaikas prieš vaiką.
Taip pat galima tapti smurto liudininku, kuris tampa bejėgis tam tikroje situacijoje.
Suaugusiojo smurtas prieš vaiką
Suaugusiojo fizinis smurtas prieš vaiką yra nelegalus veiksmas, kuris yra draudžiamas įstatymų ir už jį baudžiama. Tai nėra tinkama forma išreikšti emocijas, spręsti iškilusius sunkumus ar ginčus šeimoje.
Susidurdamas su fiziniu smurtu šeimoje ar kitoje aplinkoje, kurioje smurtauja suaugęs, kviečiame netylėti ir kreiptis pagalbos. Suprantama, kad gali būti baugu ir nedrąsu kreiptis, nes nežinai, kaip sureaguos smurtautojas. Gal jautiesi vienišas/a ir nežinai, kaip kažkas, tavo akimis beviltiškoje situacijoje, galėtų padėti, taip pat gali nežinoti įstaigų, į kurias gali kreiptis. Taigi norime padrąsinti ir nekentėti.
Visų pirma gali apmąstyti aplinką, kurioje gyveni. Galbūt joje yra suaugusių žmonių, kuriais pasitiki ir kurie tau galėtų padėti.
Pagalbos linijos
- Vaikų linija: 116 111 arba parašyti pokalbiais internetu. Su tavimi pasikalbės savanoris, leis išbūti tavo sunkius jausmus, išklausys ir pasidalys galimybėmis, kur gali kreiptis savo atveju. Tiek Vaikų linijos savanoris, tiek Vaiko teisių linijos konsultantas neprašys tavęs prisistatyti, jei to nenorėsi, galėsi likti anonimas.
- Vaiko teisių linija: Atstovas galės tau suorganizuoti pagalbą, papasakos visą eigą, kaip ir kas vyks. Jei nenorėsi, neatskleis tavo duomenų ir smurtautojas nesužinos, kad būtent tu kreipeisi pagalbos.
- Bendrosios pagalbos centras: O jeigu tau gresia pavojus šiuo metu, kreipkis į Bendrosios pagalbos centrą numeriu 112.
Vaiko smurtas prieš vaiką
Fizinis smurtas patiriamas iš kito vaiko taip pat yra netoleruotinas veiksmas. Skriauda iš kito vaiko dažnai patiriama tokioje aplinkoje, kurioje skriaudėjas jaučiasi saugus, nematomas ir nebaudžiamas. Tai gali būti uždaresnės erdvės mokykloje ar kai nėra šalia suaugusiojo. Skriaudžiamas dažnai būna silpnesnis vaikas už skriaudėją. Tačiau taip pat reikia žinoti, kad bet koks skriaudimas nėra tinkamas ir leistinas elgesys.
Taip pat skaitykite: Vaikų patyčios mokykloje
Pasakyk STOP arba duok ženklą sustoti skriaudikui. Įvardyk, jog tai nėra priimtina ir apie smurtą informuosi atsakingus suaugusiuosius. Jei nepavyksta žodžiu ar atsitraukimu sustabdyti skriaudiko arba tai vyksta ne pirmą kartą, ieškoti pagalbos galima kreipiantis į suaugusiuosius, kuriais tu pasitiki. Tai gali būti mokytojai, šeimos nariai ar kiti.
Jeigu neramu ar nesi tikras, kad suaugusieji padės, visada gali kreiptis į Vaikų liniją. Čia tave išklausys savanoris ir galėsite kartu pamėginti ieškoti sprendimų, jei tuo metu to norėsi. Fizinis smurtas tikrai nėra bendravimo priemonė ir kiekvieno pareiga stabdyti tokį elgesį.
Suaugusiųjų informavimas apie mušimą ar kitą daromą fizinę skriaudą yra pagalba kenčiančiam, o ne skundimas.
Jei pats smurtauji
Jeigu taip nutiko, jog įsitraukei į netinkamą draugiją, kuri skatina skriausti kitus, ar dėl emocinių iššūkių, nesusivaldei ir ėmeisi fizinio smurto prieš kitą vaiką, tu visada gali sustoti. Tikriausiai supranti, kad smurtas nėra išeitis tinkamas ir būdas spręsti kilusį konfliktą ar kitą situaciją.
Todėl visada gali kreiptis į patikimus suaugusiuosius - tai gali būti tavo šeimos nariai, mokytojai ar kiti. Pasikalbėk su jais, pasidalyk, kas nutiko ir kaip jautiesi. Suaugęs tau padės rasti sprendimo būdų, kaip suvaldyti situaciją, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei vaikas grįžta iš mokyklos nusiminęs
Jeigu situacija užsitęsia ir jauti atstūmimą iš anksčiau buvusių draugų, dalykis apie tai su suaugusiais, pasikalbėk su draugais ar bendraklasiais. Būk šiuo atveju nuoširdus ir nusiteik, kad gali sulaukti kritikos. Tačiau tavo atviras pokalbis ir drąsa parodys kitiems vaikams, jog pripažįsti savo klaidas ir keitiesi. Žinoma, priklauso nuo situacijos, kiek tai užtruks. Tačiau būk kantrus ir nepamiršk bendrauti su tau padedančiais žmonėmis.
Jei norėsis dar su kažkuo iš šalies pasikalbėti, visada gali kreiptis į Vaikų liniją.
Ką daryti, jei matai smurtą?
Tai gali nutikti, kai šeimoje tėvų skriaudžiamas brolis ar sesė, gali būti smurtaujama prieš tavo draugą, o kartais gali pamatyti mušamą ar kitaip gatvėje skriaudžiamą nepažįstamąjį. Tai išties sudėtingus ir sunkius išgyvenimus sukelianti patirtis. Kartais gali būti sunku dėl to, jog bijai, kad pats fiziškai nenukentėtum, bet kitas yra skriaudžiamas, ką daryti?
Jei tavo draugas ar pažįstamas yra mušamas ar kitaip skriaudžiamas kito vaiko, svarbu perduoti šią informaciją suaugusiems, kuriais pasitiki. Ir žinok, kad toks poelgis nėra skundimas, kaip kartais gali atrodyti, arba gali taip sakyti skriaudėjas ir bandyti tave bauginti. Informavimas apie kito skriaudimą gali padėti nuskriaustajam ir tai yra teisingas žingsnis.
Jei tavo šeimoje yra skriaudžiamas tavo brolis ar sesė, tu taip pat tampi smurto auka ir raginame kreiptis pagalbos ne tik dėl brolio ar sesės, bet ir dėl savęs. Nors nesi žalojamas fiziškai, tuo metu tau gali pakenkti emociškai. Išties smurtaujančioje aplinkoje būti kasdien yra didelis iššūkis ir taip būti neturi.
Jei matai gatvėje ar kitur suaugusiojo skriaudžiamą pažįstamą ar nepažįstamą vaiką, susisiek ir informuok apie tai savo tėvus ar kitus suaugusiuosius. Įsimink, kad smurtas nėra tinkama bendravimo forma šeimoje, tad nebijok apie tai kalbėti ir kreipkis pagalbos.
Pasakyk STOP arba duok ženklą sustoti skriaudikui. Įvardyk, jog tai nėra priimtina ir informuosi atsakingus suaugusiuosius apie smurtą. Ieškok pagalbos kreipiantis į savo aplinkoje esančius suaugusiuosius, kuriais pasitiki. Tai gali būti mokytojai, šeimos nariai ar kiti. Emociškai pasijusti lengviau ir sprendimo būdų kartu ieškoti padės Vaikų linijos savanoriai.
Jeigu esi pavojingoje situacijoje ir jei tavo gyvybei grėstų pavojus, gali kreiptis į Bendruoju pagalbos numeriu 112.
Ką gali padaryti suaugusieji?
Kurkite pagarbius ir šiltus santykius su vaiku. Nuolat pasidomėkite, kuo vaikas gyvena ir kaip jis jaučiasi. Būkite prieinama/-s, kai vaikas dalinasi savo įspūdžiais ar kreipiasi bet kokiu klausimu. Vaikui svarbu matyti, kad jūs rimtai žiūrite į tai, ką ji/-s nori pasakyti, kad į visus jausmus, prašymus ar nutikimus reaguojate dėmesingai.
Vis pasikalbėkite su vaiku apie saugumą. Nuolat grįžkite prie šios temos ir priminkite, kad niekas neturi teisės vaiko skriausti ar žeminti (mušti, rėkti, stumdyti, apvardžiuoti ir pan.). Pabrėžkite, kad niekam negalima liesti intymių vaiko kūno vietų ir prašyti pažiūrėti, išskyrus atvejus, kai tai būtina gydytojams bei tėvams ligos atveju ar susižeidus. Šios taisyklės vaikus galima mokyti jau nuo 3-ejų metų.
Vis pakartokite vaikams, kad jei kažkas elgiasi nemaloniai ar gąsdinančiai, tai yra netinkamas elgesys, apie kurį svarbu pasakyti patikimam saugusiajam. Taip pat vaikams svarbu žinoti, kad negalima toleruoti matomo smurtinio elgesio - jei šalia vyksta smurtas, būtina jį stabdyti, t.y. Būkite saugiu suaugusiuoju savo vaikui.
Rūpinkitės savo savijauta, kad galėtumėte išlikti rami/-us stresinėse situacijose. Kai sukyla įtampa, pirmiausia imkitės veiksmų, kurie padeda jums nusiraminti. Jei įtemptoje situacijoje nesusivaldėte, pripažinkite tai. Nurimus pasikalbėkite su vaiku - pirma/-s inicijuokite pokalbį, įvardinkite, kad netinkamai pasielgėte, atsiprašykite, pasakykite, kad kitą kartą stengsitės elgtis kitaip.
Gerbkite vaiko nuomonę ir jausmus, susijusius su jo kūnu ir saugumu. Nelieskite vaiko taip, kaip jam nepatinka ir neverskite vaiko bučiuoti ar apkabinti kitų žmonių, jei ji/-s to nenori.
Jei kyla įtarimų dėl patirto smurto ar nerimaujate dėl vaiko savijautos, pasitarkite su specialistu.
Smurto prevencija
Smurtas prieš vaikus yra vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria tiek šeimos, tiek visuomenė. Nepaisant augančio informuotumo, daugelis vaikų vis dar patiria fizinį, emocinį ar psichologinį smurtą savo artimoje aplinkoje. Ekspertai akcentuoja, kad smurto prevencija prasideda nuo švietimo, tinkamos pagalbos paslaugų plėtros ir visuomenės narių atsakomybės.
Smurtas prieš vaikus - tai bet kokia veika ar elgesys, kuris kelia grėsmę vaiko fizinei ar emocinei sveikatai. Smurto formos gali būti įvairios, ir ne visada jas lengva atpažinti. Ekspertai įspėja, kad delsimas gali turėti ilgalaikes pasekmes. Kuo ilgiau vaikas patiria smurtą, tuo giliau formuojasi neigiami elgesio modeliai, mažėja pasitikėjimas savimi ir kitais, o tai gali lemti sunkumus suaugusiojo gyvenime.
Smurtas paveikia visus vaiko gyvenimo aspektus. Tyrimai rodo, kad patirtas smurtas sukelia ne tik psichologines traumas, bet ir fizines sveikatos problemas.
Tėvai ir artimieji yra pirmoji gynybos linija prieš smurtą. Jų elgesys gali padėti vaikui jaustis saugiai ir užtikrintai.
Kaip tėvai gali padėti:
- Užmegzkite atvirą ryšį.
- Valdykite stresą. Dažnai smurtas kyla iš nevaldomo pykčio ar nuovargio.
- Ieškokite pagalbos.
- Būkite pavyzdys. Vaikai mokosi stebėdami.
Valstybė turi užtikrinti, kad egzistuotų efektyvios prevencijos ir pagalbos sistemos. Savivaldybės, mokyklos, socialinės tarnybos bei sveikatos priežiūros įstaigos turi veikti kartu, siekdamos anksti atpažinti smurtą ir užkirsti jam kelią. Mokykla yra viena iš svarbiausių aplinkų vaiko vystymuisi, todėl pedagogai turi didelę atsakomybę atpažinti ir tinkamai reaguoti į smurtą. Be to, reikėtų stiprinti tėvų ir mokytojų partnerystę. Reguliarūs susitikimai, bendradarbiaujant su psichologais, gali padėti anksti pastebėti problemų šaltinius.
Kiekvienas žmogus turi atsakomybę pastebėti ir reaguoti į galimą smurtą prieš vaikus. Visuomenės nariai, kurie nelieka abejingi, padeda kurti saugesnę aplinką. Jei kyla įtarimų, kad vaikas kenčia nuo smurto, nedvejokite kreiptis į vaikų teisių apsaugos tarnybą ar policiją.
Išklausykite vaiką be kaltinimų ar spaudimo. Užtikrinkite, kad jis būtų saugus, ir nedelsdami kreipkitės į specialistus. Šeima yra svarbiausias saugumo pagrindas. Baudos ir teisinės sankcijos yra būtinos, bet nepakanka. Vis daugiau nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių ėmėsi veiksmų kovojant su smurtu prieš vaikus. Sukuriamos palaikymo grupės tėvams, organizuojami prevenciniai seminarai ir informacinės kampanijos.
Kiekvienas smurto prieš vaiką atvejis yra raginimas veikti - sustabdyti tylą, padėti, pranešti, išklausyti.