Žmogus yra socialinė būtybė, ir kiekvieną dieną didesnę laiko dalį praleidžia bendraudamas su kitais žmonėmis. Bendravimas- tai specifinė žmonių sąveika veiksniais, mintimis vaizdiniais, emocijomis per kurią perduoda vieni kitiems informaciją, keičia vieni kitų elgseną ir geriau pažįsta vieni kitus. Bendraudami mes galime perduoti kitiems žmonėms tai ką galvojame ar jaučiame, kokiais matome save ir mūsų aplinką.
Efektyvus tarpusavio bendravimas ne visuomet įvyksta. Todėl šiame darbe bandysime išnagrinėti veiksnius, kurie gali apsunkinti ir kurie palengvinti tarpusavio bendravimą tarp paciento ir slaugytojo.
Slaugytojo vaidmuo komandoje yra be galo svarbus, ypač psichikos sveikatos priežiūros procese. Psichikos sveikatos slaugytojas dažnai būna tas asmuo, kuris pirmas pasitinka ir susipažįsta su atvykusiu į stacionarą pacientu. Čia labai svarbus tinkamas slaugytojo elgesys, bendravimas, tinkami ir laiku pasakyti arba nepasakyti žodžiai.
Paciento asmeninės savybės ir žymūs brandos trūkumai turi būti suprasti ir pripažinti. Taip pacientas įtraukiamas į bendravimą, nors iš pradžių jis tam dažnai smarkiai ir atkakliai priešinasi. Pacientas, kuriam skiriama psichiatrijos priežiūra, dažniausiai yra sujaudintas, persigandęs, priblokštas, ir jam neapsakomai sunku suprasti ir numatyti gyvenimą.
Be to, jis gali neturėti jokio aiškaus supratimo, kas jis yra. Čia svarbiausia nesukelti jam papildomo skausmo, grėsmės ir sumaišties. Personalo pagarba leidžia suprasti, kad jame yra kažkas tikrai svarbaus, kad klausoma jautriai ir yra vertinami jo sugebėjimai bei savitumas.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Pacientui reikia, kad slaugytojai ar kitas personalas būtų pasiruošę pripažinti labai intymius jo išgyvenimus. Iš kasdieninio paciento bendravimo su skyriaus personalu gydytojas gali sužinoti nepaprastai daug svarbių dalykų apie paciento reagavimo būdą. Slaugytojų užduotis - pamažu įtikinti pacientą, kad jų artumu galima pasitikėti ir jų rūpinimasis juo rimtas ( Wilkin 2001).
Žmonės, turintys psichikos sveikatos problemų, dažnai patiria krizę ir yra apibūdinami, kaip „sunkūs“ psichine prasme, o konfliktas yra neatsiejama jų kasdienio gyvenimo dalis. Būtent tokioje situacijoje slaugytojai gali pasijusti nekompetentingi, nemokantys ir nežinantis ką daryti.
Su „sunkiais“ pacientais, reikėtų elgtis vengiant ginčų, o geriausiais būdas yra slaugytojo išsiugdyta kantrybė, humoras, mokėjimas susivaldyti (Žydžiūnaitė ir kt., 2006).
Bendravimo Svarba Slaugos Procese
Bendravimas- tai kiekvienam iš mūsų įprasta kasdieninė veikla. Norime ar to nenorime, mokame ar nemokame, mes nuo ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. Bendravimas- tai gyvybinė veikla, kuri mums reikalinga kaip kvėpavimas ar miegas. Be jo neapsieinama nė vienoje situacijoje kaip ir tokioje, kai atsiduriame sveikatos priežiūros įstaigoje, ten pacientui gali prireikti įvairaus bendravimo.
Jam gali prireikti patarimo, nuraminimo, rekomendacijos ar draugiško pokalbio, todėl slaugytoja privalo ne tik puikiai atlikti slaugos techniką, bet ir palaikyti tinkamą bendravimą su pacientu. Geras bendravimas - tai sėkmingas slaugos pagrindas.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Mes turime būdų perkelti aplinkiniams savo požiūrį į juos mūsų sudaryta nuomone, susidariusius vertinimus. Taip pat, mes galime išreikšti, kaip patys atrodome iš šalies, ką kiti mano apie mus ir aplinkinių pasaulį. Bendravimas yra svarbus norint suprasti kitus, padėti kitiems, ieškoti pagalbos bei paramos sau.
Bendravimas yra viena svarbiausių žmogaus vertybių. Būtent per bendravimą yra perduodama amžiaus kaupta žmonių patirtis, kultūrinės žinios. Nė vienas iš mūsų neišvengiame bendravimo. Mums ir mūsų aplinkiniams yra svarbus informacijos šaltinis. Bendravimas yra būtinas funkcionuojant didelėje žmonių grupėje.
Įsivaizduokime, kad be bendravimo funkcionuotų ranka, kuria ruošiamasi rašyti. Neįmanoma. Lygiai tas pats yra ir su bendravimu. Bendravimo procese dalyvauja ne tik žodžiai, bet ir balsas. Balso tembras priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp jų diafragmą, naudojamą garsui stiprinti. Taip pat, svarbi vartojamo žodyno apimtis ir nuotaika.
Esant pakiliai nuotaikai, žodžius lydi gyvesni negu paprastai gestai. Priešingai, esant prastai nuotaikai, judesiai lėtėja. Kalbant apie bendravimą, didelis dėmesys turėtų būti skiriama socialiniams, kultūriniams veiksniams. Tai apima kalbą, kurios pašalietis gali nežinoti ir nesuprasti. Žodynas vertintas beveik kaip atskira”kalbos kultūra”. Taip pat įvairūs papročiai ir tikėjimo sistema, kuri lemia žmogaus elgesį. Didelę įtaką grupių tarpusavio sąveikai teikia organizuotos religijos.
Fizinė aplinka taip pat turi įtakos bendravimui. Aplinkos triukšmas gali blaškyti dėmesį. Taip pat, įtakos turi masinės informacijos priemonės ir ryšių ssistema. Kompiuteriai naudojami kaip informacijos perdavimo ir bendravimo priemonė. Bendravimas skiriamas į nesąmoningą ir iš anksto apgalvotą.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Slaugytoja privalo ne tik puikiai atlikti slaugos techniką, bet ir palaikyti tinkamus santykius su pacientu. Svarbu padrąsinti ir palaikyti tinkamą bendravimą su pacientu. Kartais pacientai jaučia dėmesio stoką, kuomet ieško gydytojo ar slaugytojo pagalbos. Abejonės neramina supanti aplinka. Pacientams reikia supratimą ir pagalbą.
Svarbu, kad ligoniui geriau vienas kitą suprasti ir pasitikėti tuo, kas juo rūpinasi. Lietimas yra svarbi bendravimo forma. Per lietimą pacientas patiria saugumą, šilumą ir paramą.
Pokalbis-tai tikslingas bendravimas tarp slaugytojos ir paciento. Toks pokalbis skiriasi nuo kasdieninių tauškalų. Pokalbis atliepia paciento poreikis, kurį lemia jo situacija. Pacientai dažnai turi daug rūpesčius. Visa tai kas vyksta sveikatos priežiūros centre med. personalui atrodo įprasta, o pacientams tai gali būti keistai, keliantys jiems nerimą. Jie gali jausti savo būklę ar jos valdymą stokos. Svarbu, kad tai kas vyksta, įmanoma būtų nuspėjama. Pacientai turi žinoti, kada tai vyks ir turėtų galimybę susivokti.
Bendravimas priklauso ne tik nuo slaugytojai, tiek pacientui ir nuo jų asmenybės savybių. Kiekvienas žmogus yra individualus, turinti tam tikrą charakterį ir temperamentą. Vieni pacientai būna draugiški ir atviri, kiti - baikštūs, tylūs, uždari. Slaugytojai taip pat turi skirtingas savybes. Svarbu, kad slaugytoja būtų emocionalus žmogus, turintis humoro jausmą. Taip pat, svarbu, kad būtų ištvermingi žmonės. Pacientai negali atskleisti savo jausmų. Jei jie atslūgsta, primiršta. Analizuojant paciento asmenybės, reikia atkreipti dėmesį ir į slaugytojos asmenybę. Slaugytojos asmenybė turi savo poveikį ligoniams.
Slaugytojų Tipai
- Rutiniška slaugytoja: Toks tipas orientuotas į pareigų atlikimas. Ji padarys viską, kas reikalinga pacientams slaugyti, bet pačio paciento nemato.
- Nervinis tipas: Tokios slaugytojos mano, kad jų pastangos nesulaukia įvertinimo. Šalia jų jaustis ramiai sunku.
- Artistinis tipas: Tokios slaugytojos mėgsta vaidmenį, siekdamos tam tikro idealo. Jos dažnai rodydama neeilinius, “artistinius”sugebėjimus.
- Vyriškas tipas: Tokios slaugytojos pasitikinčios savimi.
- Motiniškas tipas: Tai rūpestingos slaugytojos.
- Slaugytoja specialistė: Tokios slaugytojos mėgsta darbus.
Prisistatymas yra labai svarbus. Slaugytoja turi pasakyti savo vardą ir pavardę, iš kur ir dėl ko atėjo. Pacientai gali turėti silpną regėjimą. Bendravimas su paciento šeima taip pat svarbus. Tačiau kartais manoma, kad šeima yra nesvarbus ir kelia daugiau rūpesčių nei teikia naudos. Svarbu, kad visi bendradarbiauti.
Pacientui gali pasirodyti nenormali. Išsiblaškymas taip pat trukdo bendravimui. Yra daug dalykų, kurie gali atitraukti mūsų dėmesį, kai mėginame su kuo nors pasikalbėti, pvz. televizorius. Svarbu, kad jie pašalintų dėmesį blaškantį šaltinį. Pasikeitimas nuostatomis ir emocijomis taip pat svarbus. Veido išraiška, gestais daug pasako. Šypsena, suraukta kakta, arba judesys pacientui daug pasako. Suraukta kakta gali reikšti priešingą jausmą.
Slaugytoja atlieka informacijos teikėjo ir paslapties išsaugojimo vaidmenyje. Pacientai gali nenoriai pasakoti apie savo socialinius reikalus. Svarbu paaiškinti, jog informacija svarbi. Taip pat yra ir daug kritikos. Kai kurie pacientai negali nepriklausomai bendrauti (pvz., sergantys Alzhaimerio liga). Pažeidžiamas balsas. Balsą gali pažeisti infekcijos (laringitas, tonzilitas), mikčiojimas.
Kūdikis bendrauja neverbaliniais bendravimo būdais. Svarbu atsižvelgti į tai, kad pacientas gali staiga apanka. Tokiu atveju svarbu apibūdindama aplinką, vykstančius reiškinius, pabrėždama orientyrus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kurie pacientai gali būti apakę viena akimi. Jei prarandamas gyvybiškai svarbus bendravimo komponentas, nebegali būti naudojama neverbalinei informacijai perduoti.
Svarbu išnaudoti neverbalinio bendravimo galimybių. Jei pacientas juda vežimėliu, jis praranda iki 50% neverbalinio bendravimo galimybių. Žmonės, kurie negali pajudinti kojų žemiau juosmens ir, suprantama, negali vaikščioti, jų kūno kalba yra ribota. Žmonės, kurie paralyžiuoti, jų kūno kalba požiūriu, negali kalbėti kūno kalba. Jie gali išreikšti nevilties išraiška ar kelių raumenų judesiais. Dėl to gali atsirasti kūno kalbos problemų.
Slaugytoja gali padėti bendrauti vartodama neverbalinę kalbą. Savo kasdieniniame darbe slaugytoja bendrauja su daugybe žmonių. Jos bendravimo įgūdžiai ir patirtis turi didžiulės įtakos paciento slaugai. Svarbu atpažinti paciento jausmus, ar jie būtų išreikšti, ar numanomi. Svarbu jautrumo, supratimo ir santūrumo kito žmogaus atžvilgiu. Klausantis padidėja galimybė suteikti visapusę pagalbą ir paramą.
Būtina atskirti emocinę reakciją nuo klausymosi ir supratimo. Svarbu dėmesingumas. Dėmesingumas reiškia, kad pacientas nėra vienas su savo problemomis. Dėmesio reikšmė ne užbėgimas už akių,o pritarimas iir susidomėjimas. Taip pat svarbi šiluma ir rūpestis. Tai padeda pacientui vystytųsi ir galėtų atskleisti patį save. Svarbu parodyti dalyvavimą ir nuoširdumas. Pacientai jaučia, kada slaugytojos yra sąžiningam ir pasirengusios atsakyti tuo pačiu. Taip pat labai svarbi pagarba, kuri prasideda nuo kreipimosi į jį. Taip pat, būtinas susitapatinimas. Tai padeda pacientui atskleisti save patį.
Slaugytojos klaidos gali pakenkti santykiams su pacientu. Pvz., nesiklausymas, kuris sukuria įspūdį, kad žmogus jam neįdomus, nuobodus. Taip pat, žalingas vertinimas, kai sprendžiama, kas yra teisinga, o kas ne. Atstūmimas, kai paciento problema ar poreikis yra nereikšmingas ar menkavertis. Aiškinimą pacientas gali suprasti kaip jo asmens atstūmimą. Patarimai turėtų būti teikiami tik tada, kai pacientas konkrečiai klausia arba jei tai būtina.
Stereotipiniai atsakymai, tokie kaip “taip turi būti”, taip pat gali būti žalingi.
Tyrimas: Slaugytojų ir Pacientų Požiūris į Bendravimą
Buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti veiksnius, kurie įtakoja tarpusavio bendravimą. Anketas užpildė 80 respondentų: 50 pacientų ir 30 slaugytojų. Dalyvavimas tyrime buvo savanoriškas. Pacientams buvo pateikta 10 klausimų, o slaugytojoms - 7 klausimai.
Demografiniai Duomenys
Iš visų apklaustųjų, 57 moterys - 54% ir 23 vyrai - 46% (1 pav.). Respondentų amžius svyravo nuo 19 iki 72 metų. Anketoje buvo 10 klausimų.
1 pav. Apklaustųjų demografiniai duomenys
Pacientų buvo klausiama nuomonės, ar jiems reikalingas bendravimas su slaugytoja. 1 lentelė parodo atsakymus.
1 lentelė. Pacientų nuomonė apie bendravimo poreikį su slaugytoja
| Atsakymo variantas | Moterys | Vyrai | Iš viso |
|---|---|---|---|
| Taip | 33% (9) | 13% (3) | 46% |
| Ne | 3% (3) | 0% (0) | 3% |
| Kartais | 33% (13) | 17% (4) | 50% |
Respondentų atsakymai buvo įvairūs(2lent.). 3 lentelė parodo, kaip dažnai pacientai kalbatės su slaugytojomis.
4 lentelė rodo, kodėl pacientai vengiate bendrauti su slaugytojomis. Priežastys pavaizduotos 3 pav.
5 lentelė atspindi, kas pacientų manymu, gali įtakoti jų tarpusavio bendravimą.
6 lentelėse nurodytos pacientų savybės, kurios, jų manymu, apsunkina tarpusavio bendravimą.
7 lentelė atspindi slaugytojų savybės, kurios, pacientų nuomone, padeda bendravimui.
8 lentęlė atspindi aplinkos veiksniai, trukdantys tarpusavio bendravimui.
Slaugytojų buvo prašoma įvertinti, kaip svarbu bendravimas su pacientu (1-labai svarbu; 2-svarbu; 3-mažai svarbu; 4-nesvarbu). 9 lentelė atspindi atsakymus.
9 lentelė atspindi, kas slaugytojų nuomone įtakoja jų bendravimą su pacientu.
10 lentelė atspindi, nuo ko slaugytojų nuomone, priklausyti bendravimas.
12 lentelė atspindi veiksnius, kurie gali apsunkinti tarpusavio bendravimą.
Į klausimą: ar svarbus bendravimas tarp slaugytojos ir paciento? Slaugytojos į pirmą vietą skiria atidų išklausymą. Dažnas slaugytojų skubėjimas, paciento sveikatos būklės sunkumas bei kalbėjimas ta pačia kalba.
Šis tyrimas atskleidė svarbius aspektus, kurie įtakoja slaugytojų ir pacientų bendravimą. Svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius, siekiant pagerinti slaugos kokybę ir tarpusavio santykius.
Koks bendravimas bus, priklauso ir iš slaugytojos pusės.
PMC | Efektyvus bendravimas su pacientais. Psichologinis aspektas. Veda Kristina Kunigauskaitė
tags: #slaugytoju #bendravimo #trukumai