Socialinės rizikos šeimų vaikų patyčių priežastys ir pasekmės

Vis dažniau tenka išgirsti mokyklų vadovus, mokytojus, kitus specialistus ar vaikų tėvus kalbant apie „sunkius“ arba probleminius vaikus, kurie būna nekontroliuojamo ir neprognozuojamo elgesio, nuolat nusižengiantys įvairioms taisyklėms ar net nusikalstantys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ir panašiai. Pedagoginėje psichologinėje literatūroje tokiam elgesiui apibūdinti vartojamos įvairios sąvokos: asocialus, deviantinis, delikventinis, antisocialus ar kriminalinis elgesys. Socialinėje srityje dirbantys specialistai tokius vaikus vadina socialinės rizikos vaikais.

Vaikai, priklausantys socialinės rizikos vaikų grupei, būna labai skirtingi, bet ir labai panašūs. Vieni iš jų būna labai įžūlūs ir nepagarbūs su suaugusiaisiais, nori būti dėmesio centre. Kiti vaikai būna užsidarę, nepasitikintys savimi, vengiantys viešumos, jaučiantys baimę, nerimą, kartais net besielgiantys tarsi laukiniai žvėriukai. Treti būna pikti, įsitempę, nervingi, greitai įsižeidžiantys, nesugebantys valdyti emocijų, į suaugusiųjų ar bendraamžių pastabas reaguojantys keiksmažodžiais, fiziniu ar psichologiniu smurtu.

Kas yra patyčios ir jų formos

Patyčios - tai nuolatinis fizinės ar psichologinės jėgos panaudojimas, sąmoningai siekiant sužeisti ar įskaudinti kitą asmenį, kuris negali savęs apginti. Patyčios gali vykti įvairiomis formomis, inicijuojant ir atliekant veiksmus tiesiogiai ar netiesiogiai.

• Tiesioginės patyčios - kai vaikas yra atvirai puolamas, užgauliojamas savo bendraamžių, pvz., vaikas yra stumdomas, pravardžiuojamas, jam grasinama.
• Netiesioginės patyčios - kai vaikas skaudinamas nenaudojant tiesioginės agresijos, pavyzdžiui, socialinis atstūmimas ar gandų skleidimas.
• Žodinės patyčios - vaikas yra skaudinamas, užgauliojamas žodžiu ir užrašais.
• Elektroninės / kibernetinės patyčios - patyčios vykstančios elektroninėje erdvėje: socialiniuose tinkluose, kitose vietose internete arba naudojant mobiliuosius telefonus.
• Fizinės patyčios - stumdymas, smūgiavimas, spardymas ir kita fizinė agresija.

Patyčių priežastys socialinės rizikos šeimų kontekste

Į socialinę riziką vaikai patenka dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tai nulemia vaiko aplinka, pavyzdžiui, vaiko šeimos gyvenimo būdas arba šeimos socialinė padėtis, kuomet vaikui trūksta tėvų dėmesio, rūpinimosi juo, supratimo, globos, patiriamas smurtas ir nėra patenkinami vaiko pagrindiniai poreikiai. Vaikai, augantys tokiose šeimose, dažnai perima vertybes, prieštaraujančias visuomenės moralės normoms, o vėliau susiformuoja elgsena, prieštaraujanti ir teisės normoms.

Pagrindinė vaiko tapimo socialinės rizikos vaiku priežastis yra vaiko socialinis ir pedagoginis apleistumas. Socialinės rizikos šeimose augantys patiria daugybę atžvilgių - skurdas, smurtas, nepriežiūra, negatyvus psichologinis klimatas. Tokiose aplinkose vaikui formuojasi klaidingas požiūris tiek į save, tiek į jį supantį pasaulį: tuomet vaikai stengiasi atsiriboti nuo aplinkos, nepasitikėti aplinkiniais.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Dažnai socialinę riziką stiprina nesuderinti šeimos ir švietimo įstaigos veiksmai bei reikalavimai. Kitas svarbus veiksnys - aukšto rizikos šeimos narių elgesys: alkoholizmas, narkotikų vartojimas, smurtas, nevienodas požiūris į vaikų auklėjimą. Tokios sąlygos sukelia vaiko elgesio, emocines bei mokymosi problemas ir padidina tikimybę, kad vaikas taps patyčių objektu arba pats ims tyčiotis iš kitų.

Socialiniai ir ekonominiai veiksniai

Remiantis įvairiais šaltiniais, daugelis šių šeimų gyvena itin skurdžiomis sąlygomis. Tokiose šeimose vaikai tampa socialiai labiau pažeidžiami dėl neužtikrintos socialinės-kultūrinės aplinkos, nestabilių tarpusavio santykių a šeimoje, nepriežiūros. Vaikams, gyvenantiems esant didesnėms socioekonominėms rizikoms, dažniau pasireiškia emocinės bei elgesio problemos ir mokymosi sunkumai: jie dažniau gauna blogesnius pažymius, yra mažiau įsipareigoję mokyklai.

Socialinės rizikos šeimos dažnai sujungia kelis rizikos veiksnius - žemas tėvų išsilavinimas, skurdas, ribotos užsidarbinimo galimybės, nėra pakankamos pagalbos iš socialinių tarnybų. Tai lemia daugiau psichologinių, socialinių bei vaikų ugdymo sunkumų.

Kaip patyčios susijusios su socialinės rizikos vaikais

Remiantis pasauline ir Lietuvos statistika, smurto ir patyčių raiškos tendencijos prieš vaikus ir tarp vaikų įgauna vis platesnį mastą: smurtas ir patyčios tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, šis reiškinys dažnas jaunesniojo amžiaus vaikų grupėse ir naujose socialinėse aplinkose. Tai ypač aktualu vaikams, kurie nėra pasiekę aukšto statuso bendraamžių tarpe. Kitaip sakant, vaikams, kurie pasijaučia atstumti savo bendraamžių.

Dažnai patyčias naudoja asmenys, norintys kontroliuoti kitus ar nepasitikintys savo jėgomis, todėl jie nukreipia savo pykti į kitus žmones. Patyčių autoriai dažnai patiria pažeminimus, patyčias kitoje aplinkoje: namuose, kieme ir savo pyktį, nusivylimą išlieja norėdami įskaudinti, pažeminti, įbauginti kitus. Esminė patyčių priežastis yra pačių vaikų patirtys.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Mokyklos ir bendruomenės veiksnys

Patyčios kenkia ne tik tiems vaikams, kurie jose tiesiogiai dalyvauja, jos veikia visą mokyklos bendruomenę: patyčias stebinčius vaikus, mokytojus, kitus mokyklos specialistus, tėvus/globėjus. Tai, kiek daug neigiamų pasekmių sukels patyčios, labai priklauso nuo suaugusiųjų reakcijos į šį reiškinį, nuo jų palaikymo ir pagalbos. Mokykla ir kitų įstaigų darbuotojai turi reaguoti nedelsiant, kai pastebimos patyčios.

Kaip atpažinti patyčias: požymiai

Atpažinti patyčias gali būti sunku, ypač jei jos vyksta slaptai ar kibernetinėje erdvėje. Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius vaiko elgesio pokyčius.

• Fiziniai požymiai: mėlynės, įbrėžimai, sužeidimai, suplėšyti drabužiai, prarasti daiktai.
• Emociniai požymiai: baimė, liūdesys, nerimas, depresija, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, nenoras eiti į mokyklą, miego sutrikimai, apetito pakitimai, staigūs nuotaikų svyravimai, uždarumas.
• Socialiniai požymiai: vengimas bendrauti su draugais, atsiskyrimas nuo grupės, nenoras dalyvauti veikloje, staigus draugų rato pasikeitimas.
• Mokymosi požymiai: sumažėjusi mokymosi motyvacija, blogesni pažymiai, koncentracijos sunkumai.
• Kibernetinės patyčios požymiai: nenoras naudotis telefonu ar kompiuteriu, nervingumas gaunant žinutes, užslaptinimas naudojantis įrenginiais.

Patyčių pasekmės vaikams iš socialinės rizikos šeimų

Patyčias patiriantys paaugliai gali jaustis pasimetę, išsigandę, prislėgti, jiems gali trūkti energijos, sutrikti miegas ir apetitas. Patiriantiems patyčias gali pasireikšti didelis nerimas, depresija, mintys apie savižudybę ar noras žaloti save. Blogiausia, ką gali atnešti patyčios - tai fizinė agresija, o taip pat agresija, nukreipta į save, savęs žalojimasis, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, depresija ir suicidinės mintys.

Patyčios yra rizikos veiksnys įvairiausioms vaikų psichikos sveikatos ir elgesio problemoms atsirasti. Ir tik veikiant apsauginiams veiksniams - tai gali būti šeimos palaikymas, geri socialiniai įgūdžiai, mokytojų parama - galime tikėtis, kad patyčių pasekmės nebus labai skaudžios.

Prevencija, pagalba ir teisės aktai

Pagalbą socialinės rizikos vaikams savivaldybėse gali suteikti mokyklose dirbantys švietimo pagalbos specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai ir kiti), pedagoginės psichologinės tarnybos, vaikų dienos centrai, krizių centrai, taip pat psichologai, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros centruose. Patarti ir rekomenduoti, kur kreiptis pagalbos dėl socialinės rizikos vaiko, gali Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 23 str., bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtas patyčias iš bet kurio mokyklos bendruomenės nario privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui. Remiantis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str., valstybė imasi visų reikiamų priemonių, skirtų vaiko apsaugai užtikrinti nuo visų formų smurto, o 56 str. numato teisę kreiptis pagalbos, kai pažeidžiamos vaiko teisės.

Pagalbos linijos: vaikai pagalbos kreipiasi „Vaikų linijos“ duomenimis - per pastaruosius metus atsiliepta į daugiau nei 160 tūkst. skambučių. Dažniausia jų tema - vaikų santykiai su bendraamžiais bei tėvais, taip pat daug kalbėta ir apie patyčias bei mokyklinius sunkumus.

Konkrečios pagalbos priemonės

• Skubi emocinė parama mokykloje: mokyklos psichologo, socialinio pedagogo įsitraukimas.
• Ilgalaikė profesionali pagalba: psichologo konsultacijos, terapija, šeimos įtraukimas į pagalbos procesą.
• Dienos centrai ir kompleksinė pagalba: socialinė, psichologinė, pedagoginė pagalba vaikui ir šeimai.
• Prevencinės programos mokyklose: švietimas apie patyčias, socialinių įgūdžių ugdymas, ataskaitų skatinimas.
• Techninės priemonės: dokumentavimas (ypač kibernetinių patyčių atvejais), pranešimų ir blokavimo funkcijų naudojimas internete.

„Swedbank“ siūlo: Vaikui susidūrus su patyčiomis, tėvai gali registruoti šį atvejį ir pasinaudoti iki 12 nemokamų psichologo konsultacijų per vienus metus, kurias padengs „Swedbank“.

Kaip elgtis, jei vaikas patiria patyčias arba matai, kad kitas vaikas patiria patyčias

1. Pasakyti apie tai. Pasakyk tėvams, mokytojams ar kitam patikimam suaugusiajam.
2. Ignoruoti patyčias (kai tai saugu). Kartais geriausias būdas - nerodyti reakcijos, nes skriaudėjas nori reakcijos.
3. Stovėti už save. Jei jautiesi pakankamai saugus, pasakyti skriaudėjui, kad toks elgesys nepriimtinas.
4. Kreiptis pagalbos. Jei patyčios tęsiasi arba gresia pavojus, kreipkitės į specialistus.
5. Dokumentuoti patyčias. Išsaugoti žinutes, nuotraukas ar kitus įrodymus kibernetinių patyčių atvejais.

Jei matai, kad kitas vaikas patiria patyčias: ne tylėti, pasiūlyk paramą, pasikalbėk su nukentėjusiuoju, pranešk suaugusiam, būk draugas ir, jei saugu, apgink jį žodžiu.

Prevencija ir ilgalaikės priemonės

Kiekvienas vaikas turi teisę jaustis saugiai mokykloje ir kitose vietose. Svarbu, kad visi - vaikai, tėvai, mokytojai ir kiti suaugusieji - dirbtų kartu, kad sukurtų aplinką be patyčių. Svarbiausi prevencijos žingsniai:

• Kalbėtis apie patyčias ir mokyti vaikus jas atpažinti.
• Būti pavyzdžiu - suaugusieji elgtis pagarbiai vieni su kitais.
• Reaguoti į patyčias nedelsiant ir imtis priemonių joms sustabdyti.
• Kurti pozityvią atmosferą mokykloje ir bendruomenėje.
• Skatinti pranešimą apie patyčias be baimės būti nubaustiems.
• Vykdyti prevencines programas, orientuotas į socialinių įgūdžių ugdymą ir konfliktų sprendimą.

Mokslinis žvilgsnis ir praktinės rekomendacijos

Tema yra plačiai nagrinėjama mokslinėje literatūroje: autorės ir autoriai analizuoja ryšį tarp vaiko agresyvaus elgesio ir lyties, dienos centrų teikiamų paslaugų atitikimą reikalavimams, darbuotojų kompetencijas, motinos psichosocialines krizes ir jų įtaką vaikams. Tyrimai pabrėžia dienos centrų reikšmę socialinės atskirties mažinimui ir kompleksinei pagalbai vaikui bei šeimai.

Kviestina užtikrinti, kad socialinės rizikos šeimos gautų ne tik finansinę, bet ir konsultacinę, mokomąją pagalbą, kad socialinių paslaugų prieinamumas būtų didesnis, o specialistų etatai ir kompetencijos - stiprinami. Tai gali mažinti socialinės rizikos plitimą ir užkirsti kelią patyčioms bei jų skaudžioms pasekmėms.

Veiksnys	Mažina riziką	Didina riziką
Šeimos parama	Teigiamas emocinis klimatas, priežiūra	Apleistumas, smurtas, alkoholizmas
Mokyklos įsikišimas	Prevencinės programos, psichologinė pagalba	Ignoravimas, nesuderinti veiksmai
SOC-EKONOMINĖ SITUACIJA	Prieiga prie socialinių paslaugų	Skurdas, nedarbas, socialinė atskirtis

Patyčios - tai rimta problema, kurią galime įveikti tik veikdami kartu: šeimos, mokyklos, socialinės tarnybos ir visuomenė turi sudaryti saugų tinklą vaikams, ypač tiems, kurie auga socialinės rizikos šeimose.

tags: #del #socialines #rizikos #seimos #tevu #netinkamai