Kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai iš kitų ES šalių išsiskiria labiau paplitusiu rizikingu socialinių tinklų naudojimu. „Jei tik vieną rytą lovoje praleistumėte slinkdami telefonu, neigiami padariniai būtų minimalūs. Tačiau jei tai tampa įpročiu, diena po dienos, mėnuo po mėnesio, toks elgesys gali turėti rimtų pasekmių.“ Įsitraukti į soc. tinklus žmones skatina malonumų paieška plačiąja prasme. Pasyvus laikas prie ekranų yra tarsi cukrus smegenims - jo norisi čia ir dabar, bet iš tiesų jis jūsų kūnui naudos neduoda.
Smegenų dopamino sistema ir įpročiai. „Soc. tinklai gali sukelti priklausomybę tiek fiziškai, tiek psichologiškai dėl poveikio, kurį turi smegenims. 2024 m. Harvardo universiteto tyrimas patvirtina, kad informacijos skelbimas apie save soc. medijose aktyvuoja tą pačią smegenų dalį, kuri užsidega vartojant priklausomybę sukeliančias medžiagas.“ Pasak Dovilės Šimkutės, socialiniai tinklai išnaudoja mūsų poreikį pritarimui ir pripažinimui, todėl skatina paspausti patinka mygtuką ir grįžti į platformą; užsukus į svetainę, gali būti įjungta „begalinės trūšio olos“ reakcija, kurioje nuolat ieškome netikėtų malonumų potyrių.
Kita vertus, dopaminas nėra vienintelis veiksnys. Dr. Julius Burkauskas atkreipia dėmesį, kad priklausomybė taip pat gali kilti iš emocinio skausmo numalšimo per socialinius tinklus - tai rodo, kad priklausomybė gali formuotis per gana platų mechanizmą, įskaitant emocinį poreikį būti matomam ir priimtam.
VU GMK Neurobiologijos ir biofizikos katedros doktorantė Dovilė Šimkutė pabrėžia: „siekiame būti priimtiniems, o socialiniai tinklai pagerina savivertę saikingai, todėl žmogus grįžta į juos vėl ir vėl.“ Ji also paaiškina, kad „begalinė triušio olos“ architektūra skatina nuolat naršyti, nes vis gundančiai pasirodo turinys, kuris gali būti įdomus ar patinkamas, net jei iš pradžių atrodo nuobodus.
Tyrimai rodo, kad socialiniai tinklai gali paveikti miego kokybę, nuovargį ir dėmesio valdymą. Miego sutrikimai dažnai kylą dėl melatonino reguliavimo sutrikimo bei emocinio sujaudinimo vakarais. Per didelis ekrano naudojimas gali slopinti melatonino gamybą ir bloginti miego kokybę, o prastas miegas - dėmesio koncentraciją bei pažinimo funkcijas.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į socialinių tinklų įtaką savivertės svyravimams: įrašų sėkmė (didelis atsakas, daug teigiamų komentarų) sukelia dopamino pliūpsnį, o jei atsakymas nusileidžia, kartojasi nuotaikos pablogėjimas ir noras kurti „tobulesnį“ turinį. Tai gali skatinti nuolatinį lyginimąsi su kitais ir didinti socialinę izoliaciją bei nerimą.
Ekspertai iš Lietuvos pastebi, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas gali būti susijęs su bendrąja psichikos sveikatos dinamika: depresija, nerimas, dėmesio sutrikimai, impulsyvumas ir net komorbidiškumas su kitomis priklausomybėmis. Taip pat akcentuojama, kad yra klausimas, ar priklausomybė nuo tinklų sukelia psichikos sutrikimus, ar tai yra jų pasekmė; manytina, jog abu reiškiniai vienas kitą papildo.
Vaikai ir paaugliai - ypatingas dėmesys: jų smegenys yra ypač imlios įtakai, todėl svarbu atidžiai prižiūrėti laiką prie ekranų. Tyrimai rodo, kad per didelis laiko praleidimas socialiniuose tinkluose gali būti susijęs su nerimu, miego sutrikimais, savivertės sumenėjimu ir net mirtinai skaudžių pasekmių rizika dėl socialinių patyčių. Tačiau socialiniai tinklai taip pat turi potencialą teigiamai formuoti įgūdžius, suteikia galimybių mokytis, palaikyti ryšius su draugais ir teikti emocinį palaikymą.
Kodėl plinta priklausomybė nuo socialinių tinklų?
„Socialiniai tinklai buvo sukurti siekiant užimti dėmesį ir skatinti nuolatinį įsitraukimą“, - sako VU mokslininkai. „Patinka“ mygtukai signalizuoja pripažinimą ir socialinį pritarimą, todėl skatinami aktyvūs įrašai, dažnas tikrinimas ir atnaujinimai. Šie mechanizmai lemia dopamino ir malonumo išlydžių kilimą, kuris sukuria įprotį grįžti dar kartą ir dar kartą.“
Taip pat pastebima, kad šiuolaikinės platformos sukuria „nerealų realybės vaizdą“, kai dauguma turinio iškreipia realybę, skatinant žmones jaustis nepilnavertėmis. Dėl to kyla nerimas, depresija arba savęs vertinimo svyravimai. Be to, nuolatinis protinis nuovargis, susijęs su intensyviu dėmesio resursų naudojimu, tampa vienu iš pagrindinių simptomų pristižiant bloggerių ar jaunimo prie socialinių tinklų.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Tarp tyrimų aptariama ir mokslinė etika: nors oficialiai priklausomybė nuo socialinių tinklų nėra įtraukta į dažnai naudojamus diagnostinius standartus, ji turi daug bendrų bruožų su kitomis priklausomybėmis ir gali būti vadinama naujomis elgesio priklausomybėmis. Todėl svarbu tiek individualiai, tiek visuomenės lygiu ieškoti priemonių, kurios skatintų sąmoningą naudojimą, ribų laikymąsi ir sveikesnę interneto patirtį.
Kaip sumažinti laiką socialiniuose tinkluose?
Ekspertai siūlo kelias praktines strategijas: aiškiai apibrėžti laiką, kurį norime praleisti socialiniuose tinkluose, ir griežtai jo laikytis; išjungti programėles tam tikrais momentais (pvz., susitikimų ar sporto užsiėmimų metu); laikyti telefoną toliau nuo savęs ar palikti jį namuose atostogų metu; naudoti kompiuterį naršant, o ne telefoną; ir laikytis skaitmeninės detoksikacijos, kurios metu laikinai atsisakoma socialinių tinklų ir technologijų. Taip pat rekomenduojama ištrinti/arba užblokuoti programas telefone ir naudoti priminimus, kurie stabdo impulsą naršyti.
#11 | Kaip nustoti atidėlioti?
Praktiniai patarimai vaikams ir jaunimui
- Laikytis rekomenduojamų laikų ekranams pagal amžių: 6-10 metų - iki 1 valandos per dieną, o bendras laikas - 2 valandos; 11-14 metų - iki 2 valandų prie ekranų ir iki 3 valandų bendro laiko.
- Aiškiai kalbėtis su vaikais apie privatumą ir saugumą; skatinti realaus pasaulio veiklas ir bendravimą su šeima; vengti per didelio socialinių tinklų siekio būti „populiariam“ ar patvirkinti save viešumoje.
- Sudaryti šeimos taisykles: „jokio telefono valgant“ arba palikti telefoną kampe vakarienės metu; įgyvendinti laiką ribojančias praktikas su vaikais ir mokyti savitvardos.
Priešingai, suaugusiųjų ir specialistų atsakomybė yra skatinti sąmoningą naudojimąsi technologijomis, šviesti apie duomenų saugumą ir privatumą, bei skatinti naudoti technologijas tik toms reikmėms, kurios teikia tikrąją vertę - tokiu būdu galima sumažinti riziką susidaryti priklausomybei ir sustiprinti psichinę sveikatą.
Išvados ir praktiniai iššūkiai
Nors nėra vienareikšmio atsakymo, ar socialiniai tinklai sukelia priklausomybę, daugelis tyrimų rodo, kad įmanoma vystytis priklausomybės modeliai ir kad jie gali būti susiję su psichikos sveikatos sunkumais. Svarbiausia - sąmoningumu grįstos praktikos: ribų įvedimas, sąmoningas naudojimas, realaus gyvenimo patirčių skatinimas ir poreikio patirti socialinį pritarimą mažinimas. Mokslininkai ir gydytojai ragina imtis aproliavių priemonių: skaitmeninę detoksikaciją, šeimos paramą ir psichologinę pagalbą, kai tai būtina.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
tags: #kodel #socialiniai #tinklai #mus #itraukia