Kas yra socialinė geografija? Kodėl „socialinė? Ko gero šie klausimai kyla ne vienam jaunuoliui, prie geografijos prisilietusiam tik mokykloje. Socialinės geografijos katedros veikla ir studijų programos - vis dar yra savotiška mistika. Socialinių mokslų fakultete įsikūrusi Socialinės geografijos katedra, vos prieš porą metų (2010 m. gruodį) atšventė savo 15 metų jubiliejų. Taigi, nesunku apskaičiuoti, jog katedra buvo įkurta 1995 m.
Katedros vadovybė ir apibrėžimas
Socialinės geografijos katedros vedėjas doc. dr. E. Spiriajevas. Klaipėdos Universiteto, Socialinių mokslų fakulteto Socialinės geografijos katedros vedėjas doc. Dr. Eduardas Spiriajevas, paprašytas vienu sakiniu apibūdinti socialinę geografiją sakė, kad „socialinė geografija - tai integruotas požiūris į socialinius procesus, veiksmus, vykstančius mūsų visuomenėje, į viską žiūrint pakilus aukščiau - tarsi iš paukščio skrydžio. Visai neseniai buvo pakeistas ir studijų dalyko pavadinimas - iš Socialinės geografijos į Visuomeninę geografiją. Toks pokytis, pasak katedros vedėjo doc. Dr. E. Spiriajevo įvyko todėl, kad įvairiose valstybėse (pvz. Lietuvoje, Lenkijoje, Skandinavijos šalyse ir pan.) socialinė geografija yra suvokiama skirtingai: „Vieni sako, kad tai yra social geography (socialinė geografija), kiti - kad human geography (žmogaus geografija).
Istorija ir pavadinimų evoliucija
Iš pradžių šis Socialinių mokslų fakulteto padalinys vadinosi tiesiog Geografijos katedra, tačiau 2001 m., siekiant geografiją labiau susieti su socialiniais mokslais ir šiek tiek pakeitus pačią studijų programą, pavadinimas buvo pakeistas į Socialinės geografijos katedrą. Socialinių mokslų fakultete įsikūrusi Socialinės geografijos katedra, vos prieš porą metų (2010 m. gruodį) atšventė savo 15 metų jubiliejų. Taigi, nesunku apskaičiuoti, jog katedra buvo įkurta 1995 m.
Studentų srautas ir studijų struktūra
Katedros vėdėjas džiaugėsi, kad studentai Socialinės (o dabar jau Visuomeninės) geografijos studijas renkasi gana noriai. Pasak jo, kasmet į šią studijų programą įstoja mažiausiai 15-16 studentų. Šiuo metu pirmame nuolatinių studijų kurse studijuoja apie 16, antrame - apie 28, trečiame - apie 22, o ketvirtame - apie 24 studentus. Kaip ir kiekvienoje studijų programoje, Visuomeninėje geografijoje taip pat pasitaiko studentų „nubyrėjimų“, tačiau doc. Dr. E. Spiriajevo teigimu šie „nubyrėjimai“ nėra gausūs: „Dažniausiai studijas palieka 1-2 studentai. Pagrindinės to priežastys - nepažangumas arba vienokios ar kitokios asmeninės priežastys. Pavyzdžiui iš dabartinio trečio kurso yra išėjęs vienas studentas - už skolas.
Antros pakopos studijos ir magistrantūra
Nemaža dalis studentų renkasi ir Visuomeninės geografijos magistrantūrą. Kasmet į antros pakopos studijas įstoja vidutiniškai 5-6 studentai. Iš jų net 80-90% - baigusieji Visuomeninės geografijos bakalaurą. Tiesa, pasitaiko ir kitas pirmos pakopos studijų programas baigusių studentų, norinčių įgyti Visuomeninės geografijos magistro laipsnį. Geografijos studijose siekiama skatinti ir tarptautiškumą. Visuomeninės geografijos magistro studijų programoje jau 5 metus Prancūzijos Versalio universiteto profesorius Sebastien Gadal dėsto urbanizacijos ir miestų geografijos dalyką taikydamas naujausius GIS (Geografinės informacinės sistemos) ir nuotolinio atpažinimo metodus (angl. remote sensing) ir programas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinių paslaugų apžvalga
Studijų atnaujinimas: socialinė ekonominė geografija ir regionistika
Pokyčiai šalies darbo rinkoje, specialistų poreikis ir absolventų įsidarbinimo galimybės 2012 m. rudenį paskatino Socialinės geografijos katedros kolektyvą atnaujinti bakalauro nuolatinių ir tęstinių studijų programas. Visuomeninės geografijos bakalauro programa tapo socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos. Bakalauro nuolatinių studijų trukmė sutrumpinta nuo 240 iki 210 ECTS kreditų (7 semestrų). Atnaujintą studijų programą papildė ir nauji dalykai: socialinės ekonominės geografijos teorija ir tyrimų metodai, regionistika ir regioninių tyrimų metodai, regionų darnios plėtros pagrindai ir modeliai. Šių dalykų žinios stiprina geografo kvalifikaciją, praplečia mokslinį akiratį ir sudaro palankesnes sąlygas žinias taikyti praktikoje.
Studijų turinys: pagrindiniai dalykai
Geografinių atradimų ir idėjų raida, Bendroji kartografija ir topografija, GIS pagrindai, GIS studijos, Socialinės ekonominės geografijos įvadas, Socialinės ekonominės geografijos teorija ir tyrimų metodai, Regionistika ir regioninių tyrimų metodai, Lietuvos socialinė ekonominė geografija, Pasaulio socialinė ekonominė geografija, Ekonominė geografija (Ūkio šakos), Demografija ir gyventojų geografija, Politinė geografija ir geopolitika, Regionų darnios plėtros pagrindai ir modeliai, Geosferos ir gamtiniai procesai, Lietuvos gamtinė geografija, Transporto ir komunikacijų geografija, Kultūrų geografija, Turizmo ir poilsio geografija, Kaimo geografija, Paveldo geografija, Kraštovaizdžio geografija ir kraštotvarka, Teritorijų planavimas.
Praktikos ir tarptautiškumas
Kaip ir kiekvienoje studijų programoje, visuomeninę geografiją pasirinkę studentai turi atlikti praktikas ir taip geriau pažinti studijuojamą dalyką ir pagilinti žinias. Būsimiesiems geografams reikia atlikti tris praktikas. Pirmoji - mokomoji praktika yra atliekama po antro kurso. Po trečio kurso reikia atlikti tolimąją praktiką. Jos metu studentai yra vežami į kaimynines šalis (Lenkiją, Baltarusiją, Latviją, Estiją ir t.t.), kur jie apie dešimt dienų praleidžia studijuodami to regiono geografines problemas ir dalyvaudami paskaitose. Tolimoji praktika vyko Ukrainoje (Lvove, Kijeve, Odesoje) 2007-2009 m., 2010-2012 m. - Lenkijoje (Gdanske, Gdynėje, Sopote, Kašubijos etnografiniame regione, Helio nerijoje). Šios vasaros praktika suplanuota Karaliaučiaus krašte (Rusija). Visuomeninę geografiją pasirinkę studentai turi galimybę žinias gilinti bei adekvačias studijų programas studijuoti ir užsienio šalyse - Suomijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Vokietijoje. Šią galimybę jiems suteikia tarptautinė studentų mainų programa „Erazmus“.
Mokslinė veikla ir projektai
Katedra nuolat dalyvauja įvairiuose jungtiniuose mokslo projektuose. Vienas tokių - Rusijos Federacijos finansuojama programa „EU 4 U“. Šios programos tikslas - skatinti sandraugą tarp Europos Sąjungos valstybių ir Rusijos Kaliningrado srities. Dar vienas, ne mažiau įdomus, projektas „Baltic Green Belt“ („Baltijos žalioji juosta“), kurio metu buvo tiriamos Lietuvos sakramento zonos pakrantės, atliekami tyrimai, kurių metu buvo analizuojamos įvairios kranto darnios plėtros problemos socialiniu - geografiniu požiūriu. O 2010 m. Socialinės geografijos katedra laimėjo paraišką ir organizavo dvi savaites trukusią tarptautinę vasaros mokyklą studentams, studijuojantiems geografiją, vadybą, ekonomiką Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos universitetuose. Šios mokyklos metu buvo dėstomi geografiniai dalykai susiję su Lietuva ir Baltijos jūros regionu. Tiesa, tai ne vieninteliai projektai į kuriuos yra įsitraukusi Socialinės geografijos katedra.
Kaimo vystymo tyrimų centras
Kaimo vystymo tyrimų centras - tai Socialinės geografijos katedros dalis, Klaipėdos universiteto Senato nutarimu įkurta 2000 m. sausio 21 d. Centro vadovė - prof. habil. dr. Marija Eidukevičienė, kuri šias pareigas užima jau dvylika metų - nuo pat centro įsteigimo. Centras įkurtas, siekiant įsitraukti į geografinių, ekonominių ir socialinių kaimo žmonių gyvenimo problemų tyrimą. Buvo numatyta, kad centro veikla apims kaimo vystymąsi, žemės ūkį ir alternatyvios veiklos paieškas kaime.
Taip pat skaitykite: Socialiniai klausimai viešajame administravime
Absolventų perspektyvos ir užimtumas
Katedrą baigs šešiolikta bakalaurų ir dvylikta magistrų laidos. Katedros absolventai dirba GIS specialistais ministerijose, savivaldos institucijose, tarptautinėse organizacijose, kelionių agentūrose, regioninės plėtros ir investicinių projektų ekspertais, aplinkosaugos, žemėtvarkos, socialinės rūpybos įstaigose, darbo biržose, nemažai dirba privačiame versle. Dalis absolventų tapo katedros socialiniais partneriais, su jais palaikomi ryšiai įgyvendinant mokomosios ir specialiosios praktikos užduotis. Gintarę Pučkorienę, kelionių agentūros „Tavo turas“ savininkę, geografijos studijos paskatino kurti nuosavą verslą.
Po studijų absolventai gali dirbti savivaldos institucijose (savivaldybėse, seniūnijose), regioninės plėtros projektų rengėjais, regionų plėtros agentūrose, specialistais nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, darbo biržose, socialinės rūpybos skyriuose, gyventojų socialinių apklausų statistikais, aplinkosaugos institucijose. Taip pat gali dirbti mokymo ir švietimo srityse (geografijos mokytojais). Privačiame sektoriuje gali dirbti kelionių agentūrose, pardavimų vadybininkais, rinkos analitikais, finansų sektoriuje, transportavimo, logistikos, prekybos srityse, gali dirbti konsultantais privačiose įmonėse, kurios ruošia, administruoja nacionalinius bei tarptautinius regionų plėtros/investicinius projektus, regioninės plėtros projektų ruošimo konsultantais (ekspertais), socialinių apklausų specialistais, verslo, teritorinio planavimo ir GIS specialistais (analitikais). Gali tęsti studijas antrosios pakopos (geografijos magistrantūros studijose).
Studentų atsiliepimai
Evelina (Socialinė geografija, 3 kursas): „Šią specialybę pasirinkau, nes nuo vaikystės svajojau studijuoti dalyką susijusį su geografija. Baigusi mokyklą nusprendžiau rinktis tokią specialybę, kuri labiau gilinasi ne į gamtinius, o į socialinius reiškinius, demografinę politiką. Tiesa, studijų programa mano lūkesčius pateisino tik iš dalies. Norėtųsi daugiau praktinių dalykų, mažiau teorijos arba bent jau, kad pateikiamoje studijų medžiagoje būtų naujausi duomenys, nes didžiojoje dalyje kalbama apie praeitį. Aišku, istorija svarbi, bet ją galima nagrinėti ir savarankiškai, o naujausius reiškinius, tendencijas būtų įdomu aptarti paskaitų metu. Baigus šias studijas, perspektyvos Lietuvoje nėra aiškios, tiksliai apibrėžtos. Be abejo, žinau socialinės geografijos specialistų, kurie dirba kraštotvarkos skyriuje, turizmo agentūrose ar, pakeitę kvalifikaciją, geografijos mokytojais ar socialinės geografijos katedroje, bet konkrečiai socialinės geografijos specialistui darbo negali pasiūlyti net Darbo birža.
Erika (Socialinė geografija, 3 kursas): „Jei atvirai, tai šią specialybę pasirinkau todėl, kad neįstojau į Rekreaciją ir turizmą. Tačiau nė kiek nesigailiu - džiaugiuosi, kad esu čia. Nors stojau beveik nieko nežinodama apie Socialinės geografijos studijų programą, esu patenkinta. O perspektyvų, deja, nematau jokių. Dažnai kalbame, kur mes galime dirbti. Vakar sugalvojau pažiūrėti internete, kur galėčiau atlikti praktiką ir tada suvokiau, kad net nežinau kur tą praktiką apskritai galiu atlikt - kas aš esu ir kas būsiu. Vieninteles perspektyvas, manau, bus galima pamatyti po tolimesnių studijų. Arba - antras variantas: Lietuva - „švogerių“ šalis.
Klaudija Kionies - studijas vertinu labai teigiamai, ir, mano nuomone, tai viena iš perspektyviausių socialinių mokslų studijų. Studijų programa yra įdomi ir dinamiška, skatinanti konstruktyvų ir kritišką mąstymą. Edgaras Grakulskis - studijuodamas socialinę geografiją įgijau naudingos patirties dirbant su GIS. Studijos praplėtė mano akiratį. Žinios pravers ne tik darbe, tačiau ir gyvenimiškose situacijose. Ingrida Kazokevičiūtė - studijos nebuvo tik sausa teorija, turėjome labai daug praktikos bei susipažinome su daugybe programų, kurios praplėtė akiratį ir kurias pritaikysime ateityje. Petras Vėlius - bakalauro studijos suteikė žinių apie geografiją, išmokė kurti žemėlapius bei analizuoti, tyrinėti šalies ekonomines problemas ir jų pasiskirstymą.
Taip pat skaitykite: socialinės-ekonominės aplinkos įtaka viešiesiems projektams
Geografijos mokslo kontekstas ir bendradarbiavimas
Geografija yra viena seniausių universitetinių disciplinų, kurios dėstymo pradžia Vilniaus universitete siekia XVIII a. ir siejama su K. Virvičiaus, T. Žebrausko, M. Počobuto, vėliau ir su J. Sniadeckio bei J. Lelevelio vardais. VU Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros moksliniai interesai apima gamtinių, politinių, socialinių ir ekonominių procesų stebėseną, erdvinę analizę, erdvinių darinių išskyrimo, kiekybinio ir kokybinio vertinimo ir kartografinio vizualizavimo sritis, kraštovaizdžio ir visuomenės pokyčių prognozės, valstybės įvairių sričių regioninės politikos formavimo, šalies ir atskirų teritorijų žemės tvarkymo ir strateginio planavimo optimizavimo klausimus. Geografijos ir kraštotvarkos katedroje gimė ir buvo praktiškai įgyvendintos Lietuvos saugomų teritorijų tinklo, gamtinio karkaso formavimo idėjos. VU geografai nuolat tiria ir geriausiai pažįsta Lietuvos kraštovaizdžio charakterį, gamtinių ir žmogaus nulemtų procesų eigą, žino šalies teritorijos kaitos tendencijas, numato perspektyvas, aktyviai pasisako krašto identiteto, ekologinių ir estetinių vertybių išsaugojimo klausimais.
Moksliniai tyrimai ir technologijos
VU geografai yra tvirti tyrėjai, planuotojai, vizionieriai, jie konsultuoja ne tik įvairiausias valstybės tarnybas, savivaldybes, bet ir ūkininkus, kaip tvariai naudoti žemę ir miškus, padeda mokytojams tobulinti geografijos pamokas, pataria bendruomenėms. Geografijos ir kraštotvarkos katedroje mokslininkai įvaldę šiuolaikines GIS ir distancinių tyrimų technologijas, naudojasi bepiločių orlaivių pagalba surenkama Žemės paviršiaus informacija. Pastaraisiais metais Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkų atliekamais Lietuvos kraštovaizdžio pokyčių ir stabilumo, politinės, kultūrinės, socialinės ir ekonominės teritorinės struktūros tyrimais remiamasi numatant Lietuvos ateities viziją, rengiant svarbiausius nacionalinius erdvės naudojimo - teritorijų planavimo dokumentus (Nacionalinį Kraštovaizdžio tvarkymo planą, Lietuvos Respublikos bendrąjį planą, saugomų teritorijų planus ir kt.).
Įgūdžiai ir kompetencijos
Kam šios studijos skirtos? Suprantančius visuomenės bei ūkio socialines-ekonomines problemas, jų erdvines priežastis bei gebėjimus priimti sprendimus. Kokie absolventų gebėjimai po studijų? ruošti nacionalinių, ES ir kitiems fondams projektų paraiškas, susijusias su ūkio bei žmogiškųjų išteklių plėtra įvairiuose regionuose. Kur studentai gali atlikti praktiką? Kur studentas gali išvykti dalinių studijų į užsienį? Kur ir kuo galima dirbti? Šių klausimų atsakymai pateikia plačias karjeros galimybes viešajame, nevyriausybiniame ir privačiame sektoriuose.
| Studijų dalykai | Paskirtis |
|---|---|
| GIS pagrindai, GIS studijos | Teritorinė analizė, žemėlapių kūrimas, duomenų vizualizacija |
| Socialinės ekonominės geografijos teorija ir tyrimų metodai | Regionų analizė, socialinių problemų erdvinis aiškinimas |
| Regionistika ir regioninių tyrimų metodai | Regionų vystymo strategijos, projektų rengimas |
| Regionų darnios plėtros pagrindai ir modeliai | Tvaraus planavimo įgūdžiai, modeliavimas |
Katedros absolventų užimtumo pavyzdžiai: GIS specialistai ministerijose, savivaldos institucijose, tarptautinėse organizacijose; regioninės plėtros ir investicinių projektų ekspertai; aplinkosaugos, žemėtvarkos, socialinės rūpybos įstaigose; darbo biržose; privačiame versle - kelionių agentūrose, rinkos analizės ir konsultacijų įmonėse.
tags: #viesojo #aministravimo #ir #socialines #ekonomines #geografijos