Mada kaip socialinis reiškinys: analizė

Mada dažnai atrodo kaip paviršutiniškas ir kasdieniškas dalykas. Tačiau pažvelgus giliau, apranga yra kur kas daugiau nei estetikos ar stiliaus klausimas. Drabužiai dažnai siunčia tam tikrą žinutę, kuri kartais skamba garsiau nei žodžiai.

Apranga kaip saviraiškos priemonė

Mūsų apranga yra tarsi asmeninė vizitinė kortelė. Pasirinktas stilius gali atskleisti socialinę padėtį, profesiją, vertybes ar net politines pažiūras. Sportinė apranga gali reikšti laisvumą arba priklausymą gatvės kultūrai, klasikinis kostiumas - galią ir statusą, o retro stiliaus drabužiai - simpatiją ar nostalgiją tam tikrai epochai.

Mados komunikacinės ir vertybinės funkcijos

Socialinė mados funkcija. Vakarų Europoje viduramžiais visų gėrybių, tarp jų ir aprangos, naudojimas buvo griežtai reglamentuotas. Kostiumas nurodydavo žmogaus priklausomybę ne tik tam tikrai klasei ar sluoksniui, bet ir socialinei grupei. Diferenciacija per aprangą reiškėsi tarp įvairių profesijų, organizacijų.

Vertybinė mados funkcija. Šiuolaikiškumas - tai fundamentali vertybė mados struktūroje. Komunikacijos procese jos dalyviams būtina pažinti vienas kitą ir būti atpažintiems, matyti ir būti pamatytiems. Tuo požiūriu tampa reikšminga kita mados vertybė - demonstratyvumas.

Patarlė sako: „Sutinka pagal drabužį, išlydi pagal protą“. Nors akcentuojama paprastai antroji patarlės dalis, tačiau ir „sutikimas pagal drabužį“ nėra mažiau reikšmingas. Dar viena mados vertybė, galinti pasireikšti per aprangą, tai - žaidimas. Aprangos žaismingumas gali turėti dvejopą reikšmę. Pirma, jis gali būti siejamas su vaikiškumu, infantiliškumu.

Taip pat skaitykite: Mada vyresniems: Lietuvos perspektyva

Mados psichologinės funkcijos ir individualumas

Mados psichologinės funkcijos. Individas įtvirtina savąjį „aš“ priimdamas vienus standartus ir atmesdamas kitus, taip susitapatindamas su jam reikšmingomis grupėmis ir atsiskirdamas nuo tų grupių, kurios nėra jam svarbios. Mada taip pat suteikia galimybę individui paslėpti savąjį „aš“, ištirpti minioje, jei tai jam būtina.

Kita mados psichologinė funkcija - psichofiziologinė iškrova. Kiekvienas žmogus savo santykį su mada išreiškia individualiai, remdamasis savo vidinėmis vertybėmis ir nuostatomis, savo asmenine logika.

Mada ir protestas: istorija ir šiuolaikinė raiška

Drabužiai kaip protestas istorijoje. Mada jau ilgą laiką naudojama kaip priemonė išreikšti pasipriešinimą ar išsakyti asmeninę nuomonę. Pavyzdžiui, XX a. pradžioje, moterys, dar vadinamos sufražistėmis, kovojusios už teisę balsuoti, sąmoningai dėvėdavo baltus drabužius kaip švaros ir moralinės stiprybės simbolį.

Mados dizaineriai taip pat dažnai reaguoja į politinius įvykius. Žymus pavyzdys - 2018 m. „Dior“ kolekcijoje pasirodę marškinėliai su užrašu “We Should All Be Feminists“, įkvėptas Chimamandos Ngozi Adichie esė, kurioje autorė kalba apie savo asmeninę patirtį bei feminizmą XXI a. Tai yra ne tik stiliaus detalė, bet ir aiškus socialinis pasisakymas už moterų teises.

Tvarumas, „lėta mada“ ir vartotojiškumo kritika

Šiuolaikinė mada: tvarumas ir ,,lėta mada“. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie atsakomybę ir tvarumą, šiuo atveju ir mada nėra išimtis. Augantis „slow fashion“ judėjimas skatina pirkti mažiau, rinktis kokybiškus, etiškai pagamintus drabužius. Tai ne tik apie ekologiškumą, bet ir apie socialinį teisingumą: sąžiningą atlyginimą siuvėjams, etišką gamybos grandinę, kovą su išnaudojimu.

Taip pat skaitykite: Kaip žalingi įpročiai keičia mūsų sveikatą

„Outfit of the Day“ arba kitaip OOTD - tai jau ne tik apranga, bet ir vizualinis komentaras apie nuotaiką ir socialines vertybes ar pažiūras. Kai žmonės vilki savo pačių perdirbtus drabužius ir dalinasi tuo socialiniuose tinkluose - tai irgi tampa protestu prieš greitą madą.

Mada ir feminizmas: complex santykis

Feminizmo santykis su mada Lietuvos viešajame diskurse beveik nereflektuojamas, todėl gali pasirodyti, kad šis santykis nesvarbus arba jo iš viso nėra. Prieš pradedant refleksiją reikėtų patikslinti mados sąvoką. Mada visų pirma yra socialinis reiškinys, o jos samprata kinta kartu su visuomene, kuri ją vartoja.

Žvelgiant konceptualiai, mados kaip tam tikros tendencijų kaitos bei diktato idėja iš esmės svetima feministinei ideologijai, teigiančiai moters pasirinkimo laisvę ir prievolę vadovautis visų pirma savo asmenybės, kūno ir valios poreikiais. Vis dėlto istorinis žvilgsnis atskleidžia, kad aprangos reprezentacinės savybės puikiai tiko ankstyvųjų feminisčių tikslams ir buvo naudojamos kaip savotiška uniforma, leidžianti išreikšti paramą bei priklausomybę moterų išsilaisvinimo judėjimui: sufražistės rinkosi dėvėti spalvas, simbolizuojančias jų siekius - baltą, reiškiančią tyrumą, purpurinę, simbolizuojančią orumą, bei žalią kaip vilties ženklą.

Šiandieninės mados medijos įvardija tai „mados minkštąja galia“, pateikdamos šiuolaikinių politikių - Hillary Clinton, Nancy Pelosi, Alexandrios Ocasio-Cortez ir kitų - pavyzdį, kurios, teigiama, svarbiomis progomis dažnai sąmoningai renkasi dėvėti baltos spalvos kelnes, taip išreikšdamos palaikymą sufražistinėms idėjoms bei 8-ojo dešimtmečio moterų išsilaisvinimo judėjimams.

Feminizmas ir moterų įgalinimas čia nėra suvokiami kaip lygiaverčiai reiškiniai, netgi priešingai, mados akcentuojamas moterų įgalinimas laikomas populistiniu dėmesio siekimu. Populiariosios kultūros tyrinėtojas Johnas Fiske tai įvardijo kaip kapitalizmo pastangas pasinaudoti žmonėms svarbiais pasipriešinimo sistemai simboliais, paverčiant juos prekėmis ir taip įtraukiant į tą pačią sistemą, kuriai bandoma priešintis.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Feministinė kritika mados „politizavimui“ ir autentiškumas

Šiuolaikinio feminizmo kritikė Jessa Crispin šio pobūdžio įsitraukimą į socialinį protestą vadiną „marihuaniniu feminizmu“. Jis, be abejonės, yra labai parankus, visiškai nepavojingas ir smagus - užtenka retkarčiais sudalyvauti „įgalinimo brančuose“ (priešpiečiuose) su generalinėmis direktorėmis.

Crispin teigia, kad toks požiūris yra labai pavojingas. Giluminiai visuomenės pokyčiai reikalauja pasiaukojimo ir savirefleksijos, kuri toli gražu nėra būdinga visiems. Feminizmas nėra bet kokią kitą ideologiją apimanti teorija. Mados persiėmimas feminizmo idėja ir bandymas ją inkorporuoti į savo erdvę, suprastas paviršutiniškai, pačią idėją pavertė lėkšta ir sukūrė „situaciją, kai pradedame manyti, jog vien tik ištarus stebuklingą žodį „feminizmas“, pokyčiai įvyks savaime“.

Tuo pat metu yra ir pavyzdžių, kai mada gali remti feminizmo idėjas realiais veiksmais: 2016 m. Maria Grazia Chiuri, tapusi pirmąja moterimi Christian Dior mados namų kūrybos direktore, savo debiutiniame šou demonstravo marškinėlius su užrašu MES VISI TURĖTUME BŪTI FEMINISTAI ir vėliau bendradarbiaudavo su menininkėmis bei kėlė dėmesį feministinėms temoms.

Mada kaip kultūrinio identiteto veidrodis: Lietuvos atvejis XX a. pirmoje pusėje

Tyrimų objektas - XX a. pirmoje pusėje Lietuvos spaudoje skelbti straipsniai apie madą. Juose išreikštas to meto įvairių visuomenės sluoksnių požiūris į madą, jos kilmę Lietuvoje. Mada išimtinai sieta su moterimis. Nagrinėjant minėtą medžiagą, atsiskleidė konfliktas tarp seno ir naujo, lietuviško ir nelietuviško.

Dažniausiai mada buvo suvokiama kaip svetimas, kosmopolitinis reiškinys ir todėl vertinta neigiamai. Svetimumas - pagrindinis argumentas grindžiant neigiamą požiūrį į madą ir jos vartotojas moteris. Daugiausiai kalbėta apie neigiamą mados dorovinį, socialinį, politinį poveikį. Manyta, kad kosmopolitinės mados luošina Lietuvos moterį fiziškai ir dvasiškai, dėl to kyla grėsmė visai tautai.

Vertinant moters aprangą svarbų vaidmenį vaidino jos socialinis statusas. Nuo XIX a. Lietuvoje įsigalėjusi nuostata, kad kaimas yra/ turi būti etniškumo saugotojas, aiškiai matoma ir kalbant apie madą. Teigta, kad kosmopolitinės mados ypač netinka kaimietėms, kad jos griauna lietuvybę. Miestietės vertintos kiek atlaidžiau. Jų išvaizda, apranga dažniausiai nesieta su tautybe, tačiau turėjo atitikti patriarchalinius "moteriškumo" reikalavimus. XX a. pirmos pusės Lietuvoje moteris buvo atsidūrusi tradicinės ir modernios kultūros konflikto zonoje.

Mados universalumas, skirtybės ir visuomenės raida

Nors mados prigimtis laikoma universalia, ne visur ji yra vienodai svarbi ir reikšminga. Tais laikmečiais, kada dominuoja mada, žmonių sąmonėje yra akivaizdžiau išreikštas priklausymas savo laikmečiui, o ne šaliai. Mados dominavimo skirtumus visuomenėje nulemia įvairios sąlygos.

Ekonominės plėtros laikmečiu labiau akcentuojama mada ir naujovės. Todėl kai kada galima pastebėti visuomenės motyvacijos trūkumą sekti mada. Pvz., XIV a. Florencijoje vyrų aprangai nebuvo būdingas joks mados aspektas. Venecijoje aukštesnės klasės vyrai netgi turėjo rengtis juodai, kad minioje neišsiskirtų ir kad žemutinių sluoksnių atstovai nežinotų, kiek mažai yra aukštuomenės atstovų.

Mados įvairovė dažnai susijusi su moterų klasinės priklausomybės išraiška. Georgo Simelio nuomone, mados dominavimas moteriškame gyvenime greičiau veikė kaip apsauginis vožtuvas. Kai kuriose primityviose Afrikos gentyse, kur nėra klasinio susiskirstymo, nerasime ir jį lydinčio poreikio demonstruoti skirtybes. Čia mados sąvoka neegzistuoja.

Įvardijamos trys visuomenės raidos pakopos, kur mada skirtingai funkcionuoja. Antroje stadijoje skirtumai tarp žemiausių ir viršutinių visuomenės sluoksnių nebėra tokie griežti, todėl prastuomenė bando perimti aukštuomenės ir elito madas.

Individualus gyvenimo stilius ir holistinis požiūris

Individualioji psichologija. A. Alfredas Adleris teigė, kad asmuo yra vientisas, visuminis, neskaidomas į dalis. Remiantis holizmo principu, visi trys žmogaus lygmenys - kūnas, psichika ir dvasia - yra vienas su kitu susiję, vienas per kitą pasireiškia ir vienas kitą veikia.

Žmogaus „socialinė oda“ - drabužis, būdamas holistinės mozaikos dalis, taip pat atspindi žmogaus charakterį, vertybines nuostatas ar kitas gyvenimo stiliaus apraiškas. Gyvenimo stiliaus terminas buvo įvestas A. Adlerio, taip išreikšdamas psichologinio lygmens holizmą. Gyvenimo stilius yra visuminis asmens reiškymasis socialinėje aplinkoje: visuma būdų, kuriais žmogus save pateikia kitiems, mato aplinką, sprendžia kylančius sunkumus, siekia gyvenimo tikslų.

Vienas iš būdų, pasireiškiančių per kūno lygmenį, yra savo gyvenimo tikslo realizavimas per drabužį, per savo aprangą. Todėl visuomenėje apie žmogų dažnai sprendžiama pagal išorę: pagal stovėseną, eiseną, judesius, gestus ir panašiai. Ką dar, be nesąmoningai pajuntamos simpatijos ar antipatijos, galima būtų suprasti iš žmogaus aprangos? Onore de Balzakasyra pasakęs: „Kvailas tas, kuris madoje mato tik madą“.

Tokia tendencija madoje sutampa su A. Adlerio požiūriu į individualų žmogaus gyvenimo stilių. Savo santykį su mada, mados siūlomomis naujovėmis kiekvienas žmogus išreiškia individualiai. Ir jei vienam būti senamadiškam - gėda, tai kitas didžiuojasi, galėdamas vieną ir tą patį drabužį dėvėti keletą metų.

Tabla: mados funkcijų santrauka

Funkcija	Aprašymas
Socialinė	Žymi priklausomybę klasei, profesijai, grupei
Vertybinė	Šiuolaikiškumo, demonstratyvumo ir žaidimo aspektai
Psichologinė	Savęs tapatinimas, paslėpimo galimybė, psichofiziologinė iškrova
Politinė / protesto	Drabužiai kaip pasipriešinimo ar palaikymo ženklai
Tvari ir etinė	Slow fashion, darbo sąlygų ir aplinkos apsaugos aspektai

XXI a. mada ir jos įtakoje kuriami aprangos stiliai ypač demokratiški. Nebėra aiškiai apibrėžtų socialinių, amžiaus, lyties skiriamųjų ribų. Neliko aiškios ribos tarp dalykinio ir kasdienio drabužio, tarp dieninio ir vakarinio. Anksčiau aiškiai apibrėžti stiliai dabar maišosi, susipina, „skolinasi“ įvairias detales vieni iš kitų.

Stilių įvairovė nebesuskaičiuojama, ir vis aktualesnis tampa asmeninis, individualus stilius. Tampa madingas ne stilius, o individualumas. Šiuo metu labai populiari tapo įvaizdžio sąvoka (angl. - Image, iš lot. k. imago - vaizdas). Šis terminas reiškia tikslingai formuojamą vaizdą (veido, daikto, reiškinio), turintį daryti emocinį - psichologinį poveikį kitam žmogui.

„Individualus stilius“ ir „įvaizdis“ - skirtingos sąvokos, nors retai egzistuoja viena be kitos. Įvaizdis - tam tikras vaidmuo, o stilius - greičiau žmogaus esmė, jo vidinis „aš“. Harmoningas individualus stilius - tai mokėjimas kalbėti drabužių kalba taip, kad tave išgirstų ir suprastų, tai menas būti ir atrodyti savimi.

tags: #mada #kaip #socialinis #reiskinys