Politinis šūkis - „Lietuva 2020 - be vaikų globos namų!“ - netolimoje praeityje reiškė dideles politines ambicijas įgyvendinti vaikų globos namų pertvarką. Tikslai pertvarkyti vaikų socialinės globos politiką kyla dėl skirtingų institucinės globos pertvarkos, kuri tarptautiniame diskurse plačiau vadinama deinstitucionalizacija, sąvokos vartojimo prasmių. Nors deinstitucionalizacijos terminas šiuolaikinėje visuomenėje yra dažnai vartojama sąvoka (kalbant tiek apie VGN, tiek apie stacionarių institucijų neįgaliems žmonėms uždarymą), tačiau nėra bendro deinstitucionalizacijos apibrėžimo.
Kas yra deinstitucionalizacija ir kodėl ji svarbi
Vienu atveju pabrėžiamas socialinių paslaugų organizavimo teikimo pokytis, perėjimas nuo paslaugų teikimo didelėse stacionariose įstaigose prie mažesnių infrastruktūrinių segmentų bendruomenėje. Kitu atveju deinstitucionalizacija reiškia ne tik institucijų uždarymą, bet ir kompleksinių bei individualių bendruomeninių paslaugų, kurios veiktų prevenciškai ir užkirstų kelią vaikų institucionalizavimui, kūrimą. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, ,,vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą“, o institucinė globa turi būti skiriama tik blogiausiu atveju.
Teisinis reglamentavimas Lietuvoje: pagrindiniai dokumentai ir nuostatos
Reglamentavimas įstatyminiu lygmeniu yra didelis postūmis, leidžia užtikrinti paslaugos tęstinumą pasibaigus projektui. Nors globos centrų veikla yra itin nauja, tačiau nuo 2018 m. sausio 19 d. buvo reglamentuota įstatyminiu lygmeniu, todėl, lyginant, pavyzdžiui, su žmonių, turinčių negalią, globos institucijų deinstitucionalizacija, ši paslauga sulaukė politinės valios ir pripažinimo. Socialinių paslaugų įstatyme GC apibrėžiami kaip socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.
Globos centrų veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas (GC aprašas) Lietuvoje įsigaliojo 2018 m. Remiantis SADM duomenimis, Lietuvoje veikia 66 globos centrai. Teisės aktai įpareigoja kiekvieną savivaldybę turėti bent vieną globos centrą.
Globos centrai kaip profesionalios globos institutas
Globos centrai, kaip apibrėžiama Socialinių paslaugų įstatyme, - socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui, budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), įtėviams, šeimynų dalyviams, socialinių paslaugų įstaigų, dirbančių su vaikais, darbuotojams, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams vaiką grąžinant į šeimą. Globos centrų institutas atitinka profesionalių globėjų sistemos bruožus. Budintys globotojai yra išskirtinė vaiko priežiūros forma.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, budintis globotojas - fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir budinčių globotojų konsultavimo kursus, pagal su globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinę riziką patiriančius vaikus, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais teikiantis kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. Kadangi asmuo netampa vaiko atstovu pagal įstatymą, juo išlieka GC, su kuriuo asmuo yra pasirašęs tarpusavio bendradarbiavimo sutartį. Taip pat svarbu paminėti, kad budintis globotojas už vaiko priežiūrą gauna atlygį.
Teisinė vaiko globos sąvoka ir procedūros ginčams spręsti
Tėvų valdžia, be kitų dalykų, yra teisės ir pareigos, susijusios su rūpinimusi vaiku kaip fiziniu asmeniu ir vaiko turtu. Globa yra teisinė atsakomybė už vaiką kaip fizinį asmenį. Asmuo, kuriam priklauso globa, turi teisę ir pareigą priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų, pavyzdžiui, kur vaikas gyvens ir kokią mokyklą lankys. Asmuo, kuriam priklauso globa, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti vaiko priežiūros, saugumo ir tinkamo auklėjimo poreikiai.
Paprastai teisėtas vaiko globėjas yra vaiko tėvai arba vienas iš jų. Jeigu vaikui gimus tėvai yra susituokę vienas su kitu, globa savaime priklauso abiem tėvams. Jeigu tėvai susituokia vėliau, jie įgyja bendros globos teises santuokos būdu. Jeigu vaikui gimus tėvai nėra susituokę vienas su kitu, vaiko globa priklauso motinai. Tačiau tėvai gali lengvai įgyti bendros globos teises jas užregistruodami.
Jeigu tėvai nutraukia santuoką, bendra globa galioja toliau. Santuokos nutraukimo atveju teismui nereikia dėl to priimti jokio sprendimo. Jeigu kuris nors iš tėvų nori pakeisti globos statusą, globos klausį galima spręsti teisme. Jeigu tėvai sutaria dėl pakeitimo, jie gali globos klausimą išspręsti sudarydami sutartį neteismine tvarka. Kad sutartis galiotų, ją turi patvirtinti Socialinės paramos valdyba. Sutartis turi būti sudaryta raštu ir pasirašyta abiejų tėvų.
Informaciniai pokalbiai, tarpininkavimas ir teisinė tvarka
Paprastai nuo 2022 m. kovo 1 d. vaiko tėvai pirmiausia turi būti dalyvavę informaciniuose pokalbiuose su savivaldybe, o tik tada galima iškelti bylą teisme. Tai reiškia, kad tėvai pirmiausia turi kreiptis į savivaldybę ir bandyti išspręsti ginčą padedant Socialinės paramos valdybai (dažnai padedant vadinamajam šeimos teisės departamentui). Būtent savivaldybės, kurioje vaikas yra registruotas, Socialinės paramos valdyba privalo užtikrinti, kad šiuos pokalbius būtų galima surengti.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Per informacinius pokalbius tėvai gauna aktualią informaciją, kuria siekiama surasti vaikui geriausią sprendimą dėl globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku. Tėvams iš pradžių pasiūlomas tarpininkavimas, o prireikus jiems pasiūloma kitokių formų parama ir pagalba arba jie orientuojami ta linkme. Po pokalbio išduodama ataskaita, kuri naudojama tuo atveju, jeigu tėvai dar nesusitarė ir nusprendžia iškelti bylą teisme.
Sprendžiant globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku klausimus bet kuris iš tėvų gali paduoti ieškinį apylinkės teisme pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Prašymas iškelti bylą turi būti sudarytas raštu ir pasirašytas pareiškėjo asmeniškai arba jo atstovo. Prašyme turi būti pateikta informacija apie šalis, išdėstytas konkretus reikalavimas, reikalavimo pagrindas, informacija apie tai, kokiais įrodymais remiamasi ir ką kiekvienu įrodymu ketinama įrodyti, taip pat informacija apie tai, dėl kokių aplinkybių jurisdikcija priklauso tam teismui.
Teismas gali priimti laikinąjį sprendimą dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku. Apylinkės teismo sprendimą arba sprendimą dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku galima skųsti apeliaciniam teismui. Sprendimą arba apeliacinio teismo nutartį galima apskųsti Aukščiausiajam Teismui.
Vykdymas ir tarptautiniai aspektai
Teismo sprendimų, nutarčių arba sutarčių dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku vykdymą galima užtikrinti priverstinėmis priemonėmis. Dėl vykdymo užtikrinimo reikia kreiptis į apylinkės teismą pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Apylinkės teismas gali nustatyti įvairias priemones. Paprastai teismas iš pradžių stengiasi, kad vaikas būtų perduotas savanoriškai. Jeigu tai neįmanoma, teismas gali galiausiai nuspręsti priteisti sąlyginę baudą arba nurodyti vaiką perimti priverstiniu būdu.
Tam tikrais atvejais taikomas Reglamentas „Briuselis II“. Kitais atvejais, šalyse, pasirašiusiose 1980 m. Europos konvenciją ir 1996 m. Hagos konvenciją, taikomos minėtos konvencijos. Pagal 1980 m. Europos konvenciją prašymai dėl vykdymo užtikrinimo teikiami apylinkės teismui pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Globos centrų plėtra, finansavimas ir projektinė veikla
Globos centrų veikla yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos socialinio fondo projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“, kuris yra įgyvendinamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę. Projekto vykdytojas yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM (VVTAĮT). Projekto vertė yra 18,6 mln.
Projekto laikotarpiu numatyta visų savivaldybių GC sukurti papildomas specialistų darbo vietas - psichologų, globos koordinatorių ir socialinių darbuotojų bei įrengti jiems darbo vietas, parengti vaikams, globėjams (rūpintojams) skirtų ir jų individualius poreikius atitinkančių naujų formų paslaugų metodinį pagrindą - metodinę programą, darbo priemonę, kuria vadovaudamiesi globos centrų darbuotojai galėtų teikti kokybiškas ir užsienio gerąja patirtimi pagrįstas, šalies gyventojams pritaikytas socialines paslaugas, tobulinti GC dirbančiųjų kompetenciją, suteikti jiems reikalingų žinių ir galimybę įgyti įgūdžių, teikiant socialines paslaugas GC klientams.
Projekto įgyvendinimo laikotarpiu numatyti ne tik planuoti mokymai, bet ir mokymai, atsižvelgiant į veiklos stebėsenos ir kokybės kontrolės rezultatus, supervizijos. Planuojamos įgyvendinti tarpinstitucinio, tarpžinybinio bendradarbiavimo priemonės - apskritojo stalo diskusijos visuose regionuose ir nacionalinio lygmens suvažiavimai, vykdoma GC veiklos kokybės stebėsena ir vertinimas. Planuojamas projekto įgyvendinimo laikotarpis 2018 m. gruodžio 31 d. - 2022 m. gruodžio 31. Pirminis projekto pabaigos terminas buvo 2021 m.
Praktiniai pavyzdžiai ir moksliniai tyrimai
Sėkmingiau nei dauguma kitų globos namų įstaigų dirbančių Lietuvoje - dar prieš Antrąjį pasaulinį karą savo istoriją pradėję Utenos vaikų globos namai. Per beveik 100 gyvavimo metų globos namai keitė ne tik veiklos vietą. Pradėję veikti kaip perpildyti vaikų globos namai, kuriuose 50 įvairaus amžiaus vaikų prižiūrėjo tik viena auklėtoja, nuo 2001 m. ši globos įstaiga intensyvino darbą su tėvais, globėjais, šeimomis ir bendruomene. Įgyvendinant globotinių individualius socialinės globos planus, aktyviai įtraukiami vaikų biologiniai tėvai, artimieji, taip siekiant sustiprinti jų tarpusavio ryšius.
Tuo metu dar nebuvo strateginių pertvarkos dokumentų, o deinstitucionalizacijos idėjas aptarinėjo tik aktyvių nevyriausybinių organizacijų, o ne valdžios institucijų atstovai. Nors moksliniai tyrimai patvirtina, jog daugybė vaikų, patekę į globos įstaigą būdami dar labai maži, vėliau kenčia dėl socialinės ir emocinės raidos sunkumų, Lietuvoje vis dar gaji išankstinė nuostata, jog esama šeimų, kurios niekuomet nesugebės pasirūpinti vaikais, o vienintelis būdas išspręsti susidariusią sudėtingą situaciją - paimti vaiką valstybės globon.
Mokslinių darbuotojų įžvalgos ir tyrimų kontekstas
Mokslinėje literatūroje deinstitucionalizacijos svarbą šiuolaikiniam pasauliui savo darbuose nagrinėja (Ivanova ir Bogdanov, 2013; Šumskienė ir Mataitytė-Diržienė, 2013; North, 2003; Gvaldaitė, 2017; Ismayilova, Sewamala ir Huseunli, 2014; Ilinca et al., 2015; Bugarszki, Ewijk ir Wilken, 2015; Gvaldaitė ir Šimkonytė, 2016). Moksliniuose šaltiniuose vaikų globos reformai skiriama daug dėmesio. Institucinės globos žalą vaikui tiria įvairūs mokslininkai (Gudžinkienė ir Navaitis, 2016; Tamutienė, 2004; Johnson, Browne ir Hamilton-Giachritsis, 2006; Pūras, 2012).
L. Gvaldaitė (2017) tyrė globėjų patirtis priimant ir globojant vaikus deinstitucionalizacijos įgyvendinimo metu. Mokslinių tyrimų apie GC veiklą beveik nėra, todėl šiuo straipsniu stengiamasi užpildyti spragą akademiniame vaiko globos deinstitucionalizacijos diskurse. Vaikų globos agentūrų pagalbos ir paramos trūkumas lemia tai, kad asmenys, pasiryžę tapti vaiko globėjais, ilgainiui „lūžta“, t. y. atsisako globos (Bass, Shields ir Behrman, 2004).
Globėjų motyvacija, mokymai ir parama
Motyvacija yra procesas, neatsiejamas nuo asmeninės dispozicijos, motyvų, tikslų, taip pat identiteto ir vertės (Felser, 2006). Profesionalioje globoje motyvacija, kuri atvedė žmogų prie tokio pasirinkimo, yra be galo svarbi, nes tai neretai gali nulemti jo teikiamų paslaugų kokybę (Frey ir Osterloh, 2002). Rumunijoje 2015 m. atliktame tyrime buvo mėginta išsiaiškinti, kodėl žmonės nusprendžia tapti profesionaliais globėjais, 46,66 proc. respondentų pažymėjo, kad taip nusprendė iš meilės vaikams, 10 proc. dėl nedarbo, 10 proc. dėl sutuoktinio mirties, 10 proc., nes neturėjo vaikų arba turėjo neįgalų vaiką, 10 proc. dėl to, kad jų vaikai su jais nebegyvena, 6,6 proc, nes jų vaikai jau yra mirę, ir 6,6 proc. dėl to, kad jų tėvai mirę.
Mokslinėje literatūroje išskiriami du pagrindiniai būdai, kaip vaikų gerovės agentūros, Lietuvoje įvardijamos GC, gali geriau paremti globėjų (rūpintojų), įtėvių šeimas. Pirma teikti kokybišką mokymą, aptarti visus kylančius iššūkius ir kitus svarbius dalykus, antra - užtikrinti tęstines kokybiškas paslaugas, suteikti palaikymą, atokvėpio galimybę siekiant užkirsti kelią „perdegimui“ ir kt. (Bass, Shields ir Behrman, 2004).
Problemos, rizikos ir institucijų vaidmuo
Institucinė vaiko globa pastaraisiais metais kritikuojama kaip ydinga vaiko visapusiškam vystymuisi ir ugdymui, tačiau pastebima, kad prasidėjusi sistemos pertvarka yra sudėtingas procesas, pastaraisiais metais daugiausia stringantis dėl politinės valios stokos, dalyvaujančių subjektų (valdžios institucijų, globos namų, bendruomenių, mokslininkų) aktyvaus ir darnaus veikimo bei bendradarbiavimo trūkumo. Kartu akivaizdu, kad vaikų globos namų deinstitualizacija yra nacionalinio lygmens problema ir šis procesas neįmanomas be didesnio visos visuomenės įsitraukimo ir žmonių sąmoningumo pokyčių.
Būdai ir alternatyvos kelia diskusijų dėl geriausių vaiko interesų užtikrinimo - vaikų skaičius didelėse institucijose buvo sumažintas keturis kartus, tačiau sukurtos alternatyvios priemonės (daugiausia - masinis bendruomeninių vaikų globos namų (BVGN) steigimas) kelia daug diskusijų dėl geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Retoriškai paklausime - kas, jei ne vaiko augimas šeimoje ar BVGN, kurie išgyvena transinstitucionalizacijos riziką ir „miniinstitucijų“ etiketės klijavimą, gali užtikrinti vaiko teisę augti šeimos aplinkoje?
Saugumo ir skandalingi atvejai kaip pertvarkos varikliai
2015 m. pradžios įvykiai - seksualinio išnaudojimo atvejai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, smurtas ir prievarta Vilijampolės socialinės globos namuose, LR Seimo kontrolierių ataskaita apie socializacijos centruose esančius nusiraminimo kambarius, pedofilijos atvejis Viešvilės vaikų globos namuose - patvirtino Lietuvos globos sistemos ydingumą. Deja, tokie šokiruojantys įvykiai nesupurto sistemos, jie pamirštami, o po kurio laiko vėl kas nors skandalingo nutinka tose įstaigose, kurios turėtų būti iš esmės pertvarkytos.
Tarptautinės patirtys ir jų pritaikymas Lietuvoje
Vengrijoje įgyvendinant VGN pertvarką pirmenybė teikiama šeimai išsaugoti ir globai. Yra dvi globos rūšys: „tradicinė“ - globa įtėvių šeimoje ir „profesionali“ - globa budinčių globotojų šeimoje. Tiek vieni, tiek kiti asmenys turi baigti PRIDE mokymus, kurie Lietuvoje vadinami GIMK mokymais. Rumunijoje iki deinstitucionalizacijos vaikai globos įstaigose buvo skirstomi ir apgyvendinami pagal amžių: kūdikių namuose, ikimokyklinio amžiaus VGN ir mokyklinio amžiaus VGN. Prasidėjus deinstitucionalizacijai, taip pat kaip ir Vengrijoje, Rumunijoje atsirado profesionalių globėjų, o jau 2013 metais pas tokius globėjus gyveno 19 tūkst.
Įgyvendinimo iššūkiai ir praktiniai sprendimai
Būtent projektinė veikla yra ir labai naudinga, bet ir labai rizikinga. Projekto lankstumas ir finansinis perskirstymas leidžia tobulinti globos centro veiklą, tačiau apibrėžtas projekto laikas negarantuoja tęstinio paslaugų veiksmingumo. Tinkamai veikiantys GC ir kokybiškos paslaugos šeimoms bei žmonėms, nusprendusiems prižiūrėti, globoti ar įsivaikinti vaiką, labai padidina tikimybę, kad gyventojai bus labiau linkę suteikti namus tėvų globos netekusiems vaikams.
Vaiko globa šeimoje siekiama užtikrinti geriausius vaiko, netekusio tėvų globos, poreikius ir interesus (Gvaldaitė, 2017), tačiau kiekvieno vaiko atėjimas į naują šeimą yra didžiulis iššūkis ir pačiai šeimai, ir globėjams, kuriems keliami reikalavimai ir sąlygos, jie prisiima daug naujų atsakomybių.
Rekomenduojami veiksmų kryptys
- Užtikrinti teisės aktų nuoseklų diegimą ir GC veiklos tęstinumą po projektų pabaigos.
- Plėtoti tęstines paslaugas globėjams: mokymai, supervizija, atokvėpio paslaugos.
- Skatinti visuomenės švietimą bei mažinti stereotipus apie globą ir įvaikinimą.
- Stiprinti tarpinstitucinį ir tarpžinybinį bendradarbiavimą bei stebėseną.
- Siekti, kad teisminė ir administracinė praktika atitiktų vaiko gerovės principą bei tarptautinius standartus.
Tyrimo metodas ir duomenys
Tyrimuose analizuojami globos centrai kaip profesionalių globėjų sistemos atitikmuo. Tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinis tyrimo duomenų rinkimo ir analizės metodas. Buvo atlikta surinktų duomenų analizė. Kiekybinio metodo taikymas užtikrina galimybes mechaniškai nustatyti pagrindines tendencijas, apibrėžti ir interpretuoti gautus turimo rezultatus (Kardelis, 2016). Tyrimui buvo parengta 17 klausimų anketa globos centrų darbuotojams apie teikiamas paslaugas.
Baigiamosios pastabos apie teisinį ir praktinį transformacijos pobūdį
Vaikų globos namų deinstitucionalizacija yra sudėtingas procesas, kurį lemia tiek teisiniai sprendimai, tiek praktinė paslaugų infrastruktūra ir visuomeninė valia. Nepakanka tik institucijų uždarymo - būtina kurti veikiančias bendruomenines paslaugas, užtikrinti budinčių globotojų, globėjų ir šeimų paramą bei tęstinumą, taip pat gilinti visuomenės supratimą apie vaiko teises ir šeimos svarbą vaiko vystymuisi.
tags: #vaiko #globos #deinstitucionalizacijos #teisinis #reguliavimas