Atsisakius tradicinių žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas, bei šiuolaikinių pavojų - nuo elektroninių cigarečių iki snooze mygtuko spaudinėjimo - žmogaus organizmui suteikiama galimybė atsigauti. Tad kokie yra tie žalingi įpročiai? Koks jų poveikis sveikatai?
Kokie įpročiai priskiriami žalingiems
Įprasta manyti, kad žalingi įpročiai apima rūkymą, pernelyg gausų alkoholio vartojimą, netinkamą mitybą, fizinį pasyvumą ir piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis. Šiuolaikiniai žalingi įpročiai nebėra tik rūkymas ar alkoholio vartojimas. Be tradicinių rizikos veiksnių, vis dažniau pasitaiko elektroninių cigarečių rūkymas, pernelyg ilgas laikas prie ekrano, telefono scrollinimas vos pabudus ir ilgai trunkantis sėdimas darbas.
Fizinės sveikatos pasekmės
Pavyzdžiui, rūkymas yra viena iš pagrindinių išvengiamų mirčių priežasčių, tiesiogiai siejama su plaučių vėžiu, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimais. Tyrimai rodo, kad garuose gali būti kadmio, švino, nikelio, arseno ir kitų junginių, kurie mažina ląstelių gyvybingumą bei silpnina organizmo apsauginius mechanizmus. Ilgalaikis elektroninių cigarečių naudojimas siejamas su padidėjusia lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) ir hipertenzijos rizika.
Ilgas sėdėjimas prie ekrano gali lemti akių, kaklo, pečių ar nugaros skausmus bei prastesnę bendrą būklę dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo. Fiziškai tai pasireiškia akių nuovargiu, kaklo, pečių bei nugaros skausmais - simptomais, vadinamais „kompiuteriniu regos sutrikimo sindromu (KRSS)“.
Psichikos sveikata ir elgesio pasekmės
Žalingi įpročiai kenkia sveikatai, trikdo nervų sistemą ir silpnina psichinę būklę. Nuolatinis notification’ų srautas ir socialiniai tinklai trikdo dėmesio koncentraciją, kelia stresą ir slopina psichologinį atsparumą. Ilgainiui toks elgesys gali suformuoti nuolatinį poreikį tikrinti pranešimus. Tai sukelia didesnį nerimą ir sumažina produktyvumą.
Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų žala jaunajai kartai
Be to, žmonės, nustoję naudoti elektronines cigaretes, neretai ima jaustis geriau, pastebi, jog sumažėjo nerimas ir sustiprėjo kontrolės jausmas. Tad psichologinė nauda yra dar vienas paskatinimas vengti šio žalingo įpročio.
Mechanizmai: kodėl žmogus griebiasi žalingų įpročių
„Dažnai priklausomybių atsiradimą lemia dar vaikystėje patirtos psichologinės traumos. Neretai žalingų įpročių turi tie žmonės, kurių tėvai buvo itin griežti ir kritiški arba atvirkščiai - labai paslaugūs bei suteikė per daug laisvės. Taip yra todėl, kad griežtų tėvų kontrolė ir kritika smukdė vaiką, trukdė jam formuotis, kaip pilnavertei savimi pasitikinčiai asmenybei. Tuo tarpu itin daug laisvės suteikusių tėvų vaikams trūksta įpročio laikytis tam tikros disciplinos bei gyvenimiškos patirties kasdienybėje. Tai taip pat nepadeda jaustis savarankišku, saugiu bei žinančiu, kaip save realizuoti, žmogumi. Tokie kraštutinio auklėjimo padariniai turi įtakos žmogaus polinkiui į priklausomybes, kurios visada būna daugiau ar mažiau sveikatai žalingi įpročiai“, - sako psichoterapeutas.
Žalingų įpročių turintis žmogus dažniausiai labiau kenčia nuo psichologinės priklausomybės negu nuo fizinės. Toks asmuo yra priklausomas nuo paties proceso, ritualo nei, kad psichotropinių medžiagų. „Pavyzdžiui, metančių rūkyti žmonių fizinės abstinencijos nuo nikotino simptomai išnyksta pakankamai greitai. Praėjus tam tikram laiko tarpui, organizme nebelieka nikotino ar kitų medžiagų, gaunamų rūkant tabako gaminius, tačiau žmogus vis tiek jaučiasi blogai. Visa jo energija ir dėmesys yra nukreipti į tai, kaip susilaikyti vėl nepradėjus rūkyti. Žmogus nebežino, kaip užpildyti atsiradusią tuštumą, atsisakius tam tikro ritualo, tad neretai įninka į kitas priklausomybės formas, pavyzdžiui šaldytuvo durelių varstymo ir valgymo, ko pasekmė - augantis svoris bei su tuo susiję fiziniai susirgimai: diabetas, aukštas kraujo spaudimas ar širdies ligos“, - konstatuoja R. Alekna.
Taip pat gydytojas paneigia mitą, kad nikotinas, esą, veikia raminančiai. Taip, anot jo, rūkančiajam atrodo dėl smalkių bei kitų toksinų poveikio, kurie yra kur kas žalingesni sveikatai. „Nedidelis nikotino kiekis skatina centrinės nervų sistemos veiklą, todėl jo poveikis, vartojant tam tikromis dozėmis, yra tonizuojantis. Sveikatai išties žalingą poveikį daro susidarantys nuodingi cheminiai junginiai bei smalkės degant cigaretei. Rūkant įkvepiamos smalkės su kraujyje esančiu hemoglobinu sudaro tvaresnį junginį negu su deguonimi, todėl natūralu, kad mažesnis deguonies kiekis žmogaus organizme veikia centrinės nervų sistemos veiklą bei jo būseną. Tai tarsi pridusina žmogų. Būtent šis poveikis ir suteikia tariamą trumpalaikio atsipalaidavimo efektą, kai iš tiesų smegenims tiesiog trūksta deguonies. Tad noras griebtis cigaretės iškilus stresinei situacijai yra pasąmoninis siekis prislopinti centrinės nervų sistemos veiklą. Taip pat elgiasi kitų priklausomybių turintys žmonės, kurie vartoja alkoholį ar narkotikus. Tai yra taip vadinamos stresinių situacijų išgyvenimo strategijos“, - dėsto gydytojas.
Kaip žalingas įprotis virsta kitu priklausomybe
„Nepriklausomai nuo žalingo įpročio - ar tai būtų rūkymas, alkoholizmas, persivalgymas - jos visos rodo, kad asmuo turi psichologinių problemų. Būtent todėl be specialisto įsikišimo žmogui beveik niekada nepavyksta visiškai išsilaisvinti nuo priklausomybių. Taigi dažniausiai tariamas žalingo įpročio atsisakymas būna įnikimas į kitą priklausomybę, pavyzdžiui, alinantį sportą, ilgų distancijų maratonus, ar kraštutinumą - griežtai sveiką gyvenseną, kas tėra kitokia savęs žalojimo ar alinimo forma“, - paaiškina R. Alekna.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto statistika
Prevencija ir praktiniai žingsniai
Kovojant su žalingais įpročiais svarbu ne tik pašalinti žalingą įprotį, bet ir jį pakeisti sveikesniu įpročiu, kuris stiprintų psichologinį atsparumą ir teigiamai veiktų mąstyseną. Reguliarus sportas skatina endorfinų gamybą, gerina nuotaiką ir padeda susikoncentruoti į tikslus, o tai mažina poreikį griebtis žalingų įpročių kaip streso mažinimo būdo. Įtraukus fizinį aktyvumą į kasdienybę, keičiasi mąstysena ir stiprėja motyvacija - tai padeda suformuoti naują įprotį, kuris ilgainiui pakeičia žalingą.
Prevencijai naudinga taikyti skaitmeninės detoksikacijos principus: reguliariai daryti pertraukas, daugiau laiko judėti, o vakarais riboti mėlynos šviesos kiekį, kad pagerėtų miego kokybė ir sumažėtų streso lygis. Norint pakeisti šį įprotį, verta pradėti dieną be ekrano ir sukurti sveikus įpročius - užsiimti lengvais pratimais, giliai įkvėpti arba skirti kelias minutes planavimui be technologijų. Nors kai kuriems žmonėms tai gali atrodyti kaip švelnesnis perėjimas nuo miego prie budrumo, bendrai sutariama, jog kokybiškas, nepertraukiamas miegas visada yra geresnis pasirinkimas nei tos pavienės minutės ryte tarp žadintuvo skambėjimo.
Kaip elgtis pradžioje: mažais žingsneliais
Žalingą įprotį galima pakeisti sveikesniu, jei planas yra realus, o tikslai - pasiekiami. Kai sunku, giliai įkvėpkite. Gerkite daugiau vandens. Sekite pažangą. Tokiais atvejais svarbu nevilkinti, nes delsimas gali sustiprinti žalingą įprotį ir pabloginti psichinę ar fizinę sveikatą. Stebėkite savo savijautą ir venkite streso, daugiau ilsėkitės, dalyvaukite socialinėje veikloje, bendraukite.
Ieva Vasionytė. Šeši žingsniai, kaip atsisakyti nereikalingų įpročių.
Gydymas ir specialistų vaidmuo
Paklaustas, ką patartų žmonėms, kurie nori išsivaduoti iš žalingų įpročių pančių, gydytojas atsako, kad siekiant visiškai išsilaisvinti, prireiks specialisto - psichoterapeuto ar net psichiatro - pagalbos. Kalbant apie fizinės priklausomybės simptomų gydymą, su jais galima gana efektyviai kovoti taikant pakaitinę nikotino terapiją ar vartojant sumažintos rizikos produktus, kaip alternatyvas įprastiems tabako gaminiams.
Pakaitinė nikotino terapija - nikotino pleistrų, purškiklių ar dervų neturinčių produktų vartojimas, padeda pacientui sumažinti įprastų tabako gaminių vartojimo daromą žalą bei palengvinti fizinius abstinencijos simptomus metant rūkyti. Tačiau tikrasis išsivadavimas aplankys tik išsiaiškinus ir išsprendus psichologines problemas. Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu.
Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų argumentai ir žala
Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.
Trumpa praktinė lentelė: veiksmų planas pradedant keisti įprotį
| Žingsnis | Veikla | Tikslas |
|---|---|---|
| 1 | Sukurti realų plano grafiką | Mažinti atleidimo nuo įpročio riziką |
| 2 | Pakeisti ritualą sveikesne alternatyva (judesys, vanduo) | Užpildyti tuštumą po įpročio atsisakymo |
| 3 | Taikyti pakaitinę nikotino terapiją (jei reikalinga) | Palengvinti fizinius abstinencijos simptomus |
| 4 | Kreiptis į psichoterapeutą/psichiatrą | Išspręsti psichologines priežastis |
| 5 | Reguliarus fizinis aktyvumas ir socialinė veikla | Stiprinti motyvaciją ir psichologinį atsparumą |
Atsikratyti žalingų įpročių nėra lengva, tačiau įmanoma. Žalingą įprotį galima pakeisti sveikesniu, jei planas yra realus, o tikslai - pasiekiami.
tags: #zala #mada #priklausomybe