Šiandieniniai vaikai ir paaugliai gyvena skaitmeniniame amžiuje, kur socialiniai tinklai yra neatsiejama kasdienybės dalis. Nepaisant galimybių, kurias šios platformos suteikia bendrauti, mokytis ir dalytis turiniu, jų ilgalaikis naudojimas gali tapti pavojingu iššūkiu emocinei sveikatai. Multidimensinės šeimos terapijos (toliau - MDFT) programos koordinatorė Vilniuje Gintarė Adomaitytė-Čičiurkienė bei MDFT programos specialistė Roberta Butkevičiūtė iš SOS vaikų kaimai Lietuva organizacijos atskleidžia, su kokiais sunkumais susiduria jaunoji karta ir pateikia svarbiausius patarimus, padedančius tėvams užtikrinti sveikesnę skaitmeninę aplinką.
Socialiniai tinklai - išbandymas savivertei ir tikrumo suvokimui
Kaip sako MDFT programos specialistė Roberta Butkevičiūtė, jaunimas nuolat lygina savo gyvenimą su kruopščiai atrinktomis akimirkomis, kurias mato socialinėje erdvėje. Vaikams ir paaugliams dažnai susidaro klaidingas įspūdis, kad kitų gyvenimas socialiniuose tinkluose yra „tobulas“. Tai sukelia psichologinį spaudimą, dėl kurio vaikai pradeda abejoti savo asmeniniais gebėjimais bei pasiekimais.
„Vaikų savivertė dažnai priklauso nuo to, kiek patiktukų ir komentarų jie surenka - šie įvertinimai tampa virtualiu savivertės matu. Tokiu būdu susidaro užburtas ratas: vaikai nuolat siekia pripažinimo internete, bet taip pat dažnai patiria nusivylimą, kai jaučia, kad jų realūs pasiekimai gyvenime nėra vertinami.“ - dalinasi specialistė.
Emocinės problemos: nerimas ir socialinė izoliacija
Per didelis laiko praleidimas socialiniuose tinkluose gali sukelti vaikams ir paaugliams daug emocinių iššūkių. Vaikai dažnai pradeda lyginti save su kitais ir jaučia, kad nėra tokie „gražūs, veiklūs ar protingi kaip kiti.“ MDFT programos specialistė Roberta Butkevičiūtė pastebi, kad tokie lyginimai ne tik mažina pasitikėjimą savimi, bet ir stiprina nepakankamumo jausmą, ypač kai vaikai mato, jog negali pasiekti skaitmeninėje erdvėje formuojamų idealų.
Šis nuolatinis savęs menkinimas, kaip pastebi specialistė, gali sukelti lėtinį stresą, nerimą ar net depresiją, ypač kai vienintelis savivertės „matas“ tampa kitų reakcijos internete. Tuo pačiu metu, socialinių tinklų vartojimas, kai jis tampa pagrindine bendravimo priemone, gali skatinti socialinę izoliaciją.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Anot specialistės, nors jaunuoliai gali turėti šimtus virtualių draugų, jie vis rečiau renkasi gyvus susitikimus ar tiesioginį bendravimą. Tai ilgainiui gali silpninti tikrų ryšių poreikį, didinti vienišumo jausmą ir net skatinti priklausomybę nuo virtualios socializacijos, kai vienintelis „bendravimas“ vyksta per ekraną. Dar vienas skaudus šiuolaikinės skaitmeninės aplinkos aspektas - patyčios internete, kurios dėl anonimiškumo gali būti ypač žiaurios ir sukelti gilius išgyvenimus.
„Anonimiškumas internete ne tik sumažina socialinę atsakomybę, bet ir įgalina lengvesnį užgauliojimą bei įžeidinėjimus,“ - teigia MDFT programos specialistė Roberta Butkevičiūtė. Socialiniai tinklai tampa ne tik savivertės išbandymu, bet ir psichinės sveikatos iššūkiu. Didėjantis laikas prie ekranų jau yra pasekmė, su kuria tėvai, pedagogai ir visuomenė turi aktyviai dirbti, kad galėtų padėti apsaugoti augančią kartą.
2022 m. HBSC tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje auga probleminio socialinių tinklų naudojimo ir priklausomybės nuo jų rizikos rodikliai. Beveik pusės Lietuvos moksleivių naudojimasis socialiniais tinklais yra tapęs probleminiu, o 1 iš 8 pasižymi didele priklausomybės rizika. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paaugliai, kurie pernelyg dažnai ir intensyviai naudojasi socialiniais tinklais, susiduria ir su kitomis sveikatos ir gyvensenos problemomis.
Ką gali padaryti tėvai?
Tėvai, siekdami padėti vaikams išvengti socialinių tinklų neigiamo poveikio, pirmiausia turėtų skatinti atvirą dialogą apie tai, kas vyksta skaitmeninėje erdvėje ir kaip tai gali veikti emocinę vaiko savijautą. MDFT programos koordinatorė Gintarė Adomaitytė-Čičiurkienė dalinasi, kad vaikams yra svarbu priminti, jog matomi vaizdai internete ne visada atspindi realybę.
Kartu verta formuoti sveiką kritinį požiūrį į tai, kas matoma socialiniuose tinkluose, o tėvai, patys atsakingai naudodamiesi šiomis platformomis, gali tapti vaikams pavyzdžiu, kaip išlaikyti sveiką balansą ir pagarbą kitiems. Taip pat svarbu nustatyti aiškias ribas, kad socialiniai tinklai neužgožtų kitų kasdienio gyvenimo veiklų.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Gintarė Adomaitytė-Čičiurkienė pabrėžia, kad vaikams yra svarbu turėti struktūruotą dienotvarkę, kurioje interneto naudojimas būtų ribotas, tuo pačiu, kad dienotvarkėje būtų numatytas laikas ir kitoms įvairioms veikloms. Pavyzdžiui, tokios užklasinės veiklos kaip sportas ar skaitymas gali padėti vaikams išvengti priklausomybės nuo socialinių tinklų. Tėvai taip pat gali skatinti vaikų domėjimąsi pozityviais, edukaciniais ar įkvepiančiais profilių kūrėjais, kurie skatina sveiką požiūrį į save ir kitus.
SOS vaikų kaimai Lietuva MDFT programos koordinatorė Gintarė Adomaitytė-Čičiurkienė primena, kad skaitmeninio raštingumo ugdymas yra vienas iš esminių aspektų, padedančių vaikams suprasti, kaip saugiai elgtis internete ir atpažinti galimus pavojus. Be to, tėvai turėtų padėti vaikams išmokti reguliariai peržiūrėti privatumo nustatymus, laikytis amžiaus reikalavimų ir vengti asmeninės informacijos viešinimo. Tokie įpročiai padeda vaikams suformuoti sveiką ir atsakingą požiūrį į socialinių tinklų naudojimą.
Rekomendacijos tėvams:
- Skatinkite atvirą dialogą apie tai, kas vyksta skaitmeninėje erdvėje.
- Formuokite sveiką kritinį požiūrį į socialinius tinklus.
- Nustatykite aiškias ribas interneto naudojimui.
- Skatinkite užklasinę veiklą ir domėjimąsi pozityviu turiniu.
- Ugdyti skaitmeninį raštingumą.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto direktorė prof. dr. teigia, kad „drausti arba stipriai riboti socialinių tinklų naudojimą vaikams, bent jau iki dvylikos metų, yra būtina.“ Anot profesorės, prieš leidžiant vaikams naudotis socialiniais tinklais, būtina užtikrinti skaitmeninį švietimą apie šių platformų keliamus pavojus, poveikį sveikatai ir nesaugumą internete.
Socialiniai tinklai neturėtų pakeisti gyvo bendravimo, aktyvios veiklos bei savarankiško mokymosi realioje aplinkoje. Siekiant sumažinti socialinių tinklų daromą žalą vaikams, itin svarbu kurti jų ryšį su kitais realiame gyvenime. Šie principai, pasak profesorės, turėtų būti įgyvendinami tiek namuose, tiek mokykloje.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Psichologas prof. dr. Mykolas Simas Poškus teigia, jog vien socialinių tinklų draudimas vaikams nėra sprendimas, nes jie vis tiek ras būdų jais naudotis. Jis pabrėžia, kad būtina ieškoti konstruktyvių alternatyvų, kurios nukreiptų vaikų dėmesį į bendraamžius, aktyvų laisvalaikį ir prasmingą veiklą.
„Kad ir ką darytume, internete visada bus kas nors, kas tai daro geriau ar atrodo gražiau“, - aiškina jis. Taip pat jis pažymi, kad bendravimas tekstu nėra veiksmingiausias būdas ugdyti socialines kompetencijas, kurios yra esminės sveikam ir prasmingam gyvenimui visuomenėje.
Pasak profesoriaus, svarbiau yra ne drakoniški draudimai, o pastangos sukurti aplinką, kurioje vaikai galėtų mokytis sveiko socialinių tinklų naudojimo, o jų dėmesys būtų nukreiptas į prasmingas veiklas ir ryšius su bendraamžiais realybėje.
Užuot pasikliovus vien draudimais, tėvams rekomenduojama pasiūlyti vaikams geresnes alternatyvas. Nors kai kuriuos tėvus toks siūlymas gąsdina dėl trūkstamų žinių ar laiko stokos, vaikų auginimas reikalauja pastangų.
Alternatyvos socialiniams tinklams:
- Aktyvus laisvalaikis su bendraamžiais.
- Pomėgiai ir užsiėmimai realioje aplinkoje.
- Sveikas socialinių tinklų naudojimas.
Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja. Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs.
2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą.
„Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje.
Per daug laiko, praleisto praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebimi įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.
Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą.
Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų. „Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinus grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S.
Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais.
Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.
„Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S.
Europoje dėl draudimų nerimsta diskusijos. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen paskelbė, kad valstybė planuoja įvesti draudimą naudotis socialine žiniasklaida jaunesniems nei 15 metų asmenims. Tokiu žingsniu siekiama geriau apsaugoti vaikus ir jaunimą skaitmeninėje erdvėje.
ES vaikai turi būti ne jaunesni nei 13 metų, kad galėtų susikurti socialinės žiniasklaidos paskyras, tačiau M. Frederiksen pateikė duomenis, rodančius, jog 94 proc. Danijos vaikų jas turi dar iki šio amžiaus. Savo ruožtu Bulgarijos švietimo ir mokslo ministras Krasimiras Valčevas spalio 13 d. paskelbė, kad inicijuos diskusiją dėl galimo draudimo vaikams iki 15 metų naudotis socialiniais tinklais, rašo šalies naujienų portalas „Mediapool“.
Pasak jo, ši tema ypač svarbi, nes yra pakankamai įrodymų apie žalingą socialinių tinklų poveikį vaikams. Tai būtų pirmasis siūlymas Bulgarijoje, siekiant riboti nepilnamečių prieigą prie socialinių tinklų. Austrijos dienraštis „Der Standart“, remdamasis įvairiais šaltiniais, praneša, kad šalyje dėl socialinių tinklų draudimo nepilnamečiams asmenims, nuolat netyla diskusijos.
Prancūzijoje asmenims iki 15 metų naudotis socialiniais tinklais reikia tėvų sutikimo. Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja R. Gaudinskaitė, pažymi, kad organizacija bendrauja su tūkstančiais mažamečių, kurie jau dabar turi socialinių tinklų paskyras.
„13 metų yra mažiausia daugumos socialinių tinklų amžiaus riba, tačiau kad galėtų susikurti paskyras, vaikai nurodo ne savo realų amžių, o parašo, kad jiems 30, 24, 60, 300 metų“, - įvardija „Delfi“ pašnekovė. „Tokia situacija susijusi su didelėmis rizikomis ir kartais per dideliais iššūkiais vaikams. Darome išvadą, kad suaugusieji nepakankamai žino apie rizikas arba nepakankamai rimtai jas vertina“, - priduria ji.
Dėl šios priežasties, anot R. Gaudinskaitės, ir Lietuvoje būtina kelti diskusijas dėl amžiaus ribojimų socialiniuose tinkluose. „Manome, kad prisijungimas prie socialinių tinklų, ypač tokių, kokie jie yra dabar, turėtų būti galimas ne anksčiau nei 15-16 metų, o pirmasis išmanusis įrenginys rekomenduojamas nuo 13-os“, - teigia ekspertė.
Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja taip pat akcentuoja, kad valstybės, imdamosi tokių sprendimų, siekia labiau saugoti vaikus. „Stebimas neigiamas socialinių tinklų poveikis jų psichikos ir fizinei sveikatai - nerimas, depresija, dėmesio, miego, valgymo sutrikimai, spaudimas dėl kūno įvaizdžio, priklausomybės nuo interneto rizika. Specialistai stebi augančius tokių atvejų skaičius“, - atkreipia dėmesį ji.
Anot „Delfi“ pašnekovės, būtina suprasti ir įsisąmoninti, kad greta tikrai įspūdingų ir šaunių galimybių internetas kelia visą puokštę rizikų, kurios turi ir ekonominę kainą šaliai, ir kartais daro sunkiai suvokiamo dydžio žalą asmeniui arba jo artimiesiems.
R. Gaudinskaitė taip pat pažymi, kad labai svarbu yra visuomenės švietimas, tačiau, anot jos, vien to nepakanka. „Kaip ir situacijoje su saugos diržais - tai turi tapti privaloma taisykle. Amžiaus ribojimo tema, saugant vaikus nuo rizikų, turi aidėti institucijose, kurios imtų glaudžiau bendradarbiauti“, - akcentuoja ji.
„Būtina stiprinti skaitmeninį raštingumą - ne tik vaikų, bet ir tėvų, mokytojų, politikų. Mokykloms reikia nuolatinių prevencijos programų. Įsivaizduokime, kiek saugesni taptų vaikai, jei išmaniaisiais įrenginiais pradėtų naudotis tik po mokymų apie grėsmes ir saugų elgesį internete, taip pat tai vyktų tinkamu jų raidos etapu“, - įžvalgomis dalijasi ekspertė.
Anot jos, skaitmeninių tinklų platformos taip pat turi prisiimti daugiau atsakomybės už privatumo apsaugą, netinkamo turinio ribojimą nepilnamečiams. „Jos, remdamosi elgsenos duomenimis, kalbos modeliais, naršymo įpročiais ir turinio sąveika, jau dabar naudoja pažangius algoritmus, kurie geba gana tiksliai identifikuoti vartotojo amžių. Vadinasi, jau dabar platformos galėtų nerodyti vaikui netinkamo turinio, nerinkti duomenų reklamai, neraginti kurti viešo turinio ar dalyvauti žalingose diskusijose“, - teigia „Delfi“ pašnekovė.
„Vis dėlto kol nebus reguliavimo, vargu, ar platformos imsis pokyčių. Vaikų apsauga internete turi būti ne mūsų reakcija į krizę, o ilgalaikė strategija, paremta pagarba vaiko raidai, teisėms, ateities galimybėms“, - apibendrina ji.
Patarimai, kaip sumažinti socialinių tinklų žalą:
- Riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose.
- Skatinti realų bendravimą.
- Ugdyti kritinį mąstymą.
- Skatinti užsiimti fizine veikla ir pomėgiais.
- Kreiptis pagalbos į specialistus, jei reikia.
PRIKLAUSOMYBĖ NUO SOCIALINIŲ TINKLŲ | Leslie Coutterand | TEDxMarin
tags: #socialiniu #mediju #zala