Susirgus ir tapus laikinai nedarbingu, svarbu žinoti, kokius veiksmus reikia atlikti ir kokias formas užpildyti, kad gautumėte ligos išmoką iš „Sodros“. Šiame straipsnyje aptarsime, kokias formas reikia pildyti, kokios yra ligos išmokos gavimo sąlygos ir kaip pateikti prašymą.
Ką reiškia laikinasis nedarbingumas ir kas yra nedarbingumo pažymėjimas?
Laikinasis nedarbingumas - tai laikotarpis, kai apdraustasis asmuo dėl ligos, traumos ar kitų įstatyme numatytų priežasčių negali dirbti ir praranda darbo pajamas. Oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens laikinąjį nedarbingumą, yra nedarbingumo pažymėjimas.
Nuo 2018 metų Lietuvoje išduodami tik elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (EP). Tai reiškia, kad popierinio lapelio gauti nebereikia - visa informacija apie jūsų nedarbingumą yra kaupiama Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS), o iš ten automatiškai perduodama „Sodrai“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai) ir jūsų darbdaviui.
Kaip gaunamas nedarbingumo pažymėjimas?
- Procesas prasideda nuo kreipimosi į gydytoją. Susisiekite su savo gydymo įstaiga: Informuokite apie savo būklę ir užsiregistruokite vizitui pas gydytoją (arba nuotolinei konsultacijai, jei tai įmanoma ir tikslinga jūsų atveju).
- Gydytojo apžiūra ir sprendimas: Gydytojas įvertins jūsų sveikatos būklę ir nuspręs, ar yra pagrindas pripažinti jus laikinai nedarbingu.
- Pažymėjimo išdavimas: Jei nedarbingumas patvirtinamas, gydytojas ESPBI IS sistemoje suformuos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, nurodydamas jo pradžios datą ir preliminarią trukmę.
- Informacijos perdavimas: Informacija apie išduotą pažymėjimą automatiškai pasiekia „Sodrą“ ir jūsų darbdavį (jei esate įdarbintas). Jums patiems nebereikia niekur nešti popierinio dokumento.
Jeigu asmeniui minėtas pranešimas nereikalingas (jo darbdavys naudojasi (EDAS)), iš EPTS jo spausdinti nebūtina. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog tais atvejais, kai darbdavys ar kitos institucijos nesinaudoja EDAS arba neturi pasirašę duomenų teikimo sutarties, asmuo turi šį pranešimą atsispausdinti iš EPTS.
Elektroninė sistema (EPTS) - kaip ji palengvina procesą
Naujoji elektroninė nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos sistema (EPTS) teikia daug patogumų pacientams, jų darbdaviams, gydytojams ir „Sodros“ darbuotojams. Kai asmuo kreipiasi į gydytoją, ir šis asmuo pripažįstamas laikinai nedarbingu, gydytojas per EPTS užpildo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
Taip pat skaitykite: Ligoninės priėmimas: pensininko pažymėjimas.
Darbdavys, prisijungęs prie EDAS (Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos), mato informaciją apie savo darbuotojo laikinąjį nedarbingumą. Pacientui išduodamas pranešimas apie išduotą elektroninį pažymėjimą. Šis pranešimas - tai iš EPTS atspausdinamas dokumentas tik informuojantis, kad asmeniui išduotas elektroninis pažymėjimas (be ypatingų asmens duomenų).
Gydytojas per EPTS pažymėjimą galės išrašyti greičiau, nes, įvedus paciento asmens kodą, kiti duomenų laukai užsipildo automatiškai - belieka įvesti diagnozę ir nedarbingumo laikotarpį. Lengvinant šių pažymėjimų išdavimą, mažinant klaidų bei siekiant išvengi taisymų, EPTS numatyta klaidų kontrolė ir įvairūs perspėjimai.
Kokios institucijos ir sistemos dalyvauja?
- Gydytojas - išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
- EPSBI IS / EPTS - kaupia ir perduoda pažymėjimus „Sodrai“.
- „Sodra“ - administruoja ligos išmokas ir priima prašymus dėl išmokų.
- EDAS - darbdavio sistema, kurioje matoma informacija apie darbuotojo nedarbingumą.
Kokios sąlygos reikalingos, kad „Sodra“ mokėtų ligos išmoką?
Lietuvoje ligos išmokas reguliuoja „Sodros“ įstatymai. Ši teisė įgyjama po nepertraukiamo 3 mėnesių arba per pastaruosius 12 mėnesių sukaupto 6 mėnesių socialinio draudimo stažo. Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 % šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.
Pagrindinės sąlygos gauti išmoką iš „Sodros“: Būti draudžiamam ligos socialiniu draudimu nedarbingumo pradžios dieną. Turėti minimalų ligos socialinio draudimo stažą: ne trumpesnį kaip 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesiai per paskutinius 24 mėnesius iki nedarbingumo pradžios dienos (yra tam tikrų išimčių, pvz., asmenims iki 26 metų, nelaimingų atsitikimų darbe atveju). Gydytojas turi būti išdavęs elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Darbdavys turi būti pateikęs NP-SD pranešimą „Sodrai“.
Ką turi atlikti darbuotojas ir darbdavys?
Pareigos: Informuoti darbdavį: Nors darbdavys gauna automatinį pranešimą iš „Sodros“, gera praktika yra kuo greičiau informuoti savo tiesioginį vadovą apie negalėjimą atvykti į darbą ir numatomą nedarbingumo trukmę. Laikytis gydytojo nurodymų: Privaloma laikytis paskirto gydymo režimo, vartoti vaistus, lankytis pas gydytoją nustatytu laiku. Nepažeisti režimo: Nedarbingumo metu negalima dirbti (išskyrus įstatyme numatytas išimtis...).
Taip pat skaitykite: Kompensuojama slauga Lietuvoje
Darbdavio pareigos: Sumokėti už pirmąsias dvi dienas: Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos išmoką moka darbdavys iš savo lėšų. Pateikti NP-SD pranešimą „Sodrai“: Darbdavys turi pateikti „Sodrai“ pranešimą apie apdraustojo nedarbingumą (NP-SD forma)... Žymėti nedarbingumą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.
Išmokos mokėjimo tvarka, dydis ir apskaičiavimas
Ligos išmoka - piniginė kompensacija, kurią gyventojas gauna laikino nedarbingumo metu dėl ligos ar traumos. Ligos išmokas administruoja Sodra. Ligos išmoka apskaičiuojama remiantis asmens draudžiamųjų pajamų vidurkiu ir įstatymu nustatytu kompensavimo procentu.
Formulė ligos išmokai apskaičiuoti: Ligos išmokos dydis = (Draudžiamųjų pajamų vidurkis × 62,06%) × Nedarbingumo dienų skaičius. Draudžiamųjų pajamų vidurkis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas už 3 mėnesius, buvusius prieš užpraeitą ketvirtį.
Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio. Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos. Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%).
Taip pat skaitykite: Šventasis ligonių globėjas
Skaičiavimo pavyzdžiai
Įsivaizduokime du asmenis su skirtingomis draudžiamosiomis pajamomis:
| Asmuo | Draudžiamųjų pajamų vidurkis, €/mėn. | 62,06% per mėn., € | Vidutinės dienos pajamos, €/d. | Nedarbingumo dienos | Išmokos suma, € |
|---|---|---|---|---|---|
| Asmuo A | 1500 | 930,90 | 31,03 | 10 | 310,30 |
| Asmuo B | 500 | 310,30 | 10,34 | 10 | 103,40 |
Kaip matome, didesnės draudžiamosios pajamos lemia ir didesnį ligos išmokos dydį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka apskaičiuojama tik nuo tų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių yra deklaruotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
Kaip pateikti prašymą ligos išmokai gauti?
Gavę nedarbingumo pažymėjimą, atlikite šiuos žingsnius: Savitarnos sistemoje pasirinkite „Prašymai“ → „Ligos išmoka“. Užpildykite prašymo formą: Nurodykite nedarbingumo pažymėjimo numerį (jį automatiškai sugeneruoja gydytojas ir įkelia į sistemą). Patikrinkite, ar teisingai nurodytos draudžiamosios pajamos bei draudimo laikotarpiai. Pasirinkite sąskaitą banke į kurią norėsite gauti išmoką. Pateikite prašymą.
„Sodra“ peržiūrės jūsų prašymą ir suteiks atsakymą per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų pateikimo dienos. Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Savarankiškai dirbančių asmenų ypatumai
Ji yra itin svarbi dirbantiems savarankiškai, nes užtikrina bent minimalų finansinį saugumą, kai dėl sveikatos problemų negalima dirbti ir generuoti pajamų. Savarankiškas ligos draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kuri leidžia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti teisę į ligos išmoką. Savarankiškai dirbantys asmenys, tokie kaip individualią veiklą vykdantys pagal pažymą ar verslo liudijimą, patys moka valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo savo pajamų.
Įmokos apskaičiuojamos nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Norint gauti ligos išmoką, būtina turėti sukauptą socialinio draudimo stažą: Nepertraukiamai 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesiai per pastaruosius 24 mėnesius. Šis reikalavimas užtikrina, kad tik nuosekliai socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys gali gauti išmoką.
SAV pranešimas, dar žinomas kaip „Pranešimas apie savarankiškai dirbančius asmenis”, yra dokumentas, kurį reikėtų pateikti dirbantiems savarankiškai. Jame pateikiama informacija apie asmens pajamas, sumokėtus mokesčius ir kitus svarbius duomenis.
SAV pranešimą turi būti teikiama iki kito mėnesio 15 dienos už praėjusį kalendorinį mėnesį ir per 3 darbo dienas jei nutraukiate individualią veiklą. SAV pranešimas naudojamas apskaičiuoti ir kontroliuoti savarankiškai dirbančių asmenų mokėtinas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas.
Išimtys ir ypatingi atvejai
Nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga: Jei nedarbingumas yra susijęs su nelaimingu atsitikimu darbe, pakeliui į darbą/iš darbo arba diagnozuota profesinė liga, ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų yra didesnė - 77,58% kompensuojamojo uždarbio. Tokiu atveju yra atliekamas tyrimas nelaimingam atsitikimui ar profesinei ligai ištirti ir pripažinti. Išmoka mokama nuo pirmosios nedarbingumo dienos (darbdavys nemoka).
Nėštumo ir gimdymo atostogos: Nors tai nėra nedarbingumas tradicine prasme, prieš gimdymą ir po jo moteriai suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos, kurių metu „Sodra“ moka motinystės išmoką. Tai reglamentuoja tas pats Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas.
Donorystė: Asmenims, tapusiems donorais, nedarbingumo laikotarpiu mokama 100% kompensuojamojo uždarbio išmoka. Sergantys tuberkulioze ar užkrečiamosiomis ligomis: Gali būti taikomos ilgesnės nedarbingumo trukmės ir išmokų mokėjimo sąlygos.
Nedarbingumo trukmė, pratęsimas ir kontrolė
Pirminis nedarbingumo laikotarpis nustato gydytojas. Jei per nustatytą laiką asmuo nepasveiksta, nedarbingumas gali būti tęsiamas. Gydantis gydytojas (šeimos gydytojas ar specialistas) paprastai gali tęsti nedarbingumą iki tam tikros ribos. Jeigu reikalingas ilgesnis nedarbingumas, sprendimą dėl jo tęsimo priima Gydytojų konsultacinė komisija (GKK).
„Sodra“ turi teisę kontroliuoti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumą ir tai, kaip asmenys laikosi nustatyto režimo nedarbingumo metu. „Sodros“ specialistai gali atlikti patikrinimus gydymo įstaigose arba lankytis pas nedarbingą asmenį namuose. Ilgiau trunkantį nedarbingumą visada vertina GKK, kuri sprendžia dėl jo tęsimo pagrįstumo.
Jei nustatoma, kad asmuo pažeidė gydytojo nurodytą režimą (pvz., vartojo alkoholį, dirbo, išvyko nepranešęs gydytojui, neatvyko paskirtu laiku pasitikrinti), ligos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas nuo pažeidimo dienos, o nepagrįstai išmokėta suma - išieškota.
Kas toliau, jei liga užsitęsia?
Jei liga ar trauma yra sunki ir sveikimas užtrunka labai ilgai arba neprognozuojamas visiškas pasveikimas ir darbingumo atsistatymas, gali būti sprendžiamas klausimas dėl neįgalumo nustatymo. Kai laikinasis nedarbingumas trunka ilgą laiką (paprastai virš 4-6 mėnesių), gydantis gydytojas arba GKK gali nukreipti asmenį į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT).
NDNT specialistai įvertina asmens sveikatos būklę, funkcinius sutrikimus ir nustato darbingumo lygį procentais arba neįgalumo lygį.
Praktiniai patarimai darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems
- Kreipkitės į gydytoją nedelsiant vos pajutę negalavimus.
- Patikrinkite, ar jūsų socialinio draudimo įmokos yra mokamos laiku.
- Savitarnos sistemoje pateikite prašymą „Sodrai“ kuo greičiau po nedarbingumo pradžios.
- Savarankiškai dirbantiems: reguliariai pildykite SAV pranešimus ir mokėkite VSD įmokas.
- Laikykitės gydytojo nurodymų ir informuokite darbdavį apie savo būklę.
Nedarbingumas - tai žodis, su kuriuo anksčiau ar vėliau susiduria daugelis dirbančiųjų. Nesvarbu, ar tai būtų netikėta liga, trauma, ar būtinybė slaugyti sergantį artimąjį, laikinasis nedarbingumas yra neatsiejama socialinės apsaugos sistemos dalis, leidžianti žmogui sveikti nesijaudinant dėl prarandamų pajamų.
tags: #ligoniu #kasa #nedarbingumas