Socialinis emocinis ugdymas: kas tai?

Socialinis emocinis ugdymas (SEU) - tai procesas, kurio metu mokiniai ir suaugusieji stiprina savo kompetencijas, susijusias su savimone, savitvarda, socialiniu sąmoningumu, tarpusavio santykių puoselėjimu ir atsakingu sprendimų priėmimu. Jei norime, kad mokinį lydėtų sėkmė, gimnazijoje būtina nuolat ugdyti ir stiprinti socialines emocines kompetencijas ne tik mokomųjų dalykų pamokose, bet ir integruoti socialinį emocinį ugdymą į visą gimnazijos gyvenimą.

Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas yra susijęs su asmeniniu tobulėjimu, padedančiu rasti savo vietą gimnazijoje ir gyvenime. Daug tyrimų rodo, kad SEU metodikų integravimas į ugdymosi procesą pagerina mokymosi veiksmingumą: gerėja požiūris į save ir kitus, mažiau emocinių problemų, streso ir pan. Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui reikia visų gimnazijos bendruomenės narių, o ypač mokytojų ir klasės vadovų, pastangų. Geriausių rezultatų duoda nuoseklus darbas ir tinkamai parinkti metodai.

Šiandien socialinis ir emocinis ugdymas yra neatskiriamas nuo kokybiško švietimo ir mokyklų misijos, nes sparčiai besikeičianti visuomenė, atviras pasaulis skatina mus vis labiau matyti ne tik save, savo interesus, bet ir kitus; skatina gebėti prisitaikyti prie pokyčių, o tam vien akademinių žinių nepakanka.

Socialinis emocinis ugdymas apima penkias esmines kompetencijų grupes: savimonę, socialinį sąmoningumą, tarpusavio santykius ir atsakingų sprendimų priėmimą. Šios kompetencijos yra pagrindas teigiamiems akademiniams, socialiniams, emociniams, sveikos gyvensenos ir pilietiškumo rezultatams.

Taip pat skaitykite: Programos mokykloms

Socialinio ir emocinio ugdymo dalyviai

Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia:

• Mokiniai
• Mokytojai
• Administracija
• Pagalbos mokiniui specialistai
• Techninis personalas
• Tėvai / šeima
• Steigėjas
• Mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės
• Autoritetai ir partneriai ir kt.

Įsitraukus visai bendruomenei į šį procesą, naudos gauna visi: vaikai ir suaugusieji.

Nuosekliai stiprinant kompetencijas, kartu integruojant bendruomeniškumo, pilietiškumo ugdymo metodus, tokius kaip mokymasis tarnaujant, pilietis, bendruomenės dalyvavimas savanorystės projektuose ar pilietinėse akcijose, stiprina pilietinę savimonę, įgalina veikti ir siekti pozityvių pokyčių šalyje.

Socialinio ir emocinio ugdymo integravimas į klasę

Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą. Kad būtų aiški ugdymo kryptis ir tikslai, rekomenduojama organizuojant ugdymą remtis socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu.

Lietuvoje ateityje pedagogai turės galimybę pasinaudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašu. Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygiai:

Taip pat skaitykite: Mokytojų SEU

1 Lygmuo: Saugi mokymosi aplinka

Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams. Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai, kad mokymasis yra darbas, reikalaujantis dėmesio sutelkimo, o mokymosi motyvacija įgyjama siejant mokymosi patirtį su pritaikymu realiame gyvenime.

2 Lygmuo: Nuoseklus įgūdžių ugdymas

Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos. Kad programa pasiektų jai keliamus tikslus, ji turi būti parengta ir realizuojama vadovaujantis NAKA principu:

• Socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi NUOSEKLIAI, gilinant tai, ką mokiniai jau supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą.
• Veiklos reikalauja AKTYVAUS mokinių dalyvavimo.
• Socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas.
• Veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra AIŠKIAI įvardijami ir aptariami.

3 Lygmuo: Temų integravimas į dalykų turinį

Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį. Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose. Dėl to labai svarbu, kad kitų dalykų pamokose būtų atkreiptas dėmesys į šių įgūdžių ugdymą ne tik taikant mokymo metodus ar strategijas, bet ir integruojant juos į pamokų turinį.

Pavyzdžiui, literatūros pamokose atkreipti dėmesį į kūrinių veikėjų išgyvenamas emocijas ir jų atpažinimą. Istorijos pamokose analizuoti ne tik asmenybių biografinius faktus, bet jų charakterio ypatybes ir konkrečius gebėjimus. Fizinio ugdymo metu mokytis įveikti stresą pasirinkus tinkamus fizinius pratimus.

Norėdami socialinį ir emocinį ugdymą integruoti į dalykų turinį mokytojai gali rinktis palankias šiems įgūdžiams plėtoti temas, pavyzdžiui, skurdas, pagyvenusių žmonių globa, gamtosaugos aktualijos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kitų ligų, susijusių su sveikos gyvensenos problemomis, paplitimas ir kt.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

1 pav. Penkios socialinių ir emocinių kompetencijų sritys, CASEL

Kaip pasiekiama socialinio ir emocinio ugdymo sėkmė mokykloje

Nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas, jo tvarumas pasiekiamas planuojant jo įgyvendinimą ne vieneriems metams. Priklausomai nuo turimos mokyklos patirties, tai procesas, kuriam gali prireikti kantrybės, lankstumo ir nusiteikimo, kad į procesą teks įtraukti visus mokyklos bendruomenės narius. Sėkmės elementas yra tinkamas požiūris į socialinį ir emocinį ugdymą: supratimas, kad SEU = mokinių sėkmė mokykloje ir gyvenime.

Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui. Kognityvinis intelektas (IQ) ir emocinis intelektas (EQ) koreliuoja, tačiau nėra susiję priežasties pasekmės ryšiais. Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socaliniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti. Galime stebėti ir atvirkščiai, žmogus, kuris baigė mokyklą žemais akademiniais įvertinimais ir nepasižymi aukštu intelektu, vėliau gali tapti itin sėkmingu verslininku ir kompanijos lyderiu.

Šios išvardintos socialinės emocinės kompetencijos apima daugelio ankstesnių autorių tyrinėtas ir aprašytas socialines emocines kompetencijas (J.D. Mayer, P. Salovey, D.R. Caruso).

Socialinio ir emocinio ugdymo aktualumas

Šiandieninis socialinis-ekonominis klimatas iškelia naujus iššūkius, kurie daro įtaką vaikų ir jaunimo ateičiai. Švietimo prieinamumas toli gražu nesuteikia garantijų, kad ateityje kiekvienas žmogus turės darbą. Švietimas turi didelį potencialą padėti įveikti šiuos iššūkius, suteikiant jaunam žmogui kompetencijų, kurios padės siekti asmeninės ir valstybinės gerovės.

Daugelyje šalių pripažįstama, kad socialinės ir emocinės kompetencijos turi būti pradedamos ugdyti šeimoje nuo gimimo, vėliau ikimokykliniame amžiuje, priešmokykliniame ugdyme ir tęsiamos mokykliniame amžiuje. SEUI ir kitos Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, ugdymo institucijos, savivaldos ir vyriausybinės organizacijos sutaria, kad šis ugdymas yra reikšmingas ir žingsnis po žingsnio siekiama, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų galimybę visais amžiaus tarpsniais ugdytis bei stiprinti socialinius ir emocinius įgūdžius.

tags: #socialinis #emocinis #ugdymas #ppt