Socialinis darbas - pagalbos žmogui profesija, orientuota į žmones, patiriančius įvairias socialines problemas, tokias kaip materialinis nepriteklius, nedarbas, ligos, priklausomybės ir kt. Socialiniai darbuotojai dirba su įvairių grupių asmenimis: senoliais, asmenimis su negalia, vienišais, priklausomybes ar psichikos sveikatos sutrikimus turinčiais žmonėmis ir atlieka tarpininkavimo funkcijas tarp žmogaus, šeimos ir įvairių įstaigų.
Socialinio darbo ištakos yra pats gyvenimas, idėjos, kilusios XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Šiandien socialinis darbas - pagalbos žmogui profesija. Socialinio darbuotojo misija yra suteikti reikiamą informaciją ir pagalbą tiems, kuriems jos reikia, suteikti galimybę keistis ir kurti savo gyvenimą patiems.
Supratimas apie socialinį darbą apima kelis svarbius elementus. Socialinis darbas remiasi teoriniais metodais, žiniomis apie psichologiją, sociologiją, ekonomiką ir kitas sritis. Tačiau neužtenka vien teorinių žinių, praktinis darbas bei patirtis yra labai svarbūs aspektai. Ilgalaikė darbo patirtis, socialinius darbuotojus išmoko tapti profesionaliais specialistais.
Socialiniai darbuotojai tiesiogiai bendrauja su klientais, teikia jiems pagalbą, paslaugas ir yra pagrindiniai pagalbininkai sunkiais gyvenimo momentais. Empatija ir gebėjimas išklausyti - tai reiškia ne tik girdėti, bet ir suprasti ir įvertinti klientų jausmus, poreikius ir nuotaikas.
Todėl galima teigti, kad kiekvienas socialinio darbo atvejis yra unikalus, ir sėkmė gali būti matuojama skirtingais kriterijais, atsižvelgiant į kliento poreikius ir tikslus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Susiklosčius nekasdienei situacijai, socialiniai darbuotojai vieni nepajėgūs išspręsti problemų, todėl tenka bendradarbiauti su kitomis įstaigomis, bendruomenės nariais, įtraukiami šeimos nariais. Kartais klientų artimieji nelinkę bendradarbiauti, krizinę situaciją padaro dar sudėtingesnę, todėl socialiniai darbuotojai turi papildomai dirbti ne tik su klientu, bet ir su jo šeima.
Socialinio darbo rezultatai ne visada matomi kitiems. Ką patiria ir išgyvena kiekvienoje situacijoje gali vertinti tik patys socialiniai darbuotojai.
Pirmiausia norėčiau pakvieti pagalvoti iki skausmo žinomu klausimu. Kontroliuoti ar pasitikėti? Jei kiekvienas sau atsakėte, kad socialines rizikos šeimas reikia nuolat kontroliuoti, tai tuomet kviečiu atsakyti į klausimą. Ar kontrolė reiškia pagalbą?
Pvz. „Socialinis darbuotojas nuolat kontroliuoja šeimą primena kada susitvarkyti pašalpą, kompensaciją už šildymą, primena, kad jai reikia nueiti į biržą, atsiimti intervencinius maisto produktus ir t.t.“ Taip kai kas gali pasakyti, kad tai pagalba, bet pagalba kam socialiniui darbuotojui ar šeimai? Jei socialiniui darbuotojui, galėčiau sutikti, darbuotojas viską sutvarko už šeimą ir jis „ramus“.
Jei kas nors sakys, kad tai pagalba šeimai, toumet pažiūrėkim kas gaunasi. Šeima tampa „neįgali“, ji pripranta, kad už ją viskas yra sutvarkoma, jai nuolat primenama ką ir kaip reikia padaryti. Ilgainiui ji yra nušalinama arba pati nusišalina nuo savo gyvenimo, nebemąsto ką ir kaip reikia daryti, nesprendžia savo problemų, praranda atsakomybę už save ir už savo šeimą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Dar vienas kontrolės pavyzdys. Šeimoje vyras, turintis priklausomybę alkoholiui, prikalbintas socialinės darbuotojos, sutinka gydytis savo turimą priklausomybę. Socialinė darbuotoja, pasinaudodama savivaldybėje esančiu projektu, užregistruoja savo klientą kodavimo paslaugai. Taip, greičiausia todėl, kad socialinė darbuotoja pasinaudojo projektu ir pati užregistravo klientą priklausomybės gydymui, nenorėdama rizikuoti „savo reputacija“, o gal todėl, kad jai rūpi šeimoje augantys vaikai, ji dar kartą aplanko savo klientą ir jai ramu.
Tuo tarpu klientas patiria nuolatinę kontrolę, jis jaučia, kad socialinė darbuotoja juo nepasitiki. Kontrolė „gimdo“ baimę, baimė manipuliacijas, išsisukinėjimus ir melą.
Aišku, aš nenoriu paskyti, kad kontrolė yra višiškai nereikalinga. Greičiausia tai labai priklauso nuo šeimos ir esamos situacijos šeimoje, nuo vaikų amžiaus, kurie auga šeimoje ir nuo esančių problemų.
Labai neseniai susidūriau su situacja. Mama (apie 40 metų) viena augina tris vaikus ir vienam iš vaikų, tai yra mergaitei (apie 14 metų), atsikėlus ryte dingo balsas (mergaitė negalėjo nei ištarti, nei išleisti jokio balso). Paauglė mergaitė serganti depresija. Mama ateina pas socialinę darbuotoją, pasakoja visą situaciją ir teigia, kad šeimos gydytoja jos dukrą siunčia į rajono ligoninę.
Socialinė darbuotoja paaiškina mamai, kad tai rimta problema ir pasiūlo jai kartu su dukra vykti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas. Klientė pagalvojusi sutinka važiuoti į Kauno miestą ir teigia, kad pati savarankiškai susiras kas ją nuveš. Socialinė darbuotoja, po kurio laiko paskambina moteriai pasiteirauti, kaip jai ir jos dukrai sekėsi.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Paiškėjo, kad moteris su dukra į ligoninę nuvykusi, tačiau, pasak jos, niekas nepriėmė, jos teigimu liepė atvykti kitą dieną. Tuomet darbuotoja susisiekė su gydymo įstaiga pasiteirauti apie įvykusią situaciją. Išsiaiškinusi situaciją socialinė darbuotoja nusiuntė moterį į gydymo įstaigą, tačiau dabar darbuotoja pati surado kas nuveš moterį ir jos dukrą.
Kaip, kartais būtų sunku pasitikėti klientais, bet vis dėlto reikia jiems leisti būti atsakingiems už savo ir savo šeimos gerovę.
Socialinio darbuotojo pagalba šeimai.
Socialinio Darbuotojo Funkcijos ir Užduotys
Socialiniai darbuotojai atlieka įvairias funkcijas ir užduotis, siekdami padėti šeimoms ir asmenims įveikti sunkumus. Šios funkcijos apima:
- Konsultavimą ir psichologinę pagalbą: Socialiniai darbuotojai teikia konsultacijas šeimoms, padėdami jiems spręsti konfliktus, įveikti krizes ir gerinti tarpusavio santykius.
- Tarpininkavimą: Jie tarpininkauja tarp šeimos ir įvairių institucijų, tokių kaip mokyklos, ligoninės ir socialinės paramos tarnybos.
- Pagalbos organizavimą: Socialiniai darbuotojai padeda šeimoms gauti reikiamą materialinę paramą, būstą, medicininę priežiūrą ir kitas paslaugas.
- Švietimą ir informavimą: Jie teikia informaciją apie teises, socialines paslaugas ir kitas galimybes, kurios gali padėti šeimai.
- Apsaugą: Socialiniai darbuotojai užtikrina vaikų ir kitų pažeidžiamų asmenų apsaugą nuo smurto, išnaudojimo ir nepriežiūros.
Žemiau esančioje lentelėje apibendrintos pagrindinės socialinio darbuotojo funkcijos ir jų tikslai:
| Funkcija | Tikslas |
|---|---|
| Konsultavimas | Padėti šeimoms spręsti problemas ir gerinti santykius |
| Tarpininkavimas | Užtikrinti prieigą prie reikiamų paslaugų ir institucijų |
| Pagalbos organizavimas | Suteikti materialinę ir kitokią paramą |
| Švietimas ir informavimas | Didinti šeimų informuotumą apie teises ir galimybes |
| Apsauga | Užtikrinti saugumą ir apsaugą nuo smurto |
tags: #socialinio #darbuotojo #reiksme #seimai