Socialinis ir emocinis ugdymas mokytojams

Šiandieninėje visuomenėje, kurioje sparčiai vyksta pokyčiai ir kyla nauji iššūkiai, socialinis ir emocinis ugdymas (SEU) tampa vis svarbesnis. Tai procesas, kuriame dalyvauja vaikai ir suaugusieji, apimantis žinių, nuostatų bei įsitikinimų, susijusių su pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą. SEU padeda mokiniams įgyti ir sėkmingai naudoti socialinius ir emocinius gebėjimus, siekiant užtikrinti sėkmę mokykloje ir gyvenime, puoselėti darnius tarpusavio santykius bendruomenėse ir stiprinti atsakingą elgesį visuomenėje.

Socialinio ir emocinio ugdymo institutas siekia suteikti pagalbą socialinį ir emocinį ugdymą tyrinėjantiems mokslininkams ir praktikams. Šioje svetainės skiltyje rasite naudingos literatūros šaltinių bei nuorodų.

Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt.

Įsitraukus visai bendruomenei į šį procesą naudos gauna VISI: vaikai ir suaugusieji. Nuosekliai stiprinant kompetencijas, kartu integruojant bendruomeniškumo, pilietiškumo ugdymo metodus, tokius kaip mokymasis tarnaujant, pilietis, bendruomenės dalyvavimas savanorystės projektuose ar pilietinėse akcijose, stiprina pilietinę savimonę, įgalina veikti ir siekti pozityvių pokyčių šalyje.

Santykiai yra mokymosi pagrindas; emocijos turi įtakos tam, kaip ir ko mokomės. SEU gerina mokyklos lankomumą, stiprina priklausymo mokyklai jausmą.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Svarbu prisiminti, kad mokykloje nėra nesvarbių detalių, kad pasiektume išsikeltus tikslus. Viskas, kas, kaip, kada ir kur vyksta mokykloje - svarbu. Socialinio ir emocinio ugdymo modelis ugdymo institucijoje apima visą mokyklos gyvenimą.

Emocinis intelektas - „tai gebėjimas būti su savimi ir kitais, su visais, kurie yra patogūs ir ne, gražūs ir ne, priimtini ir ne.“ (V. „Emociškai intelektualus žmogus - tas, kuris išmoksta stebėti save, atpažinti kodėl jaučiasi vienaip ar kitaip, mąsto vienaip ar kitaip bei elgiasi vienaip ar kitaip.

Jei apie emocinį intelektą daugiau žinotume ir juo rūpintumėmės nuo pat mažų dienų - galėtume būti sėkmingesni ir, svarbiausia, laimingesni. (V.Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ.

Socialinio ir emocinio ugdymo programos ir metodai

Socialinis-emocinis ugdymas - sudėtinė įstaigos vaikų, pedagogų, tėvų lūkesčius atitinkančios ikimokyklinio ugdymo programos dalis. Įstaigoje kuriama ugdymo aplinka, grįsta teigiamais tarpusavio santykiais, pagarba, pasitikėjimu, kurioje kiekvienas vaikas yra laukiamas ir priimamas.

Saugų nuo 2011 m. įgyvendinama nuosekli, ilgalaikė socialines ir emocines kompetencijas ugdanti LIONS QUEST (Laikas kartu. Paauglystės kryžkelės.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Programos ikimokyklinio ugdymo įstaigose:

• „Kimochis“ - socialinio - emocinio ugdymo programa (japonų kalba kimochi reiškia „jausmas“), naudojama nuo 2021 metų rugsėjo. Tai smagios ir lengvai į ikimokyklinio ugdymo programą integruojamos veiklos, padedančios vaikams pažinti savo jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti keblias socialines - emocines situacijas. „Kimochiai“ - skirtingus charakterius turinčios lėlytės, pavyzdžiui, Debesėlis, Vikšrelis, Katė, Balandė Meilė ir kt. Kiekvienas personažas „slepia kokį nors jausmą“ ir moko vaikus apie juos kalbėti, juos įvardinti ir paaiškinti, ką jaučia.
• „Siautukai“ - socialinio - emocinio ugdymo programa, skirta 3-6 metų vaikams, kuri padeda ugdyti socialinius bei emocinius gebėjimus. Ji parengta remiantis CASEL sistema, kuri pabrėžia sisteminį požiūrį į ugdymą, apimantį grupę, ugdymo įstaigą, namus ir bendruomenę.
• „Zipio draugai“ - 5 - 7 metų vaikams skirta programa, nuo 2000 metų vykdoma Lietuvos ikimokyklininių ir visų tipų bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinėse grupėse ir pirmosiose klasėse lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. Programos „Zipio draugai“ tikslas - pagerinti emocinę vaikų savijautą ir padėti jiems įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų.
• Peppy Pals - tai edukacinė platforma vaikams, skirta socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymui. Pagrindiniai herojai - gyvūnai draugai (šuo, arklys, pelėda, katinas ir triušis), kurie patiria įvairias kasdienes situacijas.
• Programa „Think Equal“ yra pasaulinė iniciatyva, siekianti transformuoti ikimokyklinio ir ankstyvojo ugdymo praktikas per socialinį ir emocinį ugdymą. Tai inovatyvi, praktiška ir nuosekli mokymo programa. Socialinių ir emocinių kompetencijų, tokių kaip empatija, bendradarbiavimas, atsakingas sprendimų priėmimas ir emocijų valdymas, ugdymas ankstyvoje vaikystėje turi ilgalaikį poveikį vaikų gerovei.

Socialinio emocinio projekto tikslas - padėti vaikams pažinti savo emocijas, mokytis atsipalaiduoti ir geriau suprasti draugus per švelnų prisilietimą bei bendras relaksacines veiklas. Projekto metu vaikai mokysis nusiraminimo būdų, savimasažo bei atliks masažo elementus ant draugo nugaros.

Nuo 2025 metų įstaigoje sustiprinta socialinio emocinio ugdymo (SEU) kryptis, siekiant visapusiškai ugdyti vaikų emocinį intelektą, savireguliacijos gebėjimus, bendravimo įgūdžius ir psichologinę gerovę. SEU padeda vaikams pažinti ir įvardinti savo jausmus, suprasti kitų emocijas, spręsti konfliktus taikiai, bendradarbiauti ir formuoti teigiamą požiūrį į save ir kitus.

Socialinio ir emocinio ugdymo programų palyginimas

Programa	Amžius	Tikslas
Kimochis	Ikimokyklinis	Padėti vaikams pažinti jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi, spręsti socialines-emocines situacijas.
Siautukai	3-6 metai	Ugdyti socialinius ir emocinius gebėjimus, savireguliaciją, bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžius, empatiją.
Zipio draugai	5-7 metai	Įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės emocinės savijautos.

Naratyvinis žaidimas sujungia žaidimą ir pasakojimą į visumą. Naratyvinis žaidimas - tai interpretacinė veikla ir svarbiausia čia yra kiekvieno vaiko individualus, asmeninis požiūris į įvykius. Naratyvinio žaidimo atspirties taškas yra gera pasakojimų ar pasakų knyga. Savo esme, naratyvinis žaidimas yra bendras čia ir dabar išgyvenamo siužeto kūrimas, bet jokiu būdu ne žinomos pasakos dramatizavimas.

SOCIALINIO IR EMOCINIO UGDYMO INTEGRAVIMAS Į KLASĘ. Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

Kad būtų aiški ugdymo kryptis ir tikslai, rekomenduojama organizuojant ugdymą remtis socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu. Lietuvoje ateityje pedagogai turės galimybę pasinaudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašu.

Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygiai:

1. 1 LYGMUO. Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams. Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai, kad mokymasis yra darbas, reikalaujantis dėmesio sutelkimo, o mokymosi motyvacija įgyjama siejant mokymosi patirtį su pritaikymu realiame gyvenime.
2. 2 LYGMUO. Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos. Kad programa pasiektų jai keliamus tikslus, ji turi būti parengta ir realizuojama vadovaujantis NAKA principu: socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi NUOSEKLIAI, gilinant tai, ką mokiniai jau supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą; veiklos reikalauja AKTYVAUS mokinių dalyvavimo; socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas; veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra AIŠKIAI įvardijami ir aptariami.
3. 3 LYGMUO. Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį. Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose. Dėl to labai svarbu, kad kitų dalykų pamokose būtų atkreiptas dėmesys į šių įgūdžių ugdymą ne tik taikant mokymo metodus ar strategijas, bet ir integruojant juos į pamokų turinį. Pavyzdžiui, literatūros pamokose atkreipti dėmesį į kūrinių veikėjų išgyvenamas emocijas ir jų atpažinimą. Istorijos pamokose analizuoti ne tik asmenybių biografinius faktus, bet jų charakterio ypatybes ir konkrečius gebėjimus. Fizinio ugdymo metu mokytis įveikti stresą pasirinkus tinkamus fizinius pratimus. Norėdami socialinį ir emocinį ugdymą integruoti į dalykų turinį mokytojai gali rinktis palankias šiems įgūdžiams plėtoti temas, pavyzdžiui, skurdas, pagyvenusių žmonių globa, gamtosaugos aktualijos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kitų ligų, susijusių su sveikos gyvensenos problemomis, paplitimas ir kt.

KAIP PASIEKIAMA SOCIALINIO IR EMOCINIO UGDYMO SĖKMĖ MOKYKLOJE? Nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas, jo tvarumas pasiekiamas planuojant jo įgyvendinimą ne vieneriems metams. Priklausomai nuo turimos mokyklos patirties, tai procesas, kuriam gali prireikti kantrybės, lankstumo ir nusiteikimo, kad į procesą teks įtraukti visus mokyklos bendruomenės narius. Sėkmės elementas yra tinkamas požiūris į socialinį ir emocinį ugdymą: supratimas, kad SEU = mokinių sėkmė mokykloje ir gyvenime.

Mokiniams, kurie geba valdyti savo emocijas, lengviau susikoncentruoja, pozityviau elgiasi klasėje, patiria mažiau neigiamų išgyvenimų dėl to pagerėja akademiniai pasiekimai.

Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti.

Dar 2002 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos paskelbtoje ataskaitoje „Smurtas ir sveikata“ prievarta buvo nedviprasmiškai įvardinta kaip visuomenės sveikatos problema. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą, kuris laikomas viena veiksmingiausių geros vaikų psichikos sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių.

Pasak britų psichologo, psichoterapeuto, emocinio intelekto eksperto Stephen Neale, kartais net labiausiai išsivysčiusiose šalyse mokymo sistemos nėra subalansuotos. Per daug dėmesio skiriama loginio mąstymo vystymui ir per mažai emociniam intelektui. Tačiau labiausiai reikia lavinti limbinius smegenis (emocines smegenis). Būtent limbinė smegenų dalis yra atsakinga už visas mūsų emocijas, įsitikinimus, vertybes, hormonų pokyčius, sprendimų priėmimą ir elgesio pokyčius. Ji mūsų gyvenimui turi daug daugiau įtakos nei racionalioji mūsų smegenų dalis. Limbinė smegenų dalis gali apdoroti iki 6,000,000,000 bitų informacijos per sekundę, kai tuo tarpu už loginį mąstymą atsakinga smegenų dalis apdoroja tik iki 100 bitų informacijos per sekundę.

S. Neal atkreipia dėmesį į tai, jog turime taip parengti mokymo programas, kad emocinis intelektas lydėtų kiekvieną pamokos aspektą.

1 pav. Penkios socialinių ir emocinių kompetencijų sritys, CASEL

Šios išvardintos socialinės emocinės kompetencijos apima daugelio ankstesnių autorių tyrinėtas ir aprašytas socialines emocines kompetencijas (J.D.

Iš visų emocinio intelekto įgūdžių gebėjimas sutarti su kitais labiausiai prisideda prie sėkmės ir pasitenkinimo gyvenimu jausmo. Socializacijos procesas prasideda nuo vaiko įgimto temperamento sąveikos su suaugusiojo reakcija į jį ir pasireiškia dar kūdikystės laikotarpiu (kūdikis bendrauja šypsniu, žvilgsniu). Ikimokyklinio amžiaus vaikai socialinių įgūdžių įgyja ne tiek iš suaugusiųjų, kiek iš sąveikos su kitais vaikais.

Kušlevič - Veršekienė D., Pukinskaitė R. (2009) nagrinėjusios paauglių emocinį intelektą, pastebi, jog patiriami sunkumai paauglystėje iš dalies priklauso nuo emocinio intelekto lygio, individualių vaiko savybių, jo aplinkos, socialinės kompetencijos, neigiamų aplinkos įvykių, jų reikšmingumo bei jų pasikartojimo dažnio.

Autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendras emocinis intelektas (EQ), adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir asmens vidiniai gebėjimai yra teigiamai statistiškai reikšmingai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais. Geriau besimokantys paaugliai dažniau jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpasmeniniai santykiai.

Autorių teigimu, sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais.

Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais.

Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.

Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Visuomenės raidos dėsningumai lemia, kad reikšmingos žmogiškosios patirtys daro įtaką mūsų veiklai, mąstymui, verčia keisti pažiūras ir perkainoti vertybes.

Pedagogų vaidmuo socialiniame emociniame ugdyme

Lietuvos pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo ir saviugdos tema yra minimalus. Čedavičienė D. (2008) pastebi, jog mokymo programos yra gana perkrautos dalykų, keičiasi jų turinys ir temos, todėl nenuostabu, kad mokytojai jaučiasi labai apkrauti ir nesiryžta skirti laiko dar vienam papildomam dalykui.

Be to, tikriausiai jokiu kitu atveju mokytojo darbo kokybė nėra tokia svarbi, kaip programose ugdančiose socialines emocines kompetencijas, nes jau pats mokytojo elgesys klasėje yra emocinės kompetencijos arba trūkumo pavyzdys. Ne kiekvieno mokytojo temperamentas tinka tokioms pamokoms vesti, ne kiekvienas gali ir nori kalbėti apie jausmus. Iš pradžių nedaug mokytojų noriai imasi mokytis naujo dalyko, kuris atrodo toks neįprastas, palyginti su kasdieniu darbu.

Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas bei siejasi su Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L.:

1. Patinka mokyti mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla.
2. Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime.
3. Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase.
4. Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Taip pat vaikams atskleidžia, kuo domisi patys. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus.
5. Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Atiduoda visą save patiems sau, mokiniams, jų tėvams, mokyklai ir kiekvienam jais tikinčiam žmogui.
6. Geba organizuotai dirbti - paskirsto darbus.
7. Neturi išankstinio nusistatymo - mokytojus, kartas nuo karto stebi ir vertina, tiek formaliai, tiek ir neformaliai (štai kodėl būtina nuolatos dirbti su šimtaprocentiniu atsidavimu).
8. Kelia reikalavimus - pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus.
9. Ieško įkvėpimo ir jį randa - nestokoja kūrybiškumo.
10. Nevengia pokyčių - yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje.
11. Reflektuoja - siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą- kas pavyko, o ką reikėtų kitą kartą pakeisti. Nuolatos reflektuoja, apmąsto, kaip dirba, kaip patys mokosi iš klaidų, silpnybių.

Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui didinant jų socialines emocines komepetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad, pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikaus pagarbos jiems nerodys savo elgesiu. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavydžio. Galime stebėti kaip skiriasi klasės vaikų elgesys ir tarpusavio santykiai priklausomai nuo mokytojo santykio su jais. To negalime išugdyti teorinėmis žiniomis, reikalinga patyriminė praktika, kurios rezultatu bus žinojimas ir patyrimas tapęs asmenybės savastimi.

Socialinio ir emocinio ugdymo institutas siekia suteikti pagalbą socialinį ir emocinį ugdymą tyrinėjantiems mokslininkams ir praktikams. Šioje svetainės skiltyje rasite naudingos literatūros šaltinių bei nuorodų.

Literatūra ir nuorodos

LEIDINIAI

1. Mokymosi būti projekto leidinys. „Mokymasis būti: Socialinių, emocinių ir sveikos gyvensenos įgūdžių vertinimo praktikos bei metodikų plėtojimas švietimo sistemose“ buvo eksperimentinis projektas, suvienijęs švietimo institucijas, mokytojus ir mokslininkus septyniose Europos šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Suomijoje. Projekto trukmė - 2017-2020 m. Šiuo laikotarpiu projekto komanda siekė sukurti ir mokyklose išbandyti metodinių įrankių rinkinį, skirtą padėti įvertinti mokinių socialinius ir emocinius bei sveikos gyvensenos įgūdžius. Komandos nariai taip pat siekė ištirti, kaip pagerinti šių gebėjimų ugdymą mokyklose ir visoje švietimo sistemoje. Šis metodinis rinkinys skirtas pradinėse ir pagrindinėse mokyklose dirbantiems mokytojams. Jame išskiriami pagrindiniai sėkmingo socialinio ir emocinio ugdymo mokykloje principai bei aprašomi praktiniai mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų vertinimo metodai, skirti tolesniam vaikų ugdymui klasėje.
2. Šukytė D., Socialinis ir emocinis ugdymas, 2015. Socialinis ir emocinis ugdymas. 2015. Tai pirmasis lietuvių kalba išleistas leidinys apie socialinį ir emocinį ugdymą. Leidinyje pateikta trumpa apžvalga apie socialines ir emocines kompetencijas, socialinį ir emocinį ugdymą bei tai, kaip jis turėtų būti integruotas į mokyklos gyvenimą. Knygoje autorė remiasi praktikų patirtimi, mokslininkų išvadomis ir paaiškina, kodėl socialinis ir emocinis ugdymas yra neatskiriamas nuo kokybiško švietimo ir mokyklų misijos. Autorė pabrėžia, kad sparčiai besikeičianti visuomenė, atviras pasaulis skatina mus vis labiau matyti ne tik save, savo interesus, bet ir kitus; skatina mus gebėti prisitaikyti prie pokyčių, o tam vien akademinių žinių nepakanka. Šią knygutę galite įsigyti Socialinio ir emocinio ugdymo institute.

NUORODOS Į SOCIALINIO IR EMOCINIO UGDYMO PROGRAMAS

• www.lions-quest.lt LIONS QUEST programų grupė. Socialinio ir emocinio ugdymo programos nuo priešmokyklinio ugdymo iki dvyliktos klasės. LIONS QUEST programos diegiamos visų tipų ugdymo institucijose. „Antras žingsnis” - tyrimais paremta programa, skirta pradinių klasių vaikams. Organizacija įgyvendina tarptautinę ankstyvosios prevencijos programą „Zipio draugai” ir jos tęsinį arba antrąją dalį programą „Obuolio draugai”, kurios moko ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikus įveikti stresus ir kasdienius sunkumus, ieškoti būdų susitvarkyti su jausmais, įtvirtina vaiko gebėjimą naudotis parama ir ją teikti, ugdo vaikų empatiją. Šių abiejų programų autorių teisės priklauso tarptautinei organizacijai Partnership for Children. Organizacija taip pat sukūrė ir vykdo ankstyvosios prevencijos programą „Įveikime kartu”, kuri yra skirta vyresniems pradinių klasių mokiniams. Tai į vaiko ir šeimos socialinių gebėjimų ugdymą orientuota ankstyvosios prevencijos programa, padedanti ugdyti vaikų emocinių sunkumų įveikimo gebėjimus. Programose pateikiama plataus spektro socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymui skirta medžiaga.

Kita literatūra:

• Programa Dramblys.lt Emocinio intelekto ir socialinių emocinių kompetencijų ugdymas: mokymų vadovas.
• Goleman D. Emocinis intelektas.
• Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L., Emocinis intelektas ir ugdymas.
• David S., Emocinis lankstumas: kaip geriau suprasti savo emocijas ir išmokti jas priimti.
• Laimės dienoraštis 365 žingsniai į sąmoningesnį ir džiaugsmingesnį gyvenimą.
• David D., Burns M.D., Geros nuotaikos vadovas nauja emocijų terapija.

Įsivertinkite atlikdami BLIC testą, kuris padės suprasti, ar Jūsų klasei reikalinga nuosekli socialinio ir emocinio ugdymo programa.

Norinčius detaliau susipažinti su atlikto tyrimo rezultatais kviečiame rašyti el. paštu.

tags: #socialinis #ir #emocinis #ugdymas #mokytojo #perspektyva