Smurtas prieš medikus Lietuvoje yra opi problema, kuri kelia susirūpinimą tiek medikų bendruomenei, tiek valstybinėms institucijoms. Nors oficiali statistika rodo vienokius skaičius, patys medikai teigia, kad reali situacija yra gerokai prastesnė. Straipsnyje apžvelgiama smurto prieš medikus statistika Lietuvoje, atsižvelgiant į įvairių institucijų duomenis ir medikų patirtis.
Seimas 2024 m. gegužės 9 d. pranešė apie priimtus teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti didesnį medikų saugumą, leidžiant tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas. Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė teigia, kad kasmet įregistruojama apie pusšimtis smurto atvejų prieš medikus, tačiau bendraujant su medikų bendruomene akivaizdu, kad smurto atvejų yra kur kas daugiau.
Greitosios medicinos pagalbos automobilis
Oficiali Statistika ir Medikų Patirtis
Higienos instituto statistiniais duomenimis, 2019 metais medikai pranešė apie 48 smurto prieš juos atvejus, 2020 metais - apie 43, o 2021 metais fiksuota apie 60 tokių atvejų. Tačiau, pasak V. Kanapeckienės, įvykiai, dėl kurių kalti pacientai, yra registruojami daug geriau, nei įvykių, kurių priežastis yra asmens sveikatos priežiūros specialistų veikla. SAM atlikta sveikatos priežiūros įstaigų apklausa parodė mažesnius skaičius.
Tuo metu patys medikai tvirtino, kad reali situacija yra gerokai prastesnė. Vilniuje veikiančios Žalgirio klinikos Priėmimo skyriaus vedėjas Dalius Matkevičius pasakojo, kad vien jų įstaigoje registruojami maždaug 25 išpuoliai prieš gydytojus per metus, o per COVID-19 pandemiją šis skaičius buvo išaugęs iki 30 ir daugiau. A.Rapalavičius tvirtino, kad ir registruojami tik akivaizdūs atvejai, o labai daug psichologinio smurto.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Smurto Formos ir Pasekmes
Ypač dažni smurto atvejai yra prieš greitosios medicinos pagalbos gydytojus, paramedikus, skubiosios pagalbos gydytojus, šeimos gydytojus, ambulatorines paslaugas teikiančius sveikatos specialistus. Labai dažnai tai yra psichologinis smurtas, deja, neretai ir fizinis. Lietuvos greitosios medicinos pagalbos (GMP) profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė konstatavo, kad GMP darbuotojai su tiek fizinio, tiek emocinio smurto atvejais susiduria labai dažnai. „Į smurtinius atvejus jau tiesiog nebekreipiame dėmesio, užsiauginome storą odą“, - neslėpė ji.
Sveikatos reikalų komiteto narė J. Sejonienė pažymi, kad sveikatos priežiūros specialistams rizika patirti smurtą darbo vietoje yra 16 kartų didesnė negu kitiems darbuotojams, teikiantiems paslaugas.
Kaip apsisaugoti nuo emocinio perdegimo?
Teisinės Apsaugos ir Saugumo Užtikrinimo Priemonės
Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu Sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Butkevičienė informavo, kad teisės aktai kol kas nenumato galimybės nutraukti paslaugų teikimą, kai pacientas kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ir gyvybei. Dėl nepagarbaus ir nederamo elgesio pasekmės taip pat nenumatytos. SAM matytų poreikį atitinkamiems pakeitimams, kai galima atsisakyti teikti paslaugas kilus grėsmei sveikatos priežiūros specialisto (tarp jų ir odontologo, burnos sveikatos priežiūros specialisto) sveikatai ar gyvybei.
Seimas priėmė teisės aktų pakeitimus, kuriais, suteikiant papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams, tam tikrais atvejais medikams leista atsisakyti teikti paslaugas. Kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, nepradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugos arba sustabdyti jos teikimą galima tik tuo atveju, kai pacientas savo veiksmais kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito dalyvaujančio darbuotojo ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir kai yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių nėra. Pašalinus šią grėsmę arba jai išnykus, būtinoji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti arba tęsiama nedelsiant.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Priimtais pakeitimais taip pat nustatyta, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ne asmens sveikatos priežiūros įstaigos patalpose, skubiosios medicinos pagalbos paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos padalinio patalpose, pacientų ir sveikatos priežiūros specialisto saugumo užtikrinimo tikslais gali būti atliekamas vaizdo ar garso stebėjimas ir įrašymas. Naujas reglamentavimas įsigalios 2025 m.
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos narė Miglė Trumpickaitė mano, kad reikėtų numatyti, kaip smurto atvejais turėtų būti pasiekiamos policijos pajėgos. Tačiau Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis pažymi: policija saugo visus bendruomenės narius vienodai. Jis pabrėžia, kad trumpasis numeris 112 yra ir liks greičiausias bei efektyviausias būdas pasiekti policijos pajėgas.
E.Butkevičienė primena, kad už tinkamų darbo sąlygų sudarymą atsakingi darbdaviai. Darbdavys atlikdamas darbo vietos rizikos vertinimą turėtų įvertinti ir šį aspektą - dėl paciento netinkamų veiksmų, keliančių pavojų sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei. Darbdavys turi nustatyti elgesio procesus, apmokyti darbuotojus, visi įvykius registruoti ir tirti.
Ž.Gudlevičienė teigė, kad dabar svarstoma, ar nereikėtų suteikti didesnių įgaliojimų įstaigoms, kad jos galėtų surašyti protokolą, atlikti vidinį tyrimą ir priimti sprendimą bei nubausti pažeidėją.
Siūlomi Sprendimai ir Prevencinės Priemonės
Tarp SAM siūlymų - ir už smurto prevenciją atsakingas asmuo, siūlymas atlyginti žalą nuo agresyvaus paciento nukentėjusiam darbuotojui, suteikti jam papildomų poilsio dienų, psichologo pagalbą. Taip pat siūloma pakoreguoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Pasak šeimos gydytojo Aurimo Rapalavičiaus, labai reikalingi ne tik mokymai, bet ir naujų fizinių priemonių diegimas tam, kad gydytojas aplinkiniams galėtų pranešti apie jam keliamą grėsmę. „Kitos šalyse yra naudojami, ypač skubios pagalbos skyriuose, „panikos mygtukai“, tai yra garsinės pagalbos priemonės, kurias paspaudus aplink imamos skleisti šviesos, garsas, ir aplinkiniai gali sureaguoti“, - pasakojo šeimos gydytojas.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ragino įstaigas atlikti namų darbus, kuriems nereikia jokių teisės aktų pakeitimų. „Kvieskite policijos atstovus, darbo inspekciją vesti smurto prevencijos mokymus. Parenkite reagavimo į smurto atvejus aprašus“, - sakė A. Matulas.
A. Astafjeva pabrėžė, kad kokybiškoms paslaugoms teikti būtinas abiejų pusių - tiek mediko, tiek paciento - bendradarbiavimas. Be to, profesinė sąjunga siūlo keisti ir prisirašymo pas gydytojus tvarką. „Dabar pacientas turi daug teisių, mažai pareigų, o šeimos gydytojas išvis neturi teisės atsisakyti paciento“, - pastebėjo gydytoja.
Burnout
Ministras Arūnas Dulkys samprotavo, kad smurtas prieš medikus ir kitų institucijų pareigūnus yra bendras visuomenės brandos rodiklis. „Jis tikrai nedžiugina, bet nenorėčiau, kad susidarytų įspūdis, jog smurtas Lietuvoje yra tik sveikatos sektoriaus problema. Tai yra visos visuomenės problema“, - kalbėjo ministras.
Reaguodama į ministro žodžius šeimos gydytoja Kristina Grigaliūnaitė vis tik pastebėjo, kad sunegalavęs žmogus atsiduria neeilinėje situacijoje. „Tą pačią sekundę, kai žmogus ar praveria gydymo įstaigos duris, ar serga namuose, jam yra sukilęs didžiulis nerimas ir būti civilizuotam gebėjimų turi žymiai mažiau. Lygiai taip mažiau gebėjimų būti civilizuotam turi ir perdegęs medikas. Pabandykite būti super empatiški, kai turite 60 pacientų per dieną. Bet problema, kad medikams trūksta kompetencijų užkardyti konfliktus, to universitete nemoko. Galbūt situacija pagerės su kompetencijų mokymusi“, - pastebėjo ji.
Smurto prieš medikus statistika Lietuvoje
| Metai | Higienos instituto duomenys | SAM apklausos duomenys (įstaigų skaičius, užregistravusių smurto atvejus) |
|---|---|---|
| 2019 | 48 | - |
| 2020 | 43 | - |
| 2021 | 60 | 9 (iš 28 įstaigų) |
| 2022 | - | 9 (iš 28 įstaigų) |