Netikėtas kojų skausmas gali sugluminti kiekvieną. Visgi, nereikia nerimauti, jeigu kojos skausmas yra nedidelis ir jis nepasikartoja dažnai. Nerimauti reikia pradėti tuomet, kai naminės gydymo priemonės nepadeda ir skausmas stiprėja.
Tikriausiai visi esame bent kartą jautę kojų skausmą. Vieniems jį lėmė traumos, kitiems - darbas, dar kitiems - nuovargis. Toks skausmas ne tik, kad nemalonus, bet ir trikdantis įprastą dienotvarkę, ribojantis veiklas, neigiamai veikiantis nuotaiką.
Priežasčių, kodėl skauda koją gali būti daug. Kai kurios gali rodyti rimtą ligą, kitos gali būti ne tokios rimtos. Kartais dėl kojos skausmo nereikia jaudintis. Jis gali atsirasti dėl to, nes buvo padidintas fizinis krūvis. Nors dėl skausmo nereikia nerimauti tai nereiškia, jog reikia ignoruoti simptomus.
Kojų raumenų ir kaulų skausmas - vienas dažniausių nusiskundimų, su kuriuo susiduria tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Kojų raumenų skausmas dažnai kyla po intensyvios fizinės veiklos, kai raumenyse kaupiasi pieno rūgštis arba atsiranda mikroįplyšimai. Jei skausmas juntamas po traumos ar netikėto judesio, tikėtinas patempimas, plyšimas ar mėlynė.
Dažnai kojų skausmą provokuoja tam tikrų vitaminų ir mineralų stoka. Magnio trūkumas sukelia raumenų spazmus ir mėšlungį. Kalcio deficitas ilgainiui silpnina kaulus, didina lūžių riziką. Vitaminas D būtinas kaulų tvirtumui, o jo stoka gali lemti lėtinį maudimą. Kalio ir natrio disbalansas pasireiškia mėšlungiu, ypač sportuojant ar netenkant daug skysčių.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Mankšta nugaros raumenų stiprinimui „Tvirta nugara“ | Eglės sanatorija
Kojų skausmas gali būti kraujotakos ligų, tokių kaip venų varikozė ar periferinė arterijų liga, simptomas. Sergant artritu ar reumatinėmis ligomis, skausmas kyla tiek raumenyse, tiek kauluose, dažnai kartu pasireiškia sąnarių tinimas.
Pasitaiko, kad kojų skausmas atsiranda arba suintensyvėja būtent naktį. Dažniausia naktinio kojų skausmo ar kitokio diskomforto priežastis - neramių kojų sindromas. Šis sutrikimas pasireiškia deginimo, dūrimo kojose pojūčiais, taip pat skausmu. Simptomai išryškėja esant fiziniam ar psichologiniam nuovargiui ir būtent ilgiau pasėdėjus arba naktį. Kuo ilgiau ilsimasi, tuo sindromo keliamas diskomfortas yra nemalonesnis. Dažniausiai jis juntamas blauzdose. Kyla poreikis judinti kojas, nes judinant nemalonūs pojūčiai susilpnėja ar kuriam laikui pranyksta.
Kadangi neramių kojų sindromo keliamas diskomfortas pasireiškia naktį, tai, žinoma, neigiamai veikia ir miegą - dažnai nubundama arba labai sunku užmigti. Neramių kojų sindromo priežastys nėra išaiškintos, bet liga siejama su paveldimumu. Taip pat šis sindromas dažnas besilaukiančių moterų tarpe, bet šiuo atveju jis praeina maždaug per pirmąjį mėnesį po gimdymo.
Neramių kojų sindromo rizika didesnė yra nutukusiems asmenims, vyresnio amžiaus, rūkantiems ir tiems, kurie nevengia vartoti daug kofeino. Neramių kojų sindromu susirgti galima bet kokiame amžiuje, bet dažniausiai liga prasideda dar nesulaukus penkiasdešimtmečio. Pradinėse ligos stadijose nemalonus diskomfortas vargina tik nakties metu, ilsintis ir susilpnėja ar visai išnyksta vaikštant. Tokiems pacientams sunku užmigti, jie negali ilgiau važiuoti automobilyje, ramiai skaityti ir pan., nes iškyla poreikis judinti kojas.
Jei nustatoma, kas sąlygojo neramių kojų sindromo atsiradimą, tai gydymas nukreipiamas tai priežasčiai pašalinti. Jei sindromo priežastis lieka neaiški, pacientui pirmiausia rekomenduojama nerūkyti (jei yra rūkantis), vartoti kuo mažiau kofeino ar visai jo atsisakyti, vengti alkoholio, vartoti papildomai geležies, magnio, folio rūgšties. Gydytojui nusprendus, taikomas ir medikamentinis gydymas - skiriami prieštraukuliniai vaistai, opioidiniai analgetikai ir pan.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Arterijų ligos taip pat gali būti naktinio kojų skausmo priežastis. Arterijų susiaurėjimas arba užsikimšimas pasireiškia skausmu blauzdų srityje, kuris ligos pradžioje sustiprėja sparčiai einant, o pastovėjus, pailsėjus praeina.
Patempimas gali sukelti nemažą skausmą. Jis gali atsirasti net ir tuomet, kai fizinis krūvis yra nedidelis. Patempti raištį nesudėtinga, todėl svarbu elgtis atsargiai. Nedideliam patempimui padeda ledas, tačiau lūžus kaului, reikia skubiai kreiptis į gydytojus. Kaip atskirti, kada tai patempimas, o kada lūžis? Reikia peršviesti, jog būtų galima sužinoti, ar kaulas lūžęs. Visgi, jeigu skausmas nepakankamai stiprus, tuomet galima suprasti, jog tai ne lūžęs kaulas.
Vyresnius žmones ir sportininkus neretai vargina raumenų spazmai. Jį sukelia raumenų nuovargis, karštis ir dehidratacija. Masažas turėtų sumažinti skausmą. Raumenų spazmai yra ne vienintelis dalykas, su kuriuo susiduria sportininkai. Blauzdos uždegimas gali atsirasti bėgikams. Krepšininkai, tenisininkai gali taip pat susidurti su blauzdos uždegimu.
Kraujo krešulys gali būti priežastis, kodėl skauda koją. Venų varikozė kartais yra priežastis, kodėl skauda koją. Skausmas gali atsirasti žmonėms, kurie serga diabetu. Nervus kartais pažeidžia aukštas cukraus lygis. Atsiranda ne tik skausmas, bet ir kartais sumažėja jautrumas. Kreiptis į gydytoją tokiu atveju būtų neprasta idėja, tačiau nebūtina. Kartais galima tiesiog reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir naudoti vaistus nuo skausmo. Visgi, svarbu informuoti gydytoją, jog atsirado skausmas.
Gali būti, jog skausmas atsirado dėl odos ir minkštųjų audinių infekcijos. Gydytojo pagalbos reikia tuomet, kai atsiranda apatinių galūnių periferinių arterijų liga. Stuburo kanalo susiaurėjimas arba išialgija gali būti priežastis, kodėl atsirado kojos skausmas. Šiuo atveju gali būti reikalingas ne tik gydymas, bet ir operacija.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
Kojos skausmas nuo klubo yra itin nemaloni problema, sukelianti sunkumus vaikščioti, atsistoti ar sportuoti. Klubo skausmai neretai persiduoda į kojų zoną, šios kūno vietos yra glaudžiai susiję ir klubas tarnauja kaip jungtis tarp nugaros ir kojų. Taigi problemos, esančios klubuose ar nugaroje, dažnai yra susiję su atsiradusiu kojos ar kojų skausmu. Šis skausmas gali pasireikšti skirtingai, priklausomai nuo jį sukėlusios priežasties. Gali skaudėti klubo priekį, šoną ar užpakalinę dalį.
Yra daug priežasčių, dėl ko gali atsirasi klubo skausmas pereinantis į koją ir kiekviena jų pasižymi šiek tiek skirtingais pojūčiais ir gydymu. Sausgyslių uždegimas. Sausgyslės uždegimas (dar vadinamas tendinitu) klubuose ar kojoje gali sukelti skausmą ir ištinimą šiose vietose. Sąnario problemos. Klubo skausmas pereinantis į koją, atsiradęs dėl sąnario problemų, dažniausiai juntamas kirkšnyje ar klubo bei kojos priekyje. Artritas (sąnario uždegimas), su kuriuo dažniausiai susiduria vyresnio amžiaus žmonės, gali sukelti didelį diskomfortą ir skausmą klubų zonoje. Klubuose dažniausiai pasireiškia osteoartritas, jis stipriausiai juntamas rytais ir skausmas gali išplisti net žemiau kelių. Dar viena sąnarių problema, sukelianti kojos skausmą nuo klubo yra sąnarinės lūpos įplyšimas.
Patempti raumenys. Patempti raumenys apatinėje nugaroje, klubuose, sėdmenyse ar šlaunyse gali sukelti klubo skausmą, pereinantį į koją. Užspaustas nervas. Jei kojos skausmas nuo klubo pasireiškia dilgčiojimu kojose, deginimu, aštriu, veriančiu skausmu, gali būti, kad tai susiję su užspaustu nervu. Klubo išnirimas. Tai yra pavojinga būklė, galinti atsirasti po stipraus smūgio, kūno sukrėtimo ar avarijos. Intensyvus skausmas turėtų būti pajuntamas iš karto po įvykio, o klubas gali atrodyti pakeitęs formą.
Kojos skausmas nuo klubo gydomas priklausomai nuo jį sukėlusios priežasties. Patemptų raumenų, išvaržos ir sąnarinės lūpos plyšimo atveju efektyviausiai taikomi kineziterapiniai pratimai. Jie padeda saugiai ir taisyklingai sugyti pažeistoms vietoms ir, gerinant bendrą kūno bei klubų zonos būklę, išvengti problemos pasikartojimo ateityje. Sausgyslių uždegimui geriausiai padeda poilsis ir šalti kompresai, o artrito gydyme stengiamasi valdyti ir malšinti skausmą kineziterapinėmis priemonėmis.
Vieno sprendimo šios problemos gydyme nėra, todėl prieš renkantis gydymo būdą rekomenduojame atvykti į kineziterapeuto konsultaciją. Dauguma klubo ir kojos skausmą sukeliančių priežasčių, kaip traumos, sąnarinės lūpos įplyšimas ar sąnario išnirimas atrodo kaip nelaimingi atsitikimai, kurių neišvengsi. Tačiau galima daryti įtaką jų pasekmėms ir jas minimalizuoti.
Beveik kas šeštas Vakarų Europos gyventojas kenčia nuo kojų venų ligų. Dažniausiai jos prasideda nepastebimai, bet laikui bėgant tampa rimta sveikatos problema, kuriai įveikti dažnai prireikia ir chirurginio gydymo.
Dažniausia - venų varikozė
„Dažniausiai diagnozuojama kojų venų liga - venų varikozė, kurios simptomai - išryškėjusios, prasiplėtusios, melsvos paviršinės venos, „sunkios“, patinusios kojos, ypač vakarais. Skausmas paprastai būna maudžiančio, geliančio pobūdžio. Taip pat gali varginti kojų perštėjimas, dažni mėšlungiai“, - teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos gydytojas kraujagyslių chirurgas Tadas Danilevičius.
Venomis kraujas turi tekėti aukštyn, link širdies. Kai sutrinka šis atgalinis veninio kraujo grįžimas, kraujas kaupiasi venose, jos plečiasi ir gali išsivystyti venų varikozė. Populiariai žmonės ją vadina išsiplėtusiomis venomis.
Jei pirmieji ligos požymiai būna nesunkūs, kojų smarkiai neskauda. Nemažai žmonių venų išsiplėtimą laiko tik kosmetiniu defektu ir nesuvokia, kad laikui bėgant gali kilti sunkių komplikacijų.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, venų varikozė diagnozuojama net 30-40 procentų pasaulio gyventojų. Jos paplitimas didėja su amžiumi. Venų varikoze serga 30-40 proc. darbingo amžiaus ir apie 70 proc. vyresnio amžiaus žmonių.
Priežasčių daug
„Venų varikoze dažniau serga moterys, vyrus šis sutrikimas vargina gerokai rečiau. Tai nėra genetiškai paveldima liga, tačiau didesnė tikimybė, kad ji išsivystys tiems žmonėms, kurių šeimoje buvo sirgusiųjų šia patologija, - aiškina gydytojas T. Danilevičius. - Didelę įtaką ligai atsirasti turi stovimas, sunkus fizinis darbas, taip pat darbas karštoje aplinkoje, antsvoris, ilgalaikis sėdėjimas.“
Dėl nuolatinio buvimo viena poza sutrinka veninio kraujo tekėjimas, nes nesusitraukinėja kojų raumenys - kraujas yra lėčiau „varinėjamas“. Kuo daugiau laiko žmogus praleidžia stovėdamas ar sėdėdamas, tuo didesnė rizika, kad išsiplės kojų venos.
„Deja, bet venos dažnai pradeda plėstis ir nėštumo metu. Besilaukiančioms kūdikio moterims, dėl didėjančios gimdos, padidėja kraujo slėgis dubens organuose. Gimda spaudžia dubens venas ir sunkina kraujo grįžimą į širdį“, - sako kraujagyslių chirurgas.
Varikozės atsiradimui įtakos turi ir netinkama avalynė. Aukštakulniai, kuriuos avėti taip mėgsta moterys, - vienas iš ligos rizikos veiksnių. Kai jau venos yra išsiplėtusios, apskritai nerekomenduojama avėti aukštakulnių batelių. Blauzdos raumuo turi susitraukinėti ir veninį kraują stumti į viršų, link širdies, tačiau jei avima bateliais aukštais kulnais, blauzdos raumuo nepakankamai susitraukinėja ir kraujas, kuris turėtų būti stumiamas į viršų, grįžta atgal.
Kojų venų ligų riziką didina ir hormoninių preparatų vartojimas, rūkymas, buvę didelės apimties operacijos, onkologinės ar kraujo ligos, traumos.
Komplikacijų grėsmė
Jei ligos pradžioje išsiplėtusios venos daugeliui būna tik estetinė problema dėl prastėjančios kojų išvaizdos, tai laikui bėgant , venų išsiplėtimas tampa rimtu sveikatos sutrikimu, kuris negydomas gali grėsti labai rimtomis komplikacijomis.
„Venų varikozė neatsiranda staiga, kaip koks apendicitas - vieną dieną susirgau ir iš karto pasidarė blogai. Ji atsėlina pamažu, nuo ligos pradžios iki ryškaus simptomų pasireiškimo dažnai praeina ne vieneri metai, o kartais net ir dešimtmečiai, - teigia gydytojas T. Danilevičius. - Laikui bėgant vystosi lėtinis veninis nepakankamumas, kuriam progresuojant atsiranda hiperpigmentacija - patamsėja blauzdų oda. Nesigydant gresia sunkios komplikacijos: gali atsiverti trofinės opos (negyjančios žaizdos blauzdose), susidaryti trombai.“
Trofinė opa - tai atviri vartai infekcijai į organizmą patekti. Sunkiausios iš galimų bakterinių komplikacijų - sepsis (kraujo užkrėtimas). Be to, opos nuolat šlapiuoja, todėl su skysčiais iš organizmo pasišalina baltymai ir tai gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą. Labai retais atvejais dėl atsivėrusių didelių veninių trofinių opų tenka amputuoti kojas (dažniau amputacijos atliekamos dėl arterinių problemų).
Esant kojų venų išsiplėtimui gali išsivystyti paviršinių venų uždegimas - tromboflebitas, kylantis susidarius trombams venose. Varikozės pažeistose venose kraujas teka lėtai. Dėl nesandarių venų vožtuvų dalis kraujo, užuot keliavusi viena kryptimi - širdies link, grįžta atgal, užsistovi, todėl gana dažnai tokiose venose susidaro trombai. Daliai pacientų krešuliai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučius, sukeldami plaučių arterijos trombemboliją ir ūmią mirtį.
„Toli pažengusi liga sunkiau gydoma, todėl pagalbos į kraujagyslių chirurgus reikia kreiptis kuo anksčiau - vos pajutus pirmuosius simptomus. Gydytojas paskirs gydymą, parinks profilaktikos priemones, kurios stabdytų ligos progresavimą“, - teigia T. Danilevičius.
Padeda kompresinė terapija
Kai venų varikozė dar tik prasidėjusi yra naudojami medikamentai - įvairūs tepalai, kurie gerina veninio kraujo apytaką, veninių vožtuvų būklę, stiprina kraujagyslių sieneles.
„Jeigu venos tik prasiplėtusios, bet dar nėra vožtuvų nesandarumo, tokiems pacientams taikome kompresinę terapiją - jiems reikia mūvėti specialias kompresines kojines. Jas rekomenduojame ir besilaukiančioms moterims, nes, kaip minėjau, nėštumo metu venos linkusios plėstis. Nėščiosioms yra specialios kompresinės kojinės, kad nespaustų pilvo“, - teigia gydytojas T. Danilevičius.
Kompresinė terapija - viena efektyviausių profilaktikos priemonių, kurios tikslas - veninio kraujo refliukso, kraujospūdžio venose bei kojų patinimų ir uždegimų sumažinimas, sako gydytojas. Dažniausiai ir plačiausiai naudojamos įvairios specialios elastinės kojinės, kurios pasižymi laipsnišku apspaudimu (stipriausias apspaudimas ties čiurna, kuris palaipsniui mažėja, kylant į viršų link šlaunies). Šios kojinės aktyvina venų kraujotaką ir tokiu būdu saugo nuo venų plėtimosi.
„Jei kompresinių kojinių reikia profilaktikai, jas gali parinkti ir vaistininkas, tačiau jeigu jau yra pasireiškę ligos simptomai ir kojinių reikia gydymui, jas reikėtų įsigyti tik pasikonsultavus su kraujagyslių chirurgu“, - pataria T. Danilevičius.
Radikaliausias varikozės gydymo metodas - operacija. Šiais laikais, kai naudojamos sudėtingos naujausios technologijos, venų operacijos yra žymiai lengvesnės nei anksčiau.
Apie operaciją jau reikia galvoti tada, kai atsiranda lėtinio venų nepakankamumo požymiai - kojų tinimas, veniniai skausmai, o kasdien naudojami tepalai, kompresinės kojinės ar gydymasis tabletėmis nebeduoda laukiamo efekto.
„Operaciją reikia daryti, jei yra matomos išsiplėtusios varikozinės venos, o varikozės diagnozė dar patvirtinama ir ultragarsiniu tyrimu - nustatomas išsiplėtusių paviršinių venų kamienų vožtuvų nesandarumas“, - teigia kraujagyslių chirurgas.
Patarimai venų varikozės profilaktikai
- Stenkitės palaikyti normalų kūno svorį ar sumažinti padidėjusį.
- Venkite karštų vonių, pirčių, saunų (esant jau išsiplėtusioms ar tik paryškėjusioms venoms).
- Jei ilgai stovite ar sėdite, laikas nuo laikas atsistokite ir pavaikščiokite.
- Nešiokite profilaktines (I kompresinės klasės) elastines kojines.
- Sėdėdami judinkite kojas ir pėdas.
- Daugiau judėkite.
- Nedėvėkite per siaurų rūbų.
- Avėkite batais, kurių pakulnė - 3-4 cm aukščio.
- Darykite kontrastinį vandens masažą - pakaitomis kojas apliekite šilto - šalto vandens dušu pradėdami nuo pėdų ir kildami į viršų.
- Švelniai pamasažuokite kojas rankomis nuo pėdų šlaunų link.
- Miegokite truputį pakeltomis kojomis.
Pratimai kojoms
- Sėdėdami ir žiūrėdami televizorių ar skaitydami knygą ridinėkite pėda teniso kamuoliuką.
- Sėdėdami ant kėdės sukite pėdas pagal laikrodžio rodyklę, po to - į kitą pusę.
- Atsistoję ir laikydamiesi kėdės atkaltės pasistiebkite ant pirštų, po to ant kulnų pakeldami pirštus.
- Palankstykite kojas, aukštai keldami kelius lyg eitumėte.
- Pasisukite šonu į kėdės atkaltę, laikykitės viena ranka, pasiūbuokite koja pirmyn atgal.
- Gulėdami ant nugaros pakelkite kojas 90 laipsnių kampu, atsipalaiduokite ir 10 kartų lėtai ir giliai įkvėpkite bei iškvėpkite.