Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, senatvės pensija tampa viena iš opiausių ekonominės politikos sričių, ypač kai pensininkai sudaro penktadalį visų gyventojų.
Mažėjant gimstamumui, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, žemėjant santykiui tarp įnašus mokančių dirbančiųjų ir gaunančiųjų, valstybė tampa nepajėgi užtikrinti aprūpintos senatvės pensinio amžiaus žmonėms.
Siekiant pagerinti gyventojų padėtį senatvėje, nuo 2003 m. Lietuvoje startavo pensijų sistemos reforma, kurios dėka Lietuvos žmonės patys gali pasirūpinti savo ateitimi ir turėti galimybę gauti aukštesnes pajamas senatvėje, kaupdami lėšas savo sąskaitoje arba tapdami privačių pensijų fondų dalyviais.
Darbo temos aktualumas pagrįstas tuo, kad pensijų kaupimas yra dar naujas dalykas Lietuvoje ir dėl susidariusios pasaulinės krizės palietusios mūsų šalį šiuo metu pensijų sistemą ruošiamasi pertvarkyti.
Pensijų sistema Lietuvoje nuo A iki Z
Esminiai Faktai apie Lietuvos Pensijų Fondus
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) įkurta 2003 m. ir vienija Lietuvos investicijų valdymo bendroves bei komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla.
Taip pat skaitykite: Ar galite išeiti į ankstyvą pensiją?
Siekdama ilgalaikio finansinio tvarumo ir stabilumo mūsų šalies pensijų sistemoje, LIPFA nuolat stebi Lietuvos pensijų fondų rezultatus, teikia analizę bei rekomendacijas investavimo politikos klausimais.
2025 m. III ketvirčio duomenimis, Lietuvos pensijų fonduose savo pensijai papildomai kaupė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų.
Kaupiančiųjų antroje pensijų pakopoje turtas perkopė 10 mlrd. eurų.
Nuo 2025 metų pradžios fonduose sukauptas turtas padidėjo 306 mln. eurų ir sugeneravo +3,2 proc.
Nuo 2004 metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti pensijų kaupimo sistema, dėl sėkmingų investicijų gyventojų nauda, t. y. uždirbtas pelnas ir išmokėtos lėšos, šiuo metu siekia apie 3,75 mlrd. eurų.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai Lietuvoje: statistika ir tendencijos
2025 m. iš visų II pakopos pensijų fondų daugiausiai (+3,23 proc.) paaugo 65-71 m. amžiaus kaupiančiųjų fondai.
Jų II pakopoje kaupiamas turtas per pastaruosius 6-erius metus jau beveik padvigubėjo - išaugo +98,5 proc.
Po metų pradžioje vyravusių rinkų svyravimų III pakopos pensijų fondai sėkmingai grįžo į augimo kelią.
Bendra III pakopos pensijų fonduose gyventojų sukaupto turto vertė rugsėjo pabaigoje viršijo 482 mln. eurų.
„Trečiojoje pakopoje geriausią rezultatą per visus 2025-uosius metus demonstruoja mišraus investavimo fondai, kurie dalį lėšų nukreipia į bendrovių akcijas, o dalį į skolos vertybinius popierius.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimas
Jų investicijų svertinis vidurkis šiais metais siekia +3,03 proc.
Bendras III pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas pamažu, bet stabiliai auga - nuo šių metų pradžios jis padidėjo 53 mln. eurų, o per pastaruosius 12 mėnesių, nuo 2024 m. spalio 1 d. jau išaugo 92 mln. eurų“.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta informacija apie investicinę grąžą ir sukauptą turtą Lietuvos pensijų fonduose:
Investicinė Grąža ir Sukauptas Turtas
| Fondas | Investicinė grąža (2025 m. III ketv.) | Kapitalo augimas nuo 2019 m. |
|---|---|---|
| 65-71 m. amžiaus grupė | +3,23 proc. | N/A |
| 44-50 m. amžiaus grupė | N/A | +98,5 proc. |
| 51-57 m. amžiaus grupė | N/A | +78,4 proc. |
| Mišraus investavimo fondai (III pakopa) | +3,03 proc. (svertinis vidurkis) | N/A |
Naujovės ir Pokyčiai Pensijų Sistemoje
Nuo kitų metų pasikeis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sistema, ji taps liberalesnė, lankstesnė ir geriau atitiks kaupiančiųjų poreikius.
Tačiau žmonėms teks ir didesnė atsakomybė dėl savo saugios finansinės ateities užtikrinimo.
Vienas visuomenėje svarstomų variantų - metams ar keliems sustabdyti kaupimą, taip laikinai keliomis dešimtimis ar kiek daugiau eurų pasididinant darbo užmokestį.
„Investavimo rinkoje labai svarbus veiksnys ne tik investuojama suma, bet ir laikas.
Jei metinė investicijų grąža yra 10 proc., tai 100 eurų po metų virs 110 eurų ir toliau augs jau ši suma.
Metams sustabdę kaupimą II pensijų pakopoje, jūs prarasite tūkstančius eurų.
Net ir uždirbdami dvigubą vidutinį atlyginimą, per metus sutaupysite apie 720 eurų, tačiau ši finansinė nauda neatsveria praradimų: sukauptas turtas augs lėčiau, o būsimą pensijos išmoką gausite mažesnę“.
Pavyzdžiui, 2010 m. II pensijų pakopoje pradėjęs kaupti lėšas 22 metų amžiaus gyventojas, jei visuomet uždirbtų vidutinį darbo užmokestį, per 43 metus iki pensijos sukauptų beveik 180 tūkst. eurų.
Vos metams sustabdžius šį procesą suma sumažėtų apie 5 tūkst. eurų.
Nors sukaupta suma toliau būtų investuojama, sulaukus pensinio amžiaus II pensijų pakopos fonde būtų sukaupta vos 56 tūkst. eurų.
Nors visuomenėje dažnai manoma, kad sprendimus dėl dalyvavimo pensijų kaupime lemia artimųjų ar darbdavių nuomonė, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta apklausa rodo priešingai - žmonės šį sprendimą dažniausiai priima savarankiškai.
Tik 6 proc. respondentų nurodė, kad jiems įtakos turi artimųjų nuomonė.
Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė ir tam tikrus skirtumus tarp gyventojų grupių.
Pavyzdžiui, vyrai (beveik 9 proc.) dvigubai dažniau nei moterys (nepilni 4 proc.) nurodė, kad šeimos ar pažįstamų rekomendacijos jiems turi įtakos.
Aplinkinių poveikis labiau pastebimas ir tarp aukštesnįjį ar vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų, iš kurių beveik 8,5 proc. pripažino, jog atkreipia dėmesį į aplinkinių rekomendacijas.
Nors dauguma žmonių, priimdami sprendimus dėl savo ateities, linkę nesekti kitų patarimais, didelė dalis vis dėlto nurodo, kad jiems reikia aiškios informacijos apie kaupimą: kokios bus jų pajamos pasilikus kaupime arba jį nutraukus.
67 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad tai yra didžiausias veiksnys, priimant sprendimą.
Tuo tarpu 41 proc.
Ekspertų Nuomonės ir Rekomendacijos
„Dabar viešojoje erdvėje sklando daug pasiūlymų, kaip geriau investuoti II pensijų pakopai atidedamas lėšas.
Dažnai pateikiant skaičiavimus nutylima, kad II pensijų pakopoje prie jūsų mokamos sumos dar prisideda ir valstybė.
Kad pasirinktas kitas investavimo kelias atneštų daugiau finansinės naudos, nei II pakopos pensijų fondai, jis turėtų būti labai rizikingas.
O didesnė rizika visada reiškia ir didesnę tikimybę, kad pinigų suma ne padidės, o sumažės.
Neturint didelės investavimo patirties, nemokant naudoti sudėtingų investavimo strategijų, vargu ar rinkoje rasite patrauklesnį investavimo modelį, nei II pensijų pakopa“.
„Priėmus pastaruosius įstatymų pakeitimus dėl galimybės atsiimti sukauptas lėšas iš II pakopos, gana didelė žmonių dalis vis dar mano, jog atsiimti galės visą sukauptą sumą.
Tai nėra tiesa - dalį sukauptų lėšų teks atiduoti Sodrai.
Svarbiausia - nedaryti skubotų sprendimų ir smulkiai išsinagrinėti visą procesą, kad nebūtumėt nemaloniai nustebinti“.
„Norisi prisiminti klasikinę frazę, kad pensijos kaupimas yra ne sprintas, o maratonas, kuris turėtų prasidėti nuo pat darbingo amžiaus pradžios.
Maratone pasitaiko įvairių kilometrų, bet ilguoju laikotarpiu distancija būna sėkminga“.
Pasak jo, nors praėjusiais metais II pakopos pensijų fondai išgyveno 13,8 proc. krytį, pastarųjų ketverių metų rezultatas - beveik 33 proc. siekianti grąža.
Audrius Šilgalis, Lietuvos banko investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas, pažymėjo, kad II pakopos pensijų fondų vertė ir dalyvių skaičius Lietuvoje nuosekliai auga, nepaisant retkarčiais pasitaikančių susvyravimų.
„Kaupimas yra ilgalaikis, todėl norint įvertinti II pakopos pensijų rezultatus, tai reikėtų daryti po dešimtmečio, kai sistemai jau bus 30 metų.
Tačiau tam tikras išvadas galima daryti jau dabar“.
Kaip primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šių metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į II pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius.